Niufaundlendas

Kilmė ir istorija

Niufaundlendas kilęs iš Niufaundlendo salos Kanadoje. Tikslus veislės susiformavimas nėra aiškus – manoma, kad vietiniai šunys buvo sukryžminti su Europos žvejų ir jūreivių atsivežtais šunimis, galbūt mastifais ir Pirėnų kalnų šunimis. Šunys padėjo žvejams traukti tinklus, tempti valtis į krantą, nešti krovinius ir gelbėti skęstančius žmones.

Dėl tankaus, riebaluoto kailio, plėvėtų letenų ir stiprių raumenų niufaundlendai puikiai plaukia net šaltame vandenyje. Istorijoje užfiksuota daug atvejų, kai šie šunys išgelbėjo skęstančius žmones – kai kurie iš jų buvo apdovanoti medaliais.

XVIII–XIX a. niufaundlendai išpopuliarėjo Anglijoje. Juos mylėjo poetas lordas Baironas, kuris savo šuniui Boatswainui parašė garsią epitafiją. Šiandien niufaundlendai Europoje, ypač Italijoje ir Prancūzijoje, dirba gelbėjimo vandenyje tarnybose, o daugelyje šalių yra mylimi šeimos šunys.

Išvaizda

Niufaundlendas – milžiniškas, masyvus, gilios krūtinės ir stipraus kaulo šuo. Galva plati ir masyvi, snukis trumpas ir kvadratinis. Akys mažos, giliai įsodintos, tamsiai rudos, švelnios išraiškos. Ausys mažos, trikampės, nukarusios.

Kailis dvigubas: šiurkštokas, vidutinio ilgio, riebaluotas viršutinis kailis, atstumiantis vandenį, ir minkšta, tanki pavilnė. Letenos didelės, su plėvelėmis tarp pirštų, padedančiomis plaukti. Uodega stora ir plati, plaukiant naudojama kaip vairas.

FCI pripažįsta juodą, rudą ir baltą su juodomis dėmėmis spalvas. Juodai balti šunys dažnai vadinami landsyrais, tačiau FCI landsyrą (europinį kontinentinį tipą) laiko atskira veisle su aukštesnėmis kojomis.

Patinai paprastai būna gerokai stambesni nei patelės. Šuniukai auga labai greitai ir pirmaisiais metais gali priaugti kelias dešimtis kilogramų.

Charakteris ir temperamentas

Niufaundlendai yra ramūs, švelnūs, kantrūs ir labai draugiški. Jų veislės standarte pabrėžiamas švelnumas – tai bene svarbiausias veislės bruožas. Su vaikais niufaundlendai paprastai būna nepaprastai kantrūs ir saugantys, todėl kartais vadinami „auklės šunimis“.

Su svetimais žmonėmis ir kitais gyvūnais niufaundlendai dažniausiai būna draugiški. Jie retai loja ir nėra agresyvūs, todėl kaip sargai netinka, nors dėl dydžio gali atbaidyti nepageidaujamus svečius.

Būdingi iššūkiai: niufaundlendai labai seilėjasi, ypač po gėrimo ar ėdimo ir karštyje. Jie lėtai bręsta ir iki 2 metų gali būti nerangūs. Jauni šunys dėl dydžio gali netyčia parversti vaikus. Niufaundlendai sunkiai pakelia vienatvę ir karštį.

Niufaundlendai labai stipriai prisiriša prie šeimos ir nori būti šalia jos visur – namuose, kieme ar kelionėse. Jie geriausiai jaučiasi tada, kai yra įtraukti į šeimos gyvenimą, o ne laikomi atskirai kieme ar voljere. Daug šeimininkų pasakoja, kad niufaundlendas tarsi „seka“ vaikus ir stebi, kad jiems nieko nenutiktų.

Dresūra ir socializacija

Niufaundlendai yra protingi, nori įtikti šeimininkui ir paprastai gerai dresuojami. Jie jautrūs, todėl geriausiai reaguoja į pozityvų skatinimą ir ramų toną. Šiurkštūs metodai visiškai netinka.

Dresūrą būtina pradėti nuo mažens, kol šuniukas dar lengvai valdomas. Svarbiausios komandos – netraukti pavadėlio ir nešokinėti ant žmonių, nes suaugęs 60 kg šuo gali lengvai parversti žmogų.

