Kilmė ir istorija
Juodasis rusų terjeras yra viena nedaugelio veislių, sukurtų pagal valstybės užsakymą. XX a. ketvirtajame–penktajame dešimtmetyje SSRS kariuomenės kinologijos centras „Krasnaja Zvezda“ (Raudonoji žvaigždė) netoli Maskvos ėmėsi sukurti didelį, ištvermingą, atsparų šalčiui ir lengvai dresuojamą tarnybinį šunį. Po Antrojo pasaulinio karo šalyje trūko patikimų darbinių šunų, todėl šis projektas tapo prioritetiniu.
Veislės kūrimui panaudota apie 17 veislių. Svarbiausi buvo ryzenšnauceris, erdelterjeras, rotveileris ir niufaundlendas. Pagrindiniu protėviu laikomas ryzenšnauceris vardu Roy, iš kurio palikuonių kilo didžioji dalis pirmųjų juodųjų terjerų.
Iš pradžių šie šunys tarnavo kariuomenėje, saugojo karinius objektus, sienas ir kalėjimus. XX a. septintajame dešimtmetyje dalis šunų buvo perduota civiliams veisėjams, kurie ėmė labiau rūpintis išvaizda ir charakteriu. FCI veislę pripažino 1984 m.
Šiandien juodasis rusų terjeras vertinamas kaip šeimos sargas ir kompanionas. Lietuvoje jis gerai žinomas dar nuo sovietinių laikų, o veislės atstovų galima sutikti parodose ir tarnybinių šunų sporte.
Išvaizda
Juodasis rusų terjeras – didelis, tvirtas, raumeningas šuo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva ilga, su plačia kakta ir stipriais žandikauliais. Barzda, ūsai ir antakiai suteikia šuniui būdingą rimtą išraišką. Akys ovalios, tamsios. Ausys nedidelės, trikampės, nukarusios ir aukštai įsodintos.
Kūnas galingas, krūtinė plati ir gili, nugara tiesi ir stipri. Kojos tiesios, su dideliais, apvaliais letenų padais. Uodega stora; anksčiau ji buvo trumpinama, tačiau Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių uodegų trumpinimas draudžiamas, todėl šunys auga su natūralia uodega.
Kailis šiurkštus, tankus, šiek tiek banguotas, 4–15 cm ilgio, su gausia pavilne. Spalva visada juoda, leidžiama nedaug pilkų plaukų. Parodoms šuo kerpamas pagal nustatytą formą: galva atrodo stačiakampė, barzda ir antakiai paryškinti.
Charakteris ir temperamentas
Juodieji rusų terjerai yra ramūs, pasitikintys savimi ir labai ištikimi šeimai. Jie stipriai prisiriša prie artimųjų ir nemėgsta būti ilgai vieni. Namuose jie paprastai ramūs, mėgsta gulėti šalia šeimininko, tačiau kieme ar pasivaikščiojime gali būti žaismingi ir energingi.
Su svetimais juodieji rusų terjerai būna santūrūs ir budrūs. Jų sargybos instinktas stiprus, tačiau gerai socializuotas šuo nėra agresyvus be priežasties. Jie retai loja – paprastai tik tada, kai yra rimta priežastis.
Su šeimos vaikais juodieji rusų terjerai dažniausiai būna kantrūs ir švelnūs. Su kitais šunimis paprastai sutaria, tačiau patinai gali būti dominuojantys su svetimais patinais.
Būdingi iššūkiai: dėl dydžio ir jėgos juodajam rusų terjerui reikia gerai išauklėto elgesio nuo mažens. Jie gali būti užsispyrę ir tikrinti šeimininko ribas, ypač paauglystėje. Kailio priežiūra reikalauja daug laiko ir išlaidų.
Kasdieniame gyvenime juodasis rusų terjeras yra ramus, orus ir labai patikimas šeimos narys, kuris saugo namus ir savo žmones.
