Kilmė ir istorija
Tornjakas kilęs iš Bosnijos ir Hercegovinos bei Kroatijos kalnų, kur šimtmečius gyveno kartu su piemenimis ir saugojo avių kaimenes nuo plėšrūnų. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie panašius šunis siekia XI–XIV a. Pavadinimas kilęs iš žodžio „tor“ – aptvaras, kuriame laikomos avys.
XX a., keičiantis gyvulininkystei, tornjakų smarkiai sumažėjo, ir veislė atsidūrė ant išnykimo ribos. XX a. aštuntajame dešimtmetyje kinologai Bosnijoje ir Kroatijoje ėmėsi ją atkurti, ieškodami likusių grynų šunų atokiuose kalnų kaimuose.
FCI tornjaką pripažino XXI a. kaip bendrą Bosnijos ir Hercegovinos bei Kroatijos veislę. Šiandien jis vėl populiarėja tiek kaip darbinis aviganis, tiek kaip šeimos sargas.
Atkuriant veislę buvo ieškoma šunų atokiausiuose Bosnijos ir Kroatijos kalnų kaimuose, kur piemenys juos vis dar laikė darbui. Iš šių šunų buvo sukurta veislės bazė, o vėliau parengtas standartas.
Išvaizda
Tornjakas – didelis, galingas, beveik kvadratinio formato šuo su stipriu, bet ne sunkiu kūnu. Galva plati, su ryškiu kaktos perėjimu, akys migdolo formos, tamsios. Ausys vidutinio dydžio, trikampės, nukarusios. Uodega ilga, puri, nešiojama pakelta kaip vėliava, kai šuo susijaudinęs.
Kailis dvigubas: ilgas, tankus, šiurkštokas dengiamasis plaukas ir labai tankus poplaukis, saugantis nuo kalnų šalčio. Spalva daugiaspalvė – dažniausiai balta su ryškiomis juodomis, pilkomis, rudomis ar gelsvomis dėmėmis.
Patinai užauga 65–70 cm ir sveria 50–60 kg, patelės – 62–67 cm ir 35–45 kg.
Tornjako judesiai lengvi ir elastingi, nepaisant jo dydžio – jis gali greitai judėti kalnuotoje vietovėje. Šuniukų kailis iš pradžių būna pūkuotas, o suaugusio šuns kailis visiškai susiformuoja tik apie 2 metus.
Charakteris ir temperamentas
Tornjakas – ramus, subalansuotas, protingas ir labai ištikimas savo šeimai. Namuose jis dažniausiai ramus ir draugiškas, su vaikais kantrus ir švelnus. Su kitais šeimos gyvūnais, ypač tais, su kuriais auga, sutaria puikiai – tai jo, kaip aviganio, prigimtis.
Su svetimais tornjakas santūrus ir budrus. Jis saugo savo teritoriją ir šeimą, tačiau nėra be priežasties agresyvus.
Būdingi iššūkiai: tornjakas savarankiškas ir pats priima sprendimus, todėl jam reikia patyrusio, ramaus šeimininko. Naktį jis gali loti, saugodamas teritoriją. Smarkiai šeriasi.
Tornjakai dažnai apibūdinami kaip „ramūs milžinai“ – jie retai skuba, dažniausiai stebi aplinką iš vietos, kurioje matosi visas kiemas. Tačiau prireikus jie gali reaguoti greitai ir ryžtingai.
Kaip kalnų aviganiai, tornjakai dažnai „įsivaikina“ ne tik šeimos narius, bet ir kitus namų gyvūnus – katės, vištos ar ožkos tampa jų „kaimene“, kurią jie saugo.
Tornjakai paprastai ramiai priima šeimos svečius, kai šeimininkas juos pasitinka, tačiau toliau budriai stebi nepažįstamus žmones.
Tornjakai paprastai gerai toleruoja keliones automobiliu, tačiau jiems reikia didelio transportavimo narvo ar erdvaus bagažinės skyriaus.
