Kilmė ir istorija
Kangalas kilęs iš Centrinės Anatolijos, Sivo provincijos Kangalo apylinkių Turkijoje, kur šimtmečius gyveno kartu su piemenimis ir jų avių bandomis. Šie šunys saugojo bandas nuo vilkų, lokių ir šakalų, dažnai dirbdami savarankiškai, be žmogaus komandų. Vietos piemenys juos vertino už drąsą, jėgą ir ramų charakterį.
Turkijoje kangalas laikomas nacionaliniu simboliu ir nacionaliniu lobiu – jo atvaizdas buvo net ant pašto ženklų ir monetų. Ilgą laiką Turkija ribojo grynaveislių kangalų išvežimą į užsienį.
Vakaruose panašūs šunys ilgai buvo vadinami Anatolijos aviganiais, tačiau 2018 m. FCI oficialiai pripažino kangalą (Kangal Shepherd Dog) kaip atskirą veislę, o Anatolijos aviganio standartas buvo pakeistas. Šiandien kangalai naudojami ne tik Turkijoje, bet ir Afrikoje, kur jie saugo ūkių gyvulius nuo gepardų – taip mažinami konfliktai tarp ūkininkų ir plėšrūnų.
Įdomu tai, kad Afrikoje, ypač Namibijoje, gamtosaugos organizacijos dovanoja kangalų ir Anatolijos aviganių šuniukus ūkininkams. Šunys saugo gyvulius nuo gepardų, o ūkininkams nebereikia šaudyti šių nykstančių plėšrūnų.
Išvaizda
Kangalas – didelis, galingas, bet atletiškas ir judrus šuo. Jis nėra toks masyvus kaip mastifai, tačiau turi stiprų kaulą ir raumenis. Galva didelė, plati, su juoda kauke ant snukio. Akys mažos, migdolo formos, tamsios. Ausys vidutinio dydžio, trikampės, nukarusios, juodos.
Kaklas storas ir raumeningas, krūtinė gili, nugara tiesi ir stipri. Uodega ilga, ramybės būsenoje nuleista, o susijaudinus – užriesta į žiedą ant nugaros.
Kailis trumpas ar vidutinio ilgio, tankus, dvigubas, su tankia pavilne, gerai apsaugančia nuo šalčio ir karščio. Spalva – gelsva, šviesiai ruda ar pilkai gelsva (dun) su būtina juoda kauke ir juodomis ausimis. Ant krūtinės ar kojų gali būti baltų žymių.
Charakteris ir temperamentas
Kangalai yra ramūs, savarankiški, ištikimi ir labai drąsūs. Su savo šeima jie švelnūs ir kantrūs, dažnai globėjiškai elgiasi su šeimos vaikais ir gyvūnais. Namuose jie paprastai ramūs, daug ilsisi, bet visada budrūs.
Su svetimais kangalai būna įtarūs ir atsargūs. Jų teritorijos gynimo instinktas labai stiprus – jie pirmiausia įspėja lojimu ir laikysena, o pajutę realią grėsmę reaguoja ryžtingai. Su kitais šeimos gyvūnais, su kuriais auga, paprastai sutaria, tačiau svetimi šunys dažnai suvokiami kaip įsibrovėliai.
Būdingi iššūkiai: kangalai labai savarankiški ir patys priima sprendimus, todėl klasikinė paklusnumo dresūra su jais sudėtinga. Dėl jėgos ir dydžio blogai išauklėtas šuo gali būti pavojingas. Jie linkę saugoti ir „plėsti“ savo teritoriją, todėl būtina patikima tvora. Ši veislė netinka pradedantiesiems.
Patyrusiam šeimininkui kangalas tampa ramiu, patikimu ir nepaprastai ištikimu šeimos bei ūkio sargu.
Kasdieniame gyvenime kangalas dažnai būna ramus ir net tingus – jis gali valandų valandas gulėti kieme ir stebėti aplinką. Tačiau tai apgaulinga: kangalai labai greiti ir vos pajutę grėsmę akimirksniu atsistoja. Turkijos piemenys sako, kad geras kangalas niekada nepuola be reikalo, bet niekada ir neatsitraukia.
