Vidaus parazitai, liaudiškai vadinami kirmėlėmis, gali kenkti šuns sveikatai net tada, kai jokių simptomų nematyti. Kai kurie jų pavojingi ir žmonėms, ypač vaikams. Šiame straipsnyje paaiškiname, kokios kirmėlės dažniausios Lietuvoje, kaip jos plinta, kokie simptomai turėtų sunerimti ir kaip dažnai išvaryti kirmėles šuniukams bei suaugusiems šunims.
Trumpai:
- Dažniausi šunų vidaus parazitai – apvaliosios kirmėlės (askaridės), kaspinuočiai, ankylostomos ir trichiuros.
- Šuniukai dažnai užsikrečia dar prieš gimimą ar su motinos pienu, todėl kirmėles jiems pradedama varyti nuo 2 savaičių amžiaus.
- Suaugusiems šunims dažniausiai rekomenduojama kirmėles išvaryti bent 4 kartus per metus arba reguliariai tirti išmatas.
- Kai kurie parazitai, pavyzdžiui, šunų askaridės ir echinokokai, pavojingi žmonėms.
- Dehelmintizacijos planą geriausia sudaryti kartu su veterinaru pagal šuns gyvenimo būdą.
Dažniausios šunų kirmėlės
- Apvaliosios kirmėlės (Toxocara canis, Toxascaris leonina) – dažniausi šuniukų parazitai. Suaugusios kirmėlės primena spagečius ir kartais matomos išmatose ar vėmaluose. Toxocara canis kiaušinėliai pavojingi ir žmonėms.
- Kaspinuočiai – plokščios, iš narelių sudarytos kirmėlės. Agurkiniu kaspinuočiu šuo užsikrečia per blusas, kitais – ėsdamas graužikus, žalią mėsą ar žuvį. Lietuvoje ypač svarbus daugiakameris echinokokas (Echinococcus multilocularis), kurio pagrindinės šeimininkės yra lapės, tačiau gali užsikrėsti ir graužikus gaudantys šunys. Žmogui šis parazitas sukelia sunkią kepenų ligą – alveolinę echinokokozę.
- Ankylostomos (kabliagalvės) – mažos kirmėlės, kurios prisitvirtina prie žarnyno sienelės ir siurbia kraują, todėl gali sukelti anemiją.
- Trichiuros (plaukagalvės) – sukelia lėtinį, kartais kruviną viduriavimą; jų kiaušinėliai aplinkoje išlieka metų metus.
- Plaučių kirmėlės (Angiostrongylus vasorum) – šunys užsikrečia ėsdami sraiges ar šliužus; parazitai pažeidžia plaučius ir kraujo krešėjimą. Europoje jų paplitimas didėja.
- Dirofilarijos – perduodamos uodų. Lietuvoje dažniau aptinkama poodinė forma (Dirofilaria repens), kuri sukelia mazgelius po oda.
Kaip šunys užsikrečia
- Per motiną: askaridžių lervos iš motinos audinių patenka į šuniukus dar nėštumo metu ir su pienu.
- Per aplinką: uostydami ar laižydami žemę, kurioje yra kiaušinėlių iš kitų gyvūnų išmatų.
- Per blusas: praryję užkrėstą blusą, šunys užsikrečia agurkiniu kaspinuočiu.
- Per grobį ir maistą: ėsdami graužikus, žalią mėsą, vidaus organus ar žuvį.
- Per sraiges ir šliužus: plaučių kirmėlėmis.
- Per uodų įkandimus: dirofilarijomis.
Simptomai
Suaugę šunys, turintys nedaug parazitų, dažnai neturi jokių simptomų. Tačiau esant gausesnei invazijai ar šuniukams gali pasireikšti:
- išpūstas pilvas, ypač šuniukams;
- viduriavimas, kartais su gleivėmis ar krauju;
- vėmimas, kartais su kirmėlėmis;
- svorio kritimas ar prastas augimas, nepaisant gero apetito;
- matinis, prastas kailis;
- „rogučių važinėjimas“ – kai šuo trinasi užpakaliu į grindis;
- kosulys (plaučių kirmėlės ar askaridžių lervų migracija);
- išblyškusios dantenos (anemija).
Kaip dažnai išvaryti kirmėles
Europos parazitologų organizacija ESCCAP pateikia tokias orientacines rekomendacijas:
- Šuniukai: nuo 2 savaičių amžiaus kas 2 savaites iki 2 savaičių po atjunkymo, vėliau – kas mėnesį iki 6 mėnesių amžiaus.
