Kilmė ir istorija
Dobermaną XIX a. pabaigoje Vokietijoje, Apoldos mieste, išvedė Frydrichas Liudvikas Dobermanas (Friedrich Louis Dobermann). Jis dirbo mokesčių rinkėju, o kartu prižiūrėjo miesto šunų prieglaudą. Dėl darbo jam tekdavo vaikščioti su dideliais pinigais per pavojingus rajonus, todėl jis nusprendė išvesti drąsų, protingą ir ištikimą šunį, kuris galėtų jį apsaugoti.
Tiksliai nežinoma, kokios veislės buvo naudojamos, tačiau manoma, kad dobermano kraujyje yra senųjų vokiečių aviganių, rotveilerių, pinčerių, Mančesterio terjerų ir kurtų. Po Dobermano mirties veislę toliau tobulino kiti veisėjai, siekdami subalansuoto temperamento.
XX a. dobermanai tapo vienais populiariausių tarnybinių šunų pasaulyje. Jie tarnavo policijoje ir kariuomenėje, o Antrojo pasaulinio karo metu JAV jūrų pėstininkų dobermanai garsėjo kaip pasiuntiniai ir sargai Ramiajame vandenyne. Šiandien dobermanai yra ir tarnybiniai, ir šeimos šunys.
Išvaizda
Dobermanas – vidutinio dydžio, kvadratinio sudėjimo, raumeningas ir elegantiškas šuo. Jo kūno linijos aiškios, krūtinė gili, nugara trumpa ir tvirta. Galva ilga, pleištiška, akys migdolo formos, tamsios ir budrios išraiškos. Ausys natūraliai nukarusios; Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių ausų karpymas ir uodegų kirpimas draudžiamas, todėl šiandien dobermanai turi natūralias ausis ir ilgą uodegą.
Kailis trumpas, tankus, prigludęs ir blizgus, be pavilnės. FCI pripažįsta dvi spalvas: juodą ir rudą, abi su ryškiu rūdžių raudonumo įdegiu ant snukio, virš akių, ant krūtinės, kojų ir po uodega. Kai kuriose šalyse sutinkami ir mėlyni ar izabeliniai dobermanai, tačiau FCI standartas šių spalvų nepripažįsta.
Charakteris ir temperamentas
Dobermanai yra protingi, drąsūs, budrūs ir labai lojalūs. Su savo šeima jie dažniausiai švelnūs, meilūs ir mėgsta būti šalia – daug dobermanų vadinami „velkro šunimis“, nes visur seka šeimininką. Su vaikais, su kuriais auga, paprastai sutaria gerai ir juos saugo.
Su svetimais dobermanai paprastai būna santūrūs ir atidūs, bet gerai socializuoti nėra agresyvūs be priežasties. Jie greitai įvertina situaciją ir reaguoja tik tada, kai jaučia tikrą grėsmę. Dėl šios savybės tai vieni geriausių asmens sargų.
Būdingi iššūkiai: dobermanams reikia labai daug fizinio ir protinio krūvio. Be veiklos jie gali tapti neramūs ir destruktyvūs. Jie jautrūs ir prastai reaguoja į šiurkštų elgesį. Kai kurie dobermanai, ypač patinai, gali nesutarti su tos pačios lyties šunimis. Dėl trumpo kailio jie jautrūs šalčiui.
Dobermanai labai greitai suvokia šeimos dienos ritmą ir taisykles. Jie mėgsta aiškų režimą: pasivaikščiojimus, šėrimą ir treniruotes tuo pačiu metu. Tokioje aplinkoje šuo jaučiasi saugus, todėl namuose būna ramus ir subalansuotas.
Dresūra ir socializacija
Dobermanai yra vieni lengviausiai dresuojamų šunų – jie greitai mokosi, gerai įsimena komandas ir mielai dirba su šeimininku. Tačiau jiems reikalingas nuoseklus, ramus ir pasitikintis savimi šeimininkas, kuris aiškiai nustato taisykles.
Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, žaidimai ir skanėstai. Šiurkštūs metodai jautriam dobermanui gali sukelti nepasitikėjimą ar baimę. Socializaciją būtina pradėti kuo anksčiau: supažindinti šuniuką su įvairiais žmonėmis, vaikais, šunimis, garsais ir aplinkomis.
