Kilmė ir istorija
Tibeto mastifas – viena seniausių sarginių veislių pasaulyje. Jo protėviai tūkstantmečius gyveno Himalajų kalnuose, kur saugojo klajoklių stovyklas, gyvulių bandas ir budistų vienuolynus nuo vilkų, sniego leopardų ir plėšikų. Dieną šunys dažnai būdavo pririšti prie palapinių ar vartų, o naktį paleidžiami saugoti teritorijos.
Atšiaurus kalnų klimatas, didelis aukštis ir menkas maistas suformavo ištvermingą, nereiklų šunį su tankiu kailiu ir nepriklausomu charakteriu. Apie didžiulius Tibeto šunis rašė ir Marco Polo, nors jo aprašymai greičiausiai buvo perdėti.
Į Vakarus Tibeto mastifai pateko XIX a., kai pora jų buvo padovanota karalienei Viktorijai. Vis dėlto veislė Europoje ilgai išliko reta. XXI a. pradžioje Kinijoje Tibeto mastifai tapo prestižo simboliu ir kai kurie šunys buvo parduoti už milžiniškas sumas, tačiau vėliau ši mada atslūgo.
Išvaizda
Tibeto mastifas – didelis, galingas, sunkaus kaulo šuo, derinantis jėgą ir didingumą. Galva plati ir masyvi, su gilia kakta ir plačiu snukiu. Akys vidutinio dydžio, tamsiai rudos, giliai įsodintos, labai išraiškingos. Ausys vidutinio dydžio, trikampės, nukarusios.
Kūnas stiprus, šiek tiek ilgesnis nei aukštis, krūtinė gili. Uodega vidutinio ilgio, puošniai apaugusi ir užriesta ant nugaros. Ant užpakalinių kojų kartais būna papildomi nagai (penktieji pirštai).
Kailis dvigubas: ilgas, šiurkštus, tiesus viršutinis kailis ir labai tanki, vilnonė pavilnė, kuri šiltuoju metų laiku gerokai praretėja. Ant kaklo ir pečių – įspūdingi karčiai, ypač patinams. Spalvos: juoda, juoda su įdegiu, mėlyna, mėlyna su įdegiu, auksinė. Virš akių dažnai būna įdegio dėmelės.
Charakteris ir temperamentas
Tibeto mastifai yra ramūs, orūs, savarankiški ir labai ištikimi savo šeimai. Su artimaisiais jie švelnūs, nors meilės išraiškose santūrūs. Šie šunys protingi, tačiau mąsto savarankiškai ir sprendimus dažnai priima patys – tai paveldėta iš šimtmečių, kai jie saugojo stovyklas be žmogaus komandų.
Su svetimais Tibeto mastifai būna įtarūs ir atsargūs. Jų teritorijos gynimo instinktas labai stiprus, todėl tai nepaprastai rimti sargai. Su kitais šunimis, ypač tos pačios lyties, gali nesutarti. Su vaikais iš savo šeimos paprastai elgiasi kantriai, tačiau triukšmingi svetimi vaikų žaidimai gali būti suvokiami kaip grėsmė.
Būdingi iššūkiai: Tibeto mastifai labai užsispyrę ir sunkiai dresuojami. Jie aktyvesni naktį – tai kilę iš naktinio sargybos darbo – todėl gali loti naktimis, o tai kelia problemų su kaimynais. Dėl jėgos ir dydžio blogai išauklėtas šuo gali tapti pavojingas. Ši veislė netinka pradedantiesiems.
Patyrusiam, nuosekliam šeimininkui Tibeto mastifas tampa ramiu, didingu ir nepaprastai ištikimu namų sargu.
Gyvenant su Tibeto mastifu svarbu suprasti, kad tai ne kompanioninis, o tikras sarginis šuo. Jis dieną dažnai ramiai ilsisi, o vakare ir naktį tampa aktyvesnis, apeina teritoriją ir reaguoja į kiekvieną garsą. Daugelis šeimininkų sako, kad Tibeto mastifas turi „senos sielos“ išmintį – jis ramiai stebi aplinką ir retai elgiasi impulsyviai.
