Kilmė ir istorija
Mažų skalikų, medžiojusių kiškius, Anglijoje būta jau viduramžiais, tačiau šiuolaikinis biglis susiformavo XIX a. Anglų medžiotojai siekė turėti mažą, ištvermingą šunį, kurį būtų galima lydėti pėsčiomis, o ne raitomis, kaip tai darydavo su stambesniais fokshaundais. Bigliai medžiodavo gaujomis, sekdami kiškių pėdsakus ir garsiai lodami, kad medžiotojai žinotų, kur yra žvėris.
Veislės pavadinimo kilmė nėra aiški – manoma, kad jis kilęs iš senosios prancūzų kalbos žodžio, reiškiančio garsiai lojantį ar staugiantį. XIX a. pabaigoje bigliai pasiekė JAV, kur greitai tapo vienais populiariausių šeimos šunų. Dėl puikios uoslės šiandien bigliai dirba ir oro uostuose, ieškodami draudžiamų maisto produktų bagaže.
XIX a. Anglijoje egzistavo ir itin maži, vadinamieji „kišeniniai“ bigliai, kurie tilpdavo į medžiotojo balnakrepšį. Ši atmaina išnyko XX a. pradžioje, tačiau ji liudija, kad bigliai visada buvo vertinami kaip kompaktiški ir patogūs medžioklės palydovai.
Išvaizda
Biglis – kompaktiškas, tvirto sudėjimo, raumeningas šuo. Galva vidutinio ilgio, su šiek tiek išgaubta kaukole. Akys didelės, rudos arba lazdyno spalvos, švelnios, maldaujančios išraiškos. Ausys ilgos, plačios, žemai įsodintos, nukarusios ir suapvalintais galais.
Uodega vidutinio ilgio, nešiojama aukštai, tačiau neužriesta ant nugaros. Uodegos galiukas dažniausiai baltas – sakoma, kad tai padėdavo medžiotojams matyti šunį aukštoje žolėje. Kailis trumpas, tankus ir atsparus orams. Labiausiai paplitusi trispalvė spalva: juoda nugara, rudos dėmės ir balta krūtinė, kojos ir uodegos galiukas.
Charakteris ir temperamentas
Bigliai yra linksmi, draugiški, smalsūs ir labai socialūs. Jie buvo veisiami dirbti gaujoje, todėl puikiai sutaria su kitais šunimis ir paprastai neturi agresijos nei žmonėms, nei gyvūnams. Su vaikais bigliai žaismingi ir kantrūs – tai vieni geriausių šeimos šunų mažiems vaikams.
Bigliai mėgsta kompaniją ir prastai pakelia vienatvę. Jei šuo ilgai lieka vienas, jis gali garsiai staugti ar loti, o tai daugiabutyje sukelia nepatogumų kaimynams.
Būdingi iššūkiai: labai stipri uoslė – užuodęs įdomų kvapą biglis gali visiškai ignoruoti šeimininką ir sekti pėdsaką. Bigliai labai mėgsta maistą ir garsėja kaip gudrūs vagys, galintys atidaryti spinteles ar šiukšliadėžes. Jie garsiai loja ir staugia, ypač susijaudinę.
Bigliai turi labai išraiškingą „balsą“: jie gali loti trumpai, staugti ilgai ir melodingai arba skleisti specifinį skalikų lojimą, vadinamą „baying“. Tai natūralus veislės bruožas, kurio visiškai išnaikinti neįmanoma, tačiau dresūra ir pakankamas krūvis gali jį gerokai sumažinti.
Bigliai paprastai lengvai prisitaiko prie naujų žmonių ir vietų, todėl puikiai tinka šeimoms, kurios dažnai keliauja ar priima svečius.
Dresūra ir socializacija
Bigliai protingi, tačiau dresuoti juos nėra lengva. Jie buvo veisiami savarankiškai sekti pėdsakus, todėl uoslės dirgikliai jiems dažnai svarbesni už šeimininko komandas. Geriausiai veikia trumpos treniruotės ir maisto skanėstai – bigliai dirba už maistą noriai.
Švaros įpročių mokymas gali užtrukti ilgiau nei kitų veislių, todėl būtina kantrybė ir nuoseklus režimas. Nuo mažens verta mokyti atšaukimo komandos, tačiau net ir gerai išmokytu bigliu neaptvertoje vietoje pasitikėti rizikinga.
Bigliams puikiai tinka uoslės darbas (nosework), pėdsekystė ir paieškos žaidimai. Tokia veikla ne tik išnaudoja natūralų instinktą, bet ir pavargina šunį protiškai, todėl namuose jis būna ramesnis.