Niufaundlendams labiausiai tinka gelbėjimo vandenyje treniruotės, vežimėlių traukimas, paklusnumas ir ramūs žygiai. Kai kuriose šalyse veikia specialios niufaundlendų gelbėjimo mokyklos.

Priežiūra

• Kailis: šukuoti 2–3 kartus per savaitę, šėrimosi metu (pavasarį ir rudenį) – kasdien.
• Maudymas: retai, kas 2–3 mėnesius, nes dažnas maudymas pašalina natūralius kailio riebalus. Po maudynių būtina labai gerai išdžiovinti pavilnę.
• Seilės: namuose verta turėti rankšluostį seilėms nuvalyti.
• Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
• Fizinis aktyvumas: 45–60 minučių ramių pasivaikščiojimų per dieną, mėgstamiausia veikla – plaukiojimas.
• Karštis: vasarą būtinas šešėlis, vėsi vieta ir daug vandens.

Šuniukams ir jauniems šunims iki 18–24 mėnesių reikia vengti ilgo bėgimo, šokinėjimo ir lipimo laiptais. Plaukiojimas yra puiki veikla, nes neapkrauna sąnarių.

Po maudynių ar lietaus niufaundlendo kailis džiūsta labai ilgai, todėl verta turėti didelius sugeriančius rankšluosčius ar specialų šunims skirtą džiovintuvą. Drėgna pavilnė gali sukelti odos uždegimus, ypač šiltuoju metų laiku.

Mityba

Rekomenduojamas kokybiškas milžiniškų veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 55–70 kg niufaundlendui paprastai reikia apie 550–800 g sauso maisto per dieną, priklausomai nuo aktyvumo.

Svarbu: niufaundlendai priklauso skrandžio apsisukimo rizikos grupei. Maistą duokite 2–3 kartais per dieną mažomis porcijomis ir venkite krūvio prieš ir po ėdimo.

Šuniukams iki 18–24 mėnesių reikia milžiniškų veislių šuniukams skirto maisto, kad kaulai augtų lėtai ir tolygiai. Niufaundlendai linkę nutukti, o antsvoris labai apkrauna jų sąnarius ir širdį.

Sveikata ir paveldimos ligos

Dažniausios veislės sveikatos problemos:

• Subaortinė stenozė (širdies liga)
• Dilatacinė kardiomiopatija
• Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
• Cistinurija (šlapimo akmenys)
• Skrandžio apsisukimas
• Kryžminio kelio raiščio plyšimas
• Akių vokų ligos

Niufaundlendų gyvenimo trukmė yra gana trumpa – vidutiniškai 8–10 metų. Dažniausios rimtos problemos – širdies ligos ir sąnarių displazija. Subaortinė stenozė – įgimtas širdies defektas, kuris gali sukelti alpimą ar staigią mirtį, todėl tėvų širdies tyrimai yra būtini.

Cistinurija – paveldima medžiagų apykaitos liga, sukelianti šlapimo akmenis, ypač patinams. Ji nustatoma genetiniu testu. Kaip ir kitiems milžiniškiems šunims, niufaundlendams pavojingas skrandžio apsisukimas.

Dėl didelio svorio dažni kryžminio kelio raiščio plyšimai, todėl labai svarbu palaikyti normalų svorį ir vengti per didelio krūvio jauname amžiuje.

Rekomenduojami tėvų tyrimai: širdies tyrimas (kardiologo), klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, genetinis cistinurijos testas.

Šuniuko įsigijimas Lietuvoje

Lietuvoje niufaundlendų veislynų yra nedaug, todėl šuniuko dažnai tenka laukti. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–2 000 €.

• Prašykite tėvų širdies ir sąnarių tyrimų bei genetinio cistinurijos testo rezultatų.
• Pasidomėkite tėvų ir jų giminaičių gyvenimo trukme.
• Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
• Iš anksto įvertinkite išlaidas: maistas, veterinarijos paslaugos ir priemonės milžiniškiems šunims kainuoja daug.

Leidimas: niufaundlendas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.

Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių, su veterinariniu pasu, atliktais skiepais ir nukirmintą. Jis taip pat turėtų papasakoti apie milžiniško šuniuko auginimo ypatumus – maitinimą, krūvio ribojimą ir socializaciją.