Juodieji rusų terjerai dažnai vadinami „juodaisiais perlais“ – jų veisėjai pabrėžia, kad šie šunys geriausiai jaučiasi gyvendami namuose kartu su šeima, o ne būdoje ar voljere. Atskirtas nuo žmonių, juodasis terjeras gali tapti nerimastingas ir pradėti destruktyviai elgtis.
Dresūra ir socializacija
Juodieji rusų terjerai yra protingi ir greitai mokosi, tačiau gali būti užsispyrę. Dresūrai reikia ramaus, nuoseklaus ir pasitikinčio savimi šeimininko. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir aiškios taisyklės.
Socializacija nuo mažens yra būtina – supažindinkite šuniuką su įvairiais žmonėmis, šunimis, garsais ir aplinkomis. Labai svarbu išmokyti eiti su pavadėliu netempiant, kol šuniukas dar mažas.
Juodiesiems rusų terjerams tinka paklusnumas, IGP, agility, pėdsekystė ir apsaugos sportas.
Pradėti dresuoti verta nuo pirmųjų dienų namuose. Šuniuko lankymas socializacijos užsiėmimuose ir vėliau paklusnumo kursuose padeda išauginti ramų ir kontroliuojamą suaugusį šunį.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2–3 kartus per savaitę iki pat odos, kad nesusidarytų vėlių.
- Kirpimas: kas 6–8 savaites pas šunų kirpėją.
- Barzda: po ėdimo ir gėrimo nuvalyti, nes joje kaupiasi maistas ir vanduo.
- Ausys: tikrinti kas savaitę, prireikus pašalinti plaukus iš ausies kanalo.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–1,5 valandos per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai, dresūra.
Juodieji rusų terjerai puikiai pakelia Lietuvos žiemą ir mėgsta sniegą. Vasarą karštomis dienomis jiems reikia pavėsio ir vandens, o aktyvumą verta perkelti į vėsesnį paros laiką.
Jaunų šunų krūvis turi būti ribotas, kol jie auga – venkite ilgų bėgimų ir šokinėjimo iki 18 mėnesių.
Šlapias juodojo terjero kailis džiūsta ilgai, todėl po lietaus ar maudynių šunį verta nusausinti rankšluosčiu, o tarp pirštų – plaukų džiovintuvu. Žiemą tarp letenų pirštų plaukai sukaupia sniego gniužulus, todėl juos verta trumpinti.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 50 kg juodajam rusų terjerui paprastai reikia apie 500–650 g sauso maisto per dieną.
Svarbu: dėl gilios krūtinės juodieji rusų terjerai priklauso skrandžio apsisukimo rizikos grupei. Maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite krūvio prieš ir po ėdimo.
Šuniukams būtinas didelių veislių šuniukų maistas, užtikrinantis lėtą ir tolygų augimą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Juvenilinis gerklų paralyžius su polineuropatija (JLPP)
- Hiperurikozurija (HUU)
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
- Skrandžio apsisukimas
- Ausų uždegimai
Juodieji rusų terjerai paprastai yra tvirti šunys, tačiau jiems būdingos kai kurios paveldimos ligos. Klubų ir alkūnių displazija – dažniausia problema, todėl tėvų tyrimai būtini.
Juvenilinis gerklų paralyžius su polineuropatija (JLPP) ir hiperurikozurija (HUU) yra paveldimos ligos, kurias galima nustatyti genetiniais testais. Atsakingi veisėjai tiria veislinius šunis ir neveisia ligos nešiotojų tarpusavyje.
Dėl tankaus kailio ir nukarusių ausų dažni ausų uždegimai, todėl ausis verta reguliariai tikrinti.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, JLPP, HUU ir PRA genetiniai testai.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje yra keletas juodųjų rusų terjerų veislynų, taip pat šuniukų dažnai ieškoma Lenkijoje, Latvijoje ar Rusijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 800 €.
- Prašykite tėvų sąnarių ir genetinių (JLPP, HUU) tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko tėvus – jų elgesys turi būti ramus ir subalansuotas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Įvertinkite kirpimo išlaidas – profesionalus kirpimas kainuoja nemažai.
Leidimas: juodasis rusų terjeras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.