Dobermanams puikiai tinka tarnybinis sportas, paklusnumas, agility, pėdsekystė ir kanikrosas. Tokia veikla ne tik išnaudoja energiją, bet ir stiprina ryšį su šeimininku. Gerai išauklėtas dobermanas yra patikimas, valdomas ir labai malonus kompanionas.
Labai svarbu išmokyti dobermaną ramiai elgtis namuose ir ilsėtis. Kai kurie energingi šunys patys nemoka nusiraminti, todėl naudinga treniruoti komandą „vieta“ ir apdovanoti ramų elgesį.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu ar pirštine.
- Maudymas: retai, tik pagal poreikį.
- Nagai: kirpti kas 2–3 savaites, nes dobermanų nagai auga greitai.
- Ausys ir dantys: ausis tikrinti kas savaitę, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: mažiausiai 1,5–2 valandos aktyvios veiklos per dieną: bėgimas, žaidimai, dresūra.
- Protinis krūvis: paklusnumo pratimai, uoslės darbas, naujų komandų mokymasis.
Dobermanai neturi pavilnės, todėl Lietuvos žiemą jiems dažnai reikia šilto paltuko. Ilgiau gulėti ant šalto grindinio ar sniego jiems netinka. Namuose šuniui reikalingas minkštas guolis, nes ant kietų paviršių ilgainiui gali atsirasti nuospaudų ant alkūnių.
Dobermanams labai patinka bėgioti kartu su šeimininku, tačiau ilgus bėgimus ar dviračių žygius verta pradėti tik šuniui sulaukus 18 mėnesių, kai sąnariai būna pilnai susiformavę.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių šunims skirtas maistas su pakankamu baltymų kiekiu. Suaugusiam 35–40 kg dobermanui paprastai reikia apie 400–550 g sauso maisto per dieną, priklausomai nuo aktyvumo.
Svarbu: dobermanai priklauso skrandžio apsisukimo rizikos grupei, todėl maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite intensyvaus krūvio iškart prieš ėdimą ir po jo.
Dobermanai turi būti liekni ir raumeningi – šonkauliai turi būti lengvai apčiuopiami. Antsvoris apkrauna širdį ir sąnarius, todėl jį reikia griežtai kontroliuoti. Kai kurie veterinarai rekomenduoja papildus, palaikančius širdies sveikatą, tačiau jų tinkamumą būtina aptarti su veterinaru.
Vyresniems dobermanams porcijas verta mažinti, nes jie juda mažiau.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Dilatacinė kardiomiopatija
- Von Willebrando liga (kraujo krešėjimo sutrikimas)
- Kaklo stuburo nestabilumas (Wobbler sindromas)
- Hipotireozė
- Klubų sąnarių displazija
- Skrandžio apsisukimas
- Lėtinis hepatitas
Didžiausia dobermanų sveikatos problema – dilatacinė kardiomiopatija (DKM), širdies raumens liga, kuri šioje veislėje pasitaiko labai dažnai. Ji ilgai gali nepasireikšti jokiais simptomais, o pirmasis požymis kartais būna staigus kolapsas. Todėl dobermanams nuo 2–3 metų amžiaus rekomenduojama kasmet atlikti širdies echoskopiją ir 24 valandų EKG (Holterio tyrimą). Laiku pradėtas gydymas gali gerokai prailginti šuns gyvenimą.
Von Willebrando liga sutrikdo kraujo krešėjimą, todėl prieš operacijas veterinarui būtina žinoti šuns genetinį statusą. Wobbler sindromas – kaklo stuburo liga, sukelianti svirduliuojančią eiseną ir užpakalinių kojų silpnumą.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: širdies echoskopija ir Holterio tyrimas, klubų (HD) displazijos vertinimas, genetiniai von Willebrando ligos (vWD1) ir DKM rizikos genų testai, skydliaukės funkcijos tyrimas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje dobermanų veislynų yra nemažai. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €. Renkantis šuniuką labai svarbu, kad tėvai būtų patikrinti dėl širdies ligų.
- Paprašykite tėvų širdies tyrimų (echoskopijos ir Holterio) rezultatų.
- Pasidomėkite tėvų ir jų giminaičių gyvenimo trukme.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti ramus ir subalansuotas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: dobermanas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Jei nesate tikri, ar susitvarkysite su energingu šuniuku, verta apsvarstyti suaugusį dobermaną iš veislyno ar globos organizacijos. Suaugusio šuns charakteris jau aiškus, o globėjai gali patarti, ar jis tiks jūsų šeimai.
