Kilmė ir istorija
Harjeras yra viena seniausių britų skalikų veislių. Pavadinimas kilęs iš angliško žodžio „hare“ – kiškis. Manoma, kad pirmieji harjerų būriai Anglijoje buvo laikomi jau XIII a. Medžiotojai juos naudojo kiškiams medžioti, sekdami pėsčiomis ar raiti.
Tikroji veislės kilmė nėra visiškai aiški. Kai kurie istorikai mano, kad harjeras yra sumažintas anglų fokshaundas, kiti – kad jis kilęs iš senųjų prancūzų ir britų skalikų. Harjeras dažnai vadinamas „biglio ir fokshaundo viduriu“ – jis stambesnis už biglį, bet mažesnis už fokshaundą.
Šiandien harjeras išlieka gana reta veislė. Jungtinėje Karalystėje veikia keletas harjerų būrių, o kaip šeimos šunys harjerai laikomi daugiausia JAV ir kai kuriose Europos šalyse.
Tradiciškai harjerų būriai buvo laikomi kaimo bendruomenių – vietiniai ūkininkai kartu išlaikydavo šunis ir medžiodavo pėsčiomis. Todėl harjerų medžioklė buvo prieinama ne tik aristokratams, bet ir paprastiems žmonėms. Kiškis medžioklėje dažnai bėga ratu, todėl pėsti medžiotojai galėjo sekti šunis be arklių.
Į JAV harjerai pateko dar kolonijiniais laikais, o Amerikos kinologų klubas juos pripažino XIX a. pabaigoje. Tačiau ir ten veislė išlieka viena rečiausių.
Išvaizda
Harjeras – vidutinio dydžio, raumeningas, tvirtas skalikas, šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva vidutinio ilgio, su plačia kakta. Akys vidutinio dydžio, tamsios. Ausys nukarusios, V formos.
Kūnas tvirtas, krūtinė gili, nugara tiesi. Kojos tiesios, tvirtos. Uodega ilga, pakelta.
Kailis trumpas, lygus ir tankus. Spalvos: balta su juodomis ir rudomis ar oranžinėmis dėmėmis, dažnai trispalvė.
Harjero judesiai laisvi, ritmingi ir ištvermingi. Patinai ir patelės panašaus dydžio. Pėdos apvalios, „katės“ tipo, su storomis pagalvėlėmis – tai leidžia bėgti ilgus atstumus.
Harjero kailis žiemą būna tankesnis. Šuniukų dėmės su amžiumi gali šiek tiek šviesėti ar tamsėti.
Charakteris ir temperamentas
Harjerai yra linksmi, draugiški, socialūs ir taikūs. Jie puikiai sutaria su vaikais ir kitais šunimis. Su svetimais draugiški, todėl sargai iš jų nekokie.
Harjerai labiau draugiški ir „namų“ šunys nei fokshaundai, tačiau vis tiek turi daug energijos ir medžioklės instinkto.
Būdingi iššūkiai: harjerams reikia labai daug fizinio krūvio. Jie gali būti savarankiški ir užsispyrę. Pajutę kvapą, jie gali nubėgti. Jie mėgsta loti ir nemėgsta būti vieni.
Kasdieniame gyvenime harjeras yra linksmas, draugiškas ir aktyvus šeimos narys.
Harjerai dažnai apibūdinami kaip „laimingi“ šunys – jie beveik visada vizgina uodegą ir džiaugiasi kiekvienu nauju žmogumi ar šunimi. Jie mėgsta žaisti ir išlieka žaismingi iki vyresnio amžiaus.
Harjerai labai prisiriša prie šeimos ir nemėgsta būti vieni. Palikti vieni ilgam, jie gali kaukti ir griauti daiktus. Šeimoms, kurios daug dirba, verta apsvarstyti antro šuns įsigijimą.