Bigliai ypač gerai reaguoja į dresūrą, kuri primena žaidimą. Pavyzdžiui, galima paslėpti skanėstą kambaryje ir mokyti šunį jį surasti pagal komandą „ieškok“. Tokie žaidimai stiprina ryšį su šeimininku ir moko šunį, kad bendradarbiauti su žmogumi apsimoka. Laikui bėgant galima pereiti prie sudėtingesnių užduočių lauke.
Nuo pirmų dienų verta pratinti biglį prie buvimo vienam: iš pradžių palikti kelioms minutėms, vėliau ilgiau, paliekant užimtumą suteikiantį žaislą su maistu. Tai padeda išvengti staugimo ir nerimo, kai šeimininkai išeina į darbą.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu ar pirštine, šėrimosi metu – dažniau.
- Maudymas: pagal poreikį, kas 1–2 mėnesius. Bigliai mėgsta voliotis kvapniose vietose, todėl kartais prireikia netikėtų maudynių.
- Ausys: ilgos nukarusios ausys prastai vėdinasi, todėl jas reikia tikrinti ir valyti kas savaitę – ausų uždegimai bigliams labai dažni.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti kelis kartus per savaitę.
- Fizinis aktyvumas: bent 1–1,5 valandos per dieną. Ypač naudingi uoslės žaidimai ir ilgi pasivaikščiojimai su galimybe uostinėti.
Bigliai turi būti vedžiojami su pavadėliu arba laisvai bėgioti tik aptvertose teritorijose. Užuodęs pėdsaką biglis gali nubėgti labai toli ir negirdėti šaukimo. Kiemo tvora turi būti tvirta ir be tarpų.
Biglių kailis gerai apsaugo nuo lietaus ir purvo, tačiau po pasivaikščiojimų miške verta patikrinti, ar į kailį ar ausis neprisisiurbė erkių. Lietuvoje erkių sezonas tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, todėl būtina reguliari apsauga nuo parazitų.
Mityba
Bigliams tinka kokybiškas vidutinių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 10–12 kg šuniui paprastai reikia apie 130–180 g sauso maisto per dieną, padalinto į du kartus.
Svarbu: bigliai yra viena labiausiai į nutukimą linkusių veislių. Jie visada atrodo alkani ir labai įtikinamai elgetauja. Griežtai laikykitės paros normos, skanėstus skaičiuokite ir nešerkite maistu nuo stalo.
Maistą laikykite šuniui nepasiekiamoje vietoje, o šiukšliadėžes – uždarytas. Bigliai dažnai suėda tai, ko neturėtų: šokoladą, vynuoges, svogūnus ar kaulus, o tai gali baigtis apsinuodijimu ar žarnyno užsikimšimu. Padeda lėto ėdimo dubenėliai ir uoslės kilimėliai, kuriuose paslepiamas maistas.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Nutukimas
- Ausų uždegimai
- Epilepsija
- Hipotireozė
- Tarpslankstelinių diskų liga
- Klubų sąnarių displazija
- Musladin-Lueke sindromas
Bigliai paprastai būna sveiki ir ilgaamžiai, tačiau jiems būdingos kelios paveldimos ligos. Epilepsija pasireiškia dažniau nei kitoms veislėms – priepuoliai dažniausiai prasideda 1–3 metų amžiaus. Daugeliu atvejų liga sėkmingai kontroliuojama vaistais.
Hipotireozė (skydliaukės nepakankamumas) pasireiškia svorio didėjimu, vangumu ir kailio problemomis. Dėl ilgo stuburo ir trumpų kojų bigliams gali pasitaikyti ir tarpslankstelinių diskų ligų, todėl verta saugoti šunį nuo šokinėjimo iš didelio aukščio.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) vertinimas, akių tyrimas, genetiniai Musladin-Lueke sindromo (MLS), neuronų ceroidinės lipofuscinozės (NCL) ir VII faktoriaus trūkumo testai.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje biglių šuniukų pasiūla vidutinė. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 500–1 200 €. Rinkitės registruotus veisėjus, kurie atlieka tėvų sveikatos tyrimus ir leidžia susipažinti su šuniuko mama.
- Pasidomėkite, ar tėvų linijoje nebuvo epilepsijos atvejų.
- Įsitikinkite, kad šuniukas paženklintas mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre.
- Bigliai kartais atsiduria prieglaudose, kai šeimininkai neįvertina jų lojimo ar polinkio bėgti.
Leidimas: biglis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.