- Žindančios kalės: kartu su šuniukais.
- Suaugę šunys: jei rizika vidutinė, – bent 4 kartus per metus. Jei šuo medžioja, gaudo graužikus, ėda žalią mėsą ar daug laiko praleidžia su vaikais, gali būti rekomenduojama dažniau – net kas mėnesį.
Alternatyva – reguliariai tirti išmatas ir kirmėles varyti tik radus parazitų. Tinkamiausią planą padės sudaryti veterinaras.
Svarbu pasirinkti preparatą, kuris veikia ir apvaliąsias kirmėles, ir kaspinuočius, o dozę apskaičiuoti pagal tikrąjį šuns svorį.
Kaip apsaugoti šeimą
- Nedelsiant surinkite šuns išmatas lauke ir kieme.
- Po žaidimų su šunimi ir darbo sode nusiplaukite rankas, ypač mokykite to vaikus.
- Uždenkite vaikų smėlio dėžes, kad jose nesituštintų gyvūnai.
- Neleiskite šuniui ėsti graužikų, žalių vidaus organų ir dvėsenų.
- Reguliariai saugokite šunį nuo blusų.
Išmatų tyrimai
Reguliarus išmatų tyrimas padeda nustatyti, ar šuo turi parazitų, ir parinkti tinkamą preparatą. Tyrimui reikia surinkti šviežių išmatų mėginį, dažnai – iš kelių dienų, nes parazitų kiaušinėliai išsiskiria netolygiai. Mėginį laikykite sandariame indelyje vėsioje vietoje ir kuo greičiau pristatykite į kliniką.
Neigiamas rezultatas nereiškia, kad šuo visiškai švarus – kai kurių parazitų kiaušinėliai išsiskiria tik periodiškai. Todėl tyrimai dažnai derinami su reguliaria profilaktine dehelmintizacija.
Žalias maistas ir parazitai
Šunims, kurie šeriami žalia mėsa (vadinamoji BARF mityba), parazitų rizika didesnė. Žalioje mėsoje, vidaus organuose ar žuvyje gali būti parazitų lervų ar cistų. Riziką mažina mėsos užšaldymas bent kelioms paroms žemoje temperatūroje, tačiau jis nesunaikina visų parazitų. Tokiems šunims dažnai rekomenduojama kirmėles varyti kas mėnesį arba reguliariai tirti išmatas.
Kirmėlės ir vaikai
Vaikai dažniausiai užsikrečia šunų askaridžių kiaušinėliais žaisdami smėlio dėžėse, parkuose ar kieme, kuriame tuštinasi gyvūnai, ir paskui nesiplaudami rankų. Lervos žmogaus organizme gali migruoti į kepenis, plaučius ar akis. Todėl šeimoms su mažais vaikais ypač svarbu reguliariai varyti šuns kirmėles, nedelsiant rinkti išmatas ir mokyti vaikus plauti rankas.
Kaip duoti tabletę nuo kirmėlių
Daugelis šiuolaikinių tablečių yra skanios, todėl šunys jas ėda patys. Jei šuo atsisako, tabletę galima paslėpti nedideliame kiekyje drėgno maisto ar specialiame tablečių skanėste. Jei reikia duoti tiesiai į burną, atsargiai pražiokite šunį, padėkite tabletę ant liežuvio pagrindo, uždarykite nasrus ir paglostykite gerklę, kol šuo nurys.
Svarbu dozę apskaičiuoti pagal tikrą šuns svorį – per maža dozė gali būti neveiksminga. Jei šuo tabletę išvėmė per kelias valandas, pasitarkite su veterinaru, ar dozę reikia kartoti.
Dehelmintizacija ir kelionės
Keliaujant su šunimi į kai kurias šalis, pavyzdžiui, Suomiją, Airiją, Maltą ar Jungtinę Karalystę, šuniui likus 1–5 paroms iki atvykimo turi būti suteiktas gydymas nuo echinokokų, kurį veterinaras įrašo į gyvūno augintinio pasą. Grįžus iš šalių, kuriose paplitę kiti parazitai, pavyzdžiui, širdies dirofilarijos, verta pasitarti su veterinaru dėl tyrimų ir profilaktikos.
Ženklai, kad šuniukui reikia skubios pagalbos
Gausiai kirmėlių užkrėstam šuniukui gali užsikimšti žarnynas, o ankylostomos gali sukelti sunkią anemiją. Jei šuniukas labai išsipūtusiu pilvu, vemia, neturi energijos ar jo dantenos išblyškusios, nedelsdami kreipkitės į veterinarą – tokiu atveju vien tabletės gali nepakakti.