Kangalai ypač gerai jaučiasi ūkiuose, kur gali saugoti gyvulius – avis, ožkas ar vištas. Su jais jie elgiasi globėjiškai ir ramiai.
Dresūra ir socializacija
Kangalai yra protingi, tačiau labai savarankiški. Jie buvo išvesti dirbti be žmogaus komandų, todėl dresūrai reikia patyrusio, ramaus ir nuoseklaus šeimininko. Šiurkštūs metodai visiškai netinka.
Socializacija nuo pirmų dienų yra būtina: supažindinkite šuniuką su įvairiais žmonėmis, vaikais, šunimis ir aplinkomis. Ypač svarbu išmokyti priimti svečius ir ramiai elgtis viešose vietose su antsnukiu.
Labai rekomenduojama dirbti su kinologu, turinčiu patirties su sarginėmis veislėmis.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę, o pavilnės keitimosi metu (pavasarį ir rudenį) – kasdien.
- Maudymas: retai, kelis kartus per metus.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–1,5 valandos per dieną: ilgi pasivaikščiojimai ir laikas dideliame aptvertame kieme.
- Karštis ir šaltis: kangalai gerai pakelia ir šaltį, ir karštį, tačiau vasarą jiems būtinas pavėsis ir vanduo.
Kangalams labiausiai tinka namas su dideliu, aukšta ir tvirta tvora aptvertu sklypu. Daugiabutis šiai veislei netinka, be to, jame laikyti pavojingų veislių šunis be leidimo draudžiama.
Viešose vietose kangalas privalo būti vedžiojamas su pavadėliu ir antsnukiu.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių šunims skirtas maistas. Kangalai ėda mažiau, nei galima tikėtis iš jų dydžio – suaugusiam 50–60 kg šuniui paprastai užtenka apie 500–700 g sauso maisto per dieną.
Dėl gilios krūtinės maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite intensyvaus krūvio prieš ir po ėdimo.
Šuniukams būtinas didelių veislių šuniukų maistas, užtikrinantis lėtą, tolygų augimą. Kangalai bręsta lėtai – iki 2–3 metų.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Akių vokų užsisukimas (entropija)
- Hipotireozė
- Skrandžio apsisukimas
- Jautrumas anestezijai
- Odos ligos
Kangalai paprastai būna sveiki ir ištvermingi, o jų gyvenimo trukmė ilgesnė nei daugelio didelių veislių. Dažniausios problemos – klubų ir alkūnių displazija, akių vokų užsisukimas ir hipotireozė.
Kaip ir kitiems giliakrūtiniams šunims, kangalams gali pasitaikyti skrandžio apsisukimas. Kai kurie šunys gali būti jautrūs anestetikams, todėl prieš operaciją verta pasitarti su veterinaru.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas. Kadangi kangalai įtarūs, svarbu nuo mažens pratinti juos prie veterinarinių apžiūrų ir antsnukio.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, akių tyrimas, skydliaukės funkcijos tyrimas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje kangalų veislynų yra labai nedaug. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–2 000 €.
- Prieš įsigydami šuniuką, gaukite savivaldybės leidimą.
- Pamatykite šuniuko tėvus – jų elgesys turi būti ramus ir kontroliuojamas.
- Prašykite tėvų sąnarių tyrimų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: kangalas yra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą. Norint įsigyti, laikyti, veisti ar parduoti šios veislės šunį ar jo mišrūną, būtinas savivaldybės administracijos išduotas leidimas. Daugiabučiuose namuose pavojingų veislių šunis laikyti draudžiama, nebent gautas savivaldybės leidimas. Viešose vietose šuo turi būti vedžiojamas su pavadėliu ir antsnukiu. Tikslius reikalavimus ir reikalingus dokumentus verta pasitikrinti savo savivaldybėje.
Prieš įsigydami kangalą, būtinai įvertinkite, ar turite pakankamai vietos, laiko ir patirties. Taip pat verta apsvarstyti civilinės atsakomybės draudimą, kuris laikant didelį sarginį šunį suteikia papildomos ramybės.