Šarplaninos aviganis

Kilmė ir istorija

Šarplaninos aviganis kilęs iš Šar kalnų (Šar Planina) regiono, esančio Šiaurės Makedonijos, Kosovo ir Albanijos pasienyje. Manoma, kad jo protėviai kartu su klajoklėmis tautomis prieš daug šimtmečių atkeliavo iš Azijos. Balkanų kalnuose šie šunys saugojo avių bandas nuo vilkų, lokių ir lūšių.

Šarplaninos aviganiai dirbdavo savarankiškai, dažnai be piemens priežiūros, todėl išsiugdė nepriklausomą charakterį. Piemenys juos vertino už drąsą, ištvermę ir ištikimybę.

1939 m. FCI pripažino veislę pavadinimu „Ilirų aviganis“, o 1957 m. pavadinimas pakeistas į „Jugoslavijos aviganį – Šarplaniną“. Jugoslavijos kariuomenė ilgą laiką naudojo šiuos šunis ir draudė juos išvežti. Šiandien veislė saugoma Serbijoje ir Šiaurės Makedonijoje.

Ilgą laiką šarplaninos aviganiai buvo laikomi Jugoslavijos nacionaliniu lobiu, o jų eksportas buvo griežtai ribojamas. Tik XX a. aštuntajame dešimtmetyje dalis šunų pateko į JAV, kur jie buvo išbandyti kaip gyvulių sargai nuo kojotų ir lokių.

Išvaizda

Šarplaninos aviganis – didelis, tvirtas, galingas šuo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva proporcinga kūnui, plati, akys migdolo formos, tamsios ar šviesesnės rudos. Ausys V formos, nukarusios, apaugusios trumpais plaukais.

Kūnas raumeningas, krūtinė gili ir plati, nugara tiesi. Uodega ilga, puošniai apaugusi, kardo forma, susijaudinus pakelta.

Kailis ilgas (apie 10–12 cm), tankus, šiek tiek šiurkštus, su gausia pavilne. Ant galvos, ausų ir kojų priekio plaukai trumpesni. Spalva vienspalvė – nuo baltos iki beveik juodos, tačiau dažniausiai geležies pilka ar tamsiai pilka, dažnai su šviesesniu pilvu.

Judėdamas šarplaninos aviganis atrodo lengvas ir laisvas, nepaisant savo dydžio. Jo tankus kailis daro jį dar masyvesnį, nei yra iš tikrųjų.

Šarplaninos aviganio galva atrodo plati ir masyvi, o akys – ramios, bet budrios. Patinai paprastai būna stambesni ir turi gausesnę apykaklę nei patelės.

Charakteris ir temperamentas

Šarplaninos aviganiai yra drąsūs, ramūs, savarankiški ir labai ištikimi savo šeimai bei gyvūnams. Su artimaisiais jie švelnūs ir kantrūs, dažnai globėjiškai elgiasi su šeimos vaikais.

Su svetimais šarplaninos aviganiai labai įtarūs. Jų teritorijos gynimo instinktas stiprus – jie pirmiausia įspėja lojimu ir laikysena, o pajutę realią grėsmę reaguoja ryžtingai. Su šeimos gyvūnais, su kuriais auga, sutaria, tačiau svetimi šunys dažnai suvokiami kaip įsibrovėliai.

Būdingi iššūkiai: šarplaninos aviganiai labai savarankiški ir sunkiai dresuojami. Jie daug loja, ypač naktimis. Dėl jėgos ir dydžio blogai išauklėtas šuo gali būti pavojingas. Ši veislė netinka pradedantiesiems ir miestui.

Patyrusiam šeimininkui šarplaninos aviganis tampa ramiu, patikimu ir nepaprastai drąsiu sargu.

Kasdieniame gyvenime šarplaninos aviganis dieną dažnai ramiai ilsisi, o vakare ir naktį tampa budresnis – tai jo naktinio sargo prigimtis. Jis mėgsta stebėti teritoriją iš aukštesnės vietos ir patruliuoti aplink gyvulius ar namus. Su šeimos nariais jis santūriai meilus, mėgsta būti šalia, bet nėra įkyrus. Balkanų piemenys sako, kad geras šarplaninos aviganis „vertas tiek, kiek visa banda“.