Dresūra ir socializacija
Tornjakai yra protingi, tačiau savarankiški – kaip ir dauguma kalnų aviganių, jie išvesti saugoti kaimenes be piemens nurodymų. Geriausiai veikia ramus, nuoseklus pozityvus mokymas nuo pirmos dienos.
Labai svarbi ankstyva socializacija su įvairiais žmonėmis, šunimis ir aplinkomis, kad budrus šuo neužaugtų per daug įtarus.
Su tornjaku svarbu nuo mažens išmokti patikimo vaikščiojimo su pavadėliu – suaugusio šuns fiziškai sulaikyti beveik neįmanoma. Šuniukų mokykla padeda išmokti ramiai elgtis su kitais šunimis.
Su jaunu tornjaku verta lankyti šuniukų mokyklą ir nuolat kartoti pagrindines komandas – suaugęs šuo turi patikimai klausyti šeimininko.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 1–2 kartus per savaitę, šėrimosi metu – kasdien.
- Kirpimas: dvigubo kailio kirpti negalima.
- Maudymas: retai – tik pagal poreikį.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: apie valandą per dieną pasivaikščiojimų ir galimybė laisvai judėti kieme.
Tornjakas puikiai toleruoja šaltį ir gali gyventi lauke šiltame voljere su būda, tačiau jam būtinas kasdienis bendravimas su šeima.
Šėrimosi metu tornjakas netenka labai daug poplaukio – tuo metu verta naudoti pavilnės šepetį. Po pasivaikščiojimų reikia patikrinti kailį dėl erkių ir varnalėšų.
Jauniems tornjakams nerekomenduojama daug bėgioti ar šokinėti, kol sąnariai visiškai nesusiformavo – maždaug iki 18 mėnesių.
Nagus reikia kirpti reguliariai, o plaukus tarp letenų pagalvėlių – apkirpti. Vasarą tornjakui reikia pavėsio ir daug vandens.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių šunims skirtas maistas. 50 kg tornjakui paprastai reikia apie 500–650 g sauso maisto per dieną.
Aviganių šunys dažnai ėda mažiau, nei atrodo pagal jų dydį. Šuniukams būtinas didelių veislių šuniukų maistas, o dienos davinį reikia dalyti į 2–3 porcijas dėl skrandžio apsisukimo rizikos.
Kol šuniukas auga, jo dienos davinys dalijamas į 3–4 dalis; suaugusiam šuniui pakanka ryto ir vakaro šėrimo. Svarbu nepermaitinti jauno šuns, kad jis augtų lėtai ir tolygiai.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Alkūnių sąnarių displazija
- Skrandžio apsisukimas
- Akių vokų ligos
- Odos ligos
- Perkaitimas
Tornjakas paprastai yra sveikas, tvirtas ir ilgaamžis didelis šuo. Dažniausios problemos – klubų ir alkūnių displazija bei skrandžio apsisukimas. Karštą vasarą dėl tankaus kailio gali perkaisti.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas.
Reguliarūs veterinaro patikrinimai ir skiepai padeda išlaikyti šunį sveiką. Vyresniems tornjakams verta kasmet patikrinti sąnarius.
Karštomis dienomis šuniui būtina užtikrinti pavėsį ir vėsią vietą ilsėtis.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje tornjakų labai mažai – šuniukų dažniausiai ieškoma Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Slovėnijoje ar Čekijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą FCI narės organizacijoje.
- Prašykite tėvų klubų ir alkūnių tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko tėvus ir įvertinkite jų temperamentą.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: tornjakas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi veislė reta, verta iš anksto susisiekti su Kroatijos ar Bosnijos veislės klubais. Patikimi veisėjai paaiškins, ar šuniukas iš darbinių, ar parodinių linijų.
Kam tinka: šeimoms, gyvenančioms erdviame name su kiemu, ieškančioms ramaus, patikimo sargo. Kam netinka: miesto butų gyventojams ir tiems, kurie nori labai paklusnaus šuns.