Tibeto mastifai labai gerai jaučia šeimos ritmą ir nemėgsta staigių pokyčių. Jie geriausiai klesti stabilioje aplinkoje su aiškia dienotvarke.
Dresūra ir socializacija
Tibeto mastifai yra protingi, tačiau labai savarankiški ir užsispyrę. Jie neturi noro įtikti šeimininkui, todėl klasikinė paklusnumo dresūra su jais sudėtinga. Reikalinga kantrybė, nuoseklumas ir ramus autoritetas. Šiurkštūs metodai visiškai netinka ir gali sukelti agresiją.
Socializacija nuo pirmų dienų yra būtina: supažindinkite šuniuką su įvairiais žmonėmis, vaikais, ramiais šunimis, garsais ir aplinkomis. Ypač svarbu išmokyti priimti svečius, kuriuos šeimininkas įsileidžia į namus.
Labai rekomenduojama dirbti su kinologu, turinčiu patirties su sarginėmis veislėmis, ir pratinti šuniuką prie veterinarinių procedūrų, kol jis dar mažas.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 1–2 kartus per savaitę, o pavilnės keitimosi metu (dažniausiai kartą per metus, pavasarį) – kasdien.
- Kirpimas: nekirpkite – tankus kailis apsaugo nuo šalčio ir karščio.
- Maudymas: retai, kelis kartus per metus. Tibeto mastifai beveik nekvepia šunimi.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 45–60 minučių ramių pasivaikščiojimų per dieną ir laikas savo kieme.
- Karštis: vasarą būtinas pavėsis ir vanduo, venkite krūvio karščiausiu dienos metu.
Tibeto mastifams labiausiai tinka namas su dideliu, aukšta (bent 1,8 m) ir tvirta tvora aptvertu sklypu. Jie mėgsta stebėti teritoriją iš aukštesnės vietos.
Viešose vietose Tibeto mastifą visada vedžiokite su tvirtu pavadėliu. Šunų aikštelės su daug nepažįstamų šunų šiai veislei paprastai netinka.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių šunims skirtas maistas. Įdomu tai, kad Tibeto mastifai ėda mažiau, nei galima tikėtis iš jų dydžio – suaugusiam 55–65 kg šuniui paprastai užtenka apie 450–650 g sauso maisto per dieną.
Šuniukams būtinas didelių veislių šuniukų maistas, užtikrinantis lėtą, tolygų augimą. Tibeto mastifai bręsta lėtai – kartais iki 3–4 metų.
Dėl gilios krūtinės maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite krūvio po ėdimo. Kai kurie šunys saugo savo dubenėlį, todėl juos geriau šerti ramioje vietoje.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Hipotireozė
- Paveldima demielinizuojanti neuropatija (CIDN)
- Akių vokų užsisukimas (entropija)
- Osteochondrozė
- Skrandžio apsisukimas
Tibeto mastifai paprastai gyvena ilgiau nei dauguma didelių veislių – 10–14 metų. Dažniausios problemos – klubų ir alkūnių displazija bei hipotireozė, pasireiškianti svorio didėjimu, vangumu ir kailio problemomis.
Paveldima demielinizuojanti neuropatija (CIDN) – reta nervų liga, pasireiškianti šuniukams ir sukelianti silpnumą bei koordinacijos sutrikimus. Akių vokų užsisukimas dirgina akį ir gali reikalauti operacijos.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti sąnarių ir skydliaukės problemas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, skydliaukės funkcijos tyrimas, akių tyrimas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Tibeto mastifų veislynų yra nedaug. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 500–3 000 €.
- Pamatykite šuniuko tėvus – jų elgesys turi būti ramus ir kontroliuojamas.
- Prašykite tėvų sąnarių, skydliaukės ir akių tyrimų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Būkite atsargūs su skelbimais, siūlančiais „ypač didelius“ ar pigius šuniukus be dokumentų.
Tibeto mastifų patelės paprastai rujoja tik kartą per metus, todėl vadų būna nedaug ir šuniuko gali tekti palaukti.
Leidimas: Tibeto mastifas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia. Vis dėlto šeimininkas visiškai atsako už šuns elgesį.