Harjerai puikiai tinka šeimoms, kuriose jau yra kitas šuo – jie mėgsta kompaniją ir žaidimus. Su katėmis, su kuriomis auga nuo šuniuko amžiaus, paprastai sugyvena.
Dresūra ir socializacija
Harjerai yra protingi, tačiau savarankiški. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir skanėstai.
Be pavadėlio harjerą verta paleisti tik aptvertose vietose.
Harjerams tinka pėdsekystė, kanikrosas, uostymo sportas ir agility.
Harjerus verta nuo mažens mokyti ramiai eiti su pavadėliu ir patikimo atsišaukimo. Pasivaikščiojimuose miške rekomenduojama naudoti ilgą pavadėlį.
Treniruotės turi būti trumpos ir įdomios, nes harjerai greitai nuobodžiauja. Geriausiai veikia skanėstai ir žaidimai su kvapais. Harjerai mokosi lėčiau nei aviganiai, tačiau gerai įsimena tai, ką išmoko.
Priežiūra
- Kailis: kartą per savaitę nuvalyti guminiu šepečiu.
- Maudymas: retai, pagal poreikį.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1,5–2 valandos per dieną: ilgi pasivaikščiojimai, bėgimas, pėdsekystė.
Harjerams būtinas gerai aptvertas kiemas.
Harjerams labai patinka uostymo žaidimai ir paieškos užduotys. Paslėpti skanėstai sode ar namuose leidžia jiems panaudoti uoslę ir gerai pavargina protiškai.
Po pasivaikščiojimų miške verta patikrinti ausis, letenas ir kailį dėl erkių ir įbrėžimų.
Lietuvoje medžioklė su skalikais leidžiama tik medžioklės sezono metu ir laikantis Medžioklės taisyklių, todėl šuns nevertėtų leisti laisvai bėgioti miške. Saugiausia vieta laisvam bėgiojimui – aptvertos šunų aikštelės.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių–didelių aktyvių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 23 kg harjerui paprastai reikia apie 280–370 g sauso maisto per dieną.
Harjerai mėgsta ėsti, todėl porcijas verta matuoti.
Maistą duokite 2 kartus per dieną.
Šuniukams iki 12 mėnesių būtinas kokybiškas vidutinių–didelių veislių šuniukų maistas. Harjerai labai mėgsta ėsti ir dažnai prašinėja maisto, todėl svarbu laikytis nustatytų porcijų.
Skanėstus treniruotėse verta įskaičiuoti į dienos racioną. Mažiau aktyviems šunims porcijas verta mažinti.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Ausų uždegimai
- Epilepsija
- Skydliaukės nepakankamumas
- Nutukimas
- Traumos
Harjerai paprastai yra sveiki ir ilgaamžiai šunys. Dažniausios problemos – klubų displazija ir ausų uždegimai.
Epilepsija ir skydliaukės nepakankamumas pasitaiko retai.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas.
Ilgos, nukarusios ausys blogai vėdinasi, todėl jas verta kas savaitę apžiūrėti ir išvalyti. Jei šuo dažnai purto galvą ar kasosi ausis, verta kreiptis į veterinarą.
Harjerai, kurie gyvena šeimose ir gauna per mažai judėjimo, linkę nutukti. Reguliarus svėrimas ir saikingos porcijos padeda išlaikyti liekną kūno formą ir sveikus sąnarius.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Harjerų veislynų Europoje yra labai nedaug. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 300 €.
- Pamatykite šuniuko tėvus – jų elgesys turi būti draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: harjeras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi veislė labai reta, laukimo eilė veislynuose gali trukti kelis mėnesius ar ilgiau. Patikimi veisėjai šuniukus paprastai atiduoda 8–10 savaičių amžiaus, jau vakcinuotus ir paženklintus mikroschema.
Rinkdamiesi šuniuką, atkreipkite dėmesį į tėvų charakterį. Ramūs, draugiški tėvai paprastai turi ramius ir draugiškus palikuonis.