Ryzenšnauceris

Kilmė ir istorija

Ryzenšnauceris išvestas Pietų Vokietijoje, Bavarijos ir Viurtembergo regionuose. Manoma, kad ūkininkai ir galvijų varovai, norėdami turėti didesnį šunį nei vidutinis šnauceris, kryžmino jį su stambesniais vietiniais aviganiais, dogais ir galbūt juodaisiais didžiaisiais pudeliais.

Iš pradžių ryzenšnauceriai buvo naudojami galvijams varyti į turgus, vėliau – kaip alaus daryklų, mėsinių ir gamyklų sargai. Jie buvo vadinami „Miuncheno šnauceriais“ arba „alaus šnauceriais“. Pavadinimas „Riesenschnauzer“ vokiškai reiškia „milžiniškas šnauceris“.

Per Pirmąjį pasaulinį karą ryzenšnauceriai tarnavo kariuomenėje, o vėliau – policijoje. Vokietijoje jie iki šiol pripažinti tarnybiniais šunimis. Šiandien ryzenšnauceriai populiarūs tarnybiniame sporte ir kaip šeimos sargai.

Įdomu, kad ilgą laiką ryzenšnauceriai buvo mažai žinomi už Bavarijos ribų. Tik XX a. pradžioje, kai jų gebėjimus įvertino policija, veislė išgarsėjo visoje Vokietijoje ir vėliau – pasaulyje.

Išvaizda

Ryzenšnauceris – didelis, galingas, kvadratinio sudėjimo šuo. Galva stačiakampė, ilga, su ryškiais antakiais, tankia barzda ir ūsais. Akys ovalios, tamsios, gyvos išraiškos. Ausys V formos, nukarusios; Lietuvoje ausų karpymas ir uodegų kirpimas draudžiamas.

Kailis dvigubas: šiurkštūs, vieliniai, tankūs viršutiniai plaukai ir minkšta pavilnė. FCI pripažįsta dvi spalvas: vientisą juodą ir pipiro su druska. Juoda spalva yra labiausiai paplitusi.

Ryzenšnauceris yra atskira veislė, o ne tiesiog didelis cvergšnauceris – visi trys šnauceriai (cvergšnauceris, vidutinis šnauceris ir ryzenšnauceris) yra atskiros veislės.

Šuniukų kailis iš pradžių būna minkštesnis, o šiurkšti struktūra galutinai susiformuoja per pirmuosius metus. Pipiro su druska spalvos šuniukai dažnai gimsta tamsesni.

Charakteris ir temperamentas

Ryzenšnauceriai yra protingi, drąsūs, budrūs ir labai ištikimi savo šeimai. Su artimaisiais jie dažnai būna meilūs ir žaismingi, o su svetimais – atsargūs ir įtarūs. Stiprus saugojimo instinktas daro juos puikiais sargais.

Su vaikais, su kuriais auga, ryzenšnauceriai paprastai sutaria, tačiau dėl dydžio ir energijos jauni šunys gali būti per šiurkštūs mažiems vaikams. Su kitais šunimis jie gali būti dominuojantys.

Būdingi iššūkiai: ryzenšnauceriams reikia labai daug fizinio ir protinio krūvio. Be veiklos jie tampa neramūs ir destruktyvūs. Jie gali būti užsispyrę ir išbandyti šeimininko ribas, ypač paauglystėje. Ši veislė netinka pradedantiesiems.

Ryzenšnauceriai labai stipriai prisiriša prie savo šeimos ir nori būti šalia jos. Jie mėgsta dalyvauti visose veiklose – pasivaikščiojimuose, kelionėse, žaidimuose. Namuose, gavę pakankamai veiklos, ryzenšnauceriai būna ramūs ir mėgsta ilsėtis šalia šeimininkų.

Ryzenšnauceriai dažnai elgiasi kaip tikri šeimos sargai: stebi aplinką, praneša apie svečius ir saugo vaikus. Su pažįstamais žmonėmis jie draugiški, tačiau naujiems žmonėms reikia laiko pelnyti jų pasitikėjimą.

Dresūra ir socializacija

Ryzenšnauceriai yra labai protingi ir gerai dresuojami, tačiau jiems reikia patyrusio, nuoseklaus ir pasitikinčio savimi šeimininko. Jie greitai mokosi, bet taip pat greitai išmoksta ir apeiti taisykles.

Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir aiškios taisyklės. Socializaciją būtina pradėti kuo anksčiau: supažindinti šuniuką su įvairiais žmonėmis, šunimis, garsais ir aplinkomis.

Ryzenšnauceriams puikiai tinka tarnybinis sportas (IGP), paklusnumas, agility, pėdsekystė ir paieška. Tokia veikla išnaudoja jų energiją ir protą.

Labai svarbu ryzenšnaucerį mokyti „išjungimo“ – gebėjimo nusiraminti ir ilsėtis. Kai kurie energingi šunys patys nemoka sustoti, todėl naudinga treniruoti komandą „vieta“ ir apdovanoti ramų elgesį.

Ryzenšnauceriai labai gerai reaguoja į užduotis su uosle ir paieška, todėl tokie žaidimai puikiai papildo kasdienius pasivaikščiojimus.

Priežiūra

• Kailis: šukuoti 2–3 kartus per savaitę, ypač barzdą ir kojas.
• Pešimas arba kirpimas: kas 8–12 savaičių. Pešimas išlaiko šiurkščią kailio struktūrą, o kirpimas mašinėle paprastesnis, bet kailis tampa minkštesnis.
• Barzda: po ėdimo ir gėrimo nuvalyti.
• Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
• Fizinis aktyvumas: mažiausiai 2 valandos aktyvios veiklos per dieną.

Ryzenšnauceriai beveik nesišeria, nes iškritę plaukai lieka kailyje, todėl reguliarus tvarkymas yra būtinas. Pešimą geriausia patikėti patyrusiam kirpėjui.

Jei kailis kerpamas mašinėle, jis tampa minkštesnis ir greičiau susivelia, todėl jį reikės šukuoti dažniau. Kai kurie šeimininkai renkasi derinį: kūnas kerpamas, o barzda ir antakiai tik apkerpami. Tarp pėdų pagalvėlių susikaupusius plaukus reikia reguliariai apkirpti.

Mityba

Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 40 kg ryzenšnauceriui paprastai reikia apie 450–600 g sauso maisto per dieną, priklausomai nuo aktyvumo.

Svarbu: ryzenšnauceriai priklauso skrandžio apsisukimo rizikos grupei, todėl maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite krūvio prieš ir po ėdimo.

Šuniukams iki 18 mėnesių reikia didelių veislių šuniukams skirto maisto. Ryzenšnauceriai turi būti liekni ir raumeningi.

Vyresniems ryzenšnauceriams porcijas verta sumažinti ir pereiti prie senjorams skirto maisto. Vanduo visada turi būti pasiekiamas, ypač po aktyvios veiklos.

Skanėstus dresūrai rinkitės mažus ir liesus.

Sveikata ir paveldimos ligos

Dažniausios veislės sveikatos problemos:

• Klubų sąnarių displazija
• Hipotireozė
• Epilepsija
• Skrandžio apsisukimas
• Pirštų plokščialąstelinė karcinoma (juodiems šunims)
• Dilatacinė kardiomiopatija

Ryzenšnauceriai paprastai būna tvirti ir ištvermingi, tačiau veislėje yra kelios paveldimos problemos. Klubų displazija – dažniausia, todėl tėvų tyrimai būtini. Hipotireozė pasireiškia svorio didėjimu, vangumu ir kailio problemomis.

Juodiems ryzenšnauceriams pasitaiko pirštų plokščialąstelinė karcinoma – navikas ant pirštų, dažnai pasireiškiantis tinimu ar nago pažeidimu. Jei pastebite pakitimus ant pirštų ar nagų, būtina kreiptis į veterinarą.

Skrandžio apsisukimas yra ūmi, gyvybei pavojinga būklė, todėl šeimininkams verta žinoti jo požymius.

Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, akių tyrimas, skydliaukės funkcijos tyrimas.

Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti skydliaukės, sąnarių ir kitas ligas.

Šuniuko įsigijimas Lietuvoje

Lietuvoje ryzenšnaucerių veislynų yra keletas, o kai kurie pasiekę aukštų rezultatų tarptautinėse parodose. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €.

• Prašykite tėvų sąnarių tyrimų rezultatų.
• Pasidomėkite tėvų temperamentu ir darbinėmis savybėmis.
• Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.

Leidimas: ryzenšnauceris nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.

Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių, su veterinariniu pasu, atliktais skiepais ir nukirmintą. Jis taip pat turėtų suteikti informacijos apie kailio priežiūrą ir rekomenduoti kirpėją.