Kada skubiai vykti pas veterinarą
- Šuniukas vemia, viduriuoja su krauju ar labai nusilpo.
- Šuns pilvas labai išsipūtęs, jis atsisako ėsti.
- Šuo kosėja, sunkiai kvėpuoja ar greitai pavargsta, ypač jei ėda sraiges.
- Šuns dantenos išblyško, atsirado mėlynių ar kraujavimų.
Reikia veterinaro pagalbos? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Mitai ir faktai
Mitas: Jei kirmėlių nesimato išmatose, jų nėra.
Faktas: Dauguma kirmėlių ir jų kiaušinėlių plika akimi nematomi.
Mitas: Česnakas ar moliūgų sėklos išvaro kirmėles.
Faktas: Patikimų įrodymų nėra, o česnakas šunims gali būti kenksmingas.
Mitas: Namų šuniui kirmėlės negresia.
Faktas: Kiaušinėliai į namus patenka ant batų, o šuo gali užsikrėsti per blusas.
Kiek tai kainuoja Lietuvoje
Orientacinės kainos Lietuvoje:
- Tabletės nuo kirmėlių: apie 3–12 € už vieną dozę, priklausomai nuo šuns svorio.
- Kombinuotos priemonės nuo vidaus ir išorės parazitų: apie 20–40 € už mėnesį ar ilgesnę apsaugą.
- Išmatų tyrimas dėl parazitų: apie 15–35 €.
Medžiokliniai šunys, kuriems rizika didesnė
- Taksas
- Jagdterjeras (vokiečių medžioklinis terjeras)
- Biglis
- Vokiečių trumpaplaukis paukštšunis
- Rusų kurtas
Dažniausiai užduodami klausimai
Nuo kokio amžiaus šuniukams varyti kirmėles?
Paprastai nuo 2 savaičių amžiaus, kas 2 savaites, vėliau – kas mėnesį iki 6 mėnesių.
Kaip dažnai suaugusiam šuniui varyti kirmėles?
Dažniausiai bent 4 kartus per metus, o didesnės rizikos šunims – dažniau.
Ar galima užsikrėsti kirmėlėmis nuo šuns?
Taip, kai kurios šunų kirmėlės, pavyzdžiui, Toxocara canis ir echinokokai, pavojingos žmonėms.
Ar kirmėles reikia varyti prieš skiepą?
Dažniausiai rekomenduojama tai padaryti likus kelioms dienoms iki skiepo.
Ar galima kirmėles varyti nėščiai kalei?
Tik veterinaro paskirtais preparatais, kurie tinkami nėštumo metu.
Kada po tabletės kirmėlės pasišalina?
Dažniausiai per 1–2 dienas; kartu su išmatomis jos ne visada matomos.
Ar žalias maistas didina kirmėlių riziką?
Taip, žalia mėsa ar vidaus organai gali būti parazitų šaltinis, todėl tokiems šunims dažnai rekomenduojama dažnesnė dehelmintizacija.
Kas yra echinokokozė?
Tai sunki žmonių liga, kurią sukelia echinokokų lervos; jos šaltinis gali būti užsikrėtusių šunų ar lapių išmatos.
Ar užšaldyta žalia mėsa saugi nuo parazitų?
Užšaldymas sumažina riziką, tačiau nesunaikina visų parazitų, todėl dehelmintizacija vis tiek būtina.
Ar plaučių kirmėlės pavojingos šunims?
Taip, jos gali pažeisti plaučius ir kraujo krešėjimą; šunys užsikrečia ėsdami sraiges ar šliužus.
Ar kirmėlių tabletės turi šalutinių poveikių?
Dažniausiai jos gerai toleruojamos; retais atvejais gali pasireikšti trumpalaikis vėmimas ar viduriavimas.
Ar šuniukas gali gimti su kirmėlėmis?
Taip, askaridžių lervos į šuniukus patenka dar nėštumo metu.
Ar kirmėlių tabletes galima duoti kartu su maistu?
Daugumą galima; laikykitės pakuotės nurodymų.
Šis straipsnis skirtas informavimo tikslais ir nepakeičia veterinarijos gydytojo konsultacijos. Jei jūsų šuniui kyla sveikatos problemų, kreipkitės į veterinarą.
Parengė: keturkojai.lt redakcija. Atnaujinta: 2026-10-26.