Dresūra ir socializacija

Šarplaninos aviganiai yra protingi, tačiau labai savarankiški. Jie buvo išvesti dirbti be žmogaus komandų, todėl klasikinė paklusnumo dresūra sudėtinga. Reikalingas patyręs, ramus ir nuoseklus šeimininkas.

Socializacija nuo pirmų dienų yra būtina – supažindinkite šuniuką su įvairiais žmonėmis, šunimis ir aplinkomis.

Labai rekomenduojama dirbti su kinologu, turinčiu patirties su sarginėmis veislėmis.

Šarplaninos aviganiams verta nuo mažens mokyti ramiai priimti veterinarinę apžiūrą, antsnukį ir pavadėlį. Suaugusį, savarankišką šunį išmokyti šių dalykų daug sunkiau.

Priežiūra

• Kailis: šukuoti 1–2 kartus per savaitę, šėrimosi metu (pavasarį ir rudenį) – kasdien.
• Kirpimas: nekirpkite – kailis apsaugo nuo šalčio ir karščio.
• Maudymas: retai, kelis kartus per metus.
• Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
• Fizinis aktyvumas: 1 valanda per dieną ir laikas dideliame aptvertame plote.

Šarplaninos aviganiams labiausiai tinka ūkis ar didelis, patikimai aptvertas sklypas. Jie puikiai pakelia Lietuvos žiemą ir gali gyventi lauke, šiltoje būdoje.

Viešose vietose visada vedžiokite su tvirtu pavadėliu.

Šėrimosi metu šarplaninos aviganiai praranda labai daug pavilnės, todėl verta turėti pavilnės grėbliuką. Lauke gyvenantiems šunims svarbi reguliari apsauga nuo erkių ir parazitų.

Vasarą šarplaninos aviganiams reikia pavėsio ir daug vandens.

Mityba

Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 40 kg šarplaninos aviganiui paprastai reikia apie 400–550 g sauso maisto per dieną.

Dėl gilios krūtinės maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite krūvio po ėdimo.

Šuniukams būtinas didelių veislių šuniukų maistas, užtikrinantis lėtą, tolygų augimą.

Lauke gyvenantiems šunims žiemą gali reikėti daugiau energijos. Šarplaninos aviganiai paprastai ėda saikingai ir nėra išrankūs.

Sveikata ir paveldimos ligos

Dažniausios veislės sveikatos problemos:

• Klubų sąnarių displazija
• Alkūnių sąnarių displazija
• Skrandžio apsisukimas
• Akių vokų užsisukimas (entropija)
• Osteochondrozė
• Panosteitas

Šarplaninos aviganiai paprastai būna tvirti ir ištvermingi, nes ilgą laiką buvo veisiami pagal darbines savybes. Dažniausios problemos – klubų ir alkūnių displazija bei skrandžio apsisukimas.

Akių vokų užsisukimas, osteochondrozė ir panosteitas (augimo skausmai) taip pat pasitaiko.

Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.

Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, akių tyrimas.

Lauke gyvenantiems šarplaninos aviganiams ypač svarbi reguliari vakcinacija nuo pasiutligės, apsauga nuo erkių ir nukirminimas. Po tankiu kailiu parazitai ir odos problemos gali likti nepastebėti, todėl reguliariai apžiūrėkite odą.

Šuniuko įsigijimas Lietuvoje

Lietuvoje šarplaninos aviganių veislynų beveik nėra, todėl šuniuko dažniausiai ieškoma Serbijoje, Šiaurės Makedonijoje, Slovėnijoje ar Lenkijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €.

• Pamatykite šuniuko tėvus – jų elgesys turi būti ramus ir kontroliuojamas.
• Prašykite tėvų klubų ir alkūnių tyrimų rezultatų.
• Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
• Parsivežant iš ne ES šalies, būtini papildomi sveikatos dokumentai ir pasiutligės antikūnų tyrimas.

Leidimas: šarplaninos aviganis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia. Vis dėlto šeimininkas visiškai atsako už šuns elgesį.

Prieš įsigydami šarplaninos aviganį, apsvarstykite civilinės atsakomybės draudimą – laikant didelį sarginį šunį tai suteikia papildomos ramybės. Taip pat įsitikinkite, kad turite pakankamai vietos ir aukštą, tvirtą tvorą.