Kilmė ir istorija
Taksai išvesti Vokietijoje daugiau nei prieš 300 metų. Jų pavadinimas vokiškai – Dachshund – reiškia „barsukų šuo“. Šie šunys buvo sukurti lįsti į urvus ir išvyti iš jų barsukus, lapes ar triušius. Trumpos kojos padėjo patekti į siaurus urvus, o stipri krūtinė ir drąsa leido susidurti su pavojingu žvėrimi.
Laikui bėgant susiformavo trys dydžiai ir trys kailio tipai. Mažesni taksai buvo naudojami medžioti smulkesnius žvėris, pavyzdžiui, triušius, todėl atsirado nykštukinis ir triušinis taksas. XIX a. taksai tapo populiarūs ir kaip šeimos šunys, ypač Anglijos karališkajame dvare.
Iki šiol Vokietijoje ir kitose Europos šalyse taksai naudojami medžioklėje, o daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, jie yra vieni populiariausių šeimos šunų.
Įdomu, kad XIX a. Vokietijoje taksai buvo tokie populiarūs, jog tapo vienu iš šalies simbolių. 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių talismanas buvo spalvingas taksas, vardu Waldi.
Išvaizda
Taksas – žemas, ilgo kūno, raumeningas šuo su tvirtomis, trumpomis kojomis. Galva pailga, akys ovalios, vidutinio dydžio, ausys aukštai įsodintos, nukarusios ir suapvalintais galais. Krūtinė gili, nugara tiesi, uodega nešiojama nugaros linijos tęsinyje.
FCI skiria tris dydžius pagal krūtinės apimtį: standartinį (daugiau nei 35 cm), nykštukinį (30–35 cm) ir triušinį (iki 30 cm). Kiekvienas jų gali būti trijų kailio tipų:
- Lygiaplaukis – trumpas, tankus ir blizgus kailis.
- Šiurkščiaplaukis – šiurkštus kailis su pavilne, barzda ir antakiais.
- Ilgaplaukis – minkštas, šilkinis, banguotas kailis, ilgesnis ant ausų, kojų ir uodegos.
Populiariausios spalvos – raudona, juoda arba ruda su įdegiu, taip pat marmurinė ir tigrinė.
Charakteris ir temperamentas
Taksai drąsūs, smalsūs, gyvybingi ir labai ištikimi. Jie stipriai prisiriša prie šeimos ir dažnai turi mylimiausią žmogų. Nepaisant mažo dydžio, tai tikri medžiokliniai šunys – budrūs, savarankiški ir pasitikintys savimi.
Charakteris šiek tiek skiriasi pagal kailio tipą. Šiurkščiaplaukiai dažnai būna energingiausi ir labiausiai primena terjerus, ilgaplaukiai – ramesni ir švelnesni, o lygiaplaukiai – tarpiniai.
Būdingi iššūkiai: užsispyrimas, stiprus medžioklės instinktas (taksai mėgsta kasti ir vaikytis smulkius gyvūnus), garsus lojimas. Kai kurie taksai būna pavydūs ir saugo savo žaislus ar maistą. Su mažais vaikais jie sutaria įvairiai – nemėgsta būti tampomi ar nešiojami netinkamai.
Taksai labai mėgsta šilumą ir patogumą: jie dažnai lenda po antklodėmis, įsisuka į pledus ar miega šeimininkų lovose. Šis įprotis kildinamas iš jų darbo urvuose, kur jie jautėsi saugiai uždaroje erdvėje.
Nors taksai savarankiški, jie nemėgsta ilgos vienatvės. Ilgam laikui palikti vieni jie gali loti, kaukti ar graužti daiktus. Kai kurie šeimininkai renkasi du taksus, kurie vienas kitam palaiko draugiją.
Dresūra ir socializacija
Taksai protingi, tačiau užsispyrę ir savarankiški – istoriškai jie turėjo patys priimti sprendimus požeminiuose urvuose. Dresūrai reikia kantrybės, nuoseklumo ir humoro jausmo. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas su skanėstais ir trumpos treniruotės.
Švaros įpročių mokymas taksams kartais užtrunka ilgiau, ypač lietingu ar šaltu oru. Svarbu nuoseklus režimas ir pagyrimas iš karto po teisingo elgesio.
Taksams puikiai tinka uoslės žaidimai, pėdsekystė ir specialus urvinių šunų sportas. Tokia veikla išnaudoja jų natūralius instinktus ir padeda išvengti nuobodulio sukelto lojimo ar kasinėjimo.
Labai svarbu taksus pratinti prie pavadėlio ir atšaukimo komandos nuo mažens. Užuodęs žvėries pėdsaką taksas gali visiškai pamiršti šeimininką, todėl neaptvertose vietose geriausia jį laikyti su pavadėliu. Ilgas pavadėlis leidžia šuniui laisviau uostinėti ir kartu išlaikyti kontrolę.
Priežiūra
- Lygiaplaukiai: šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu.
- Šiurkščiaplaukiai: šukuoti kartą per savaitę ir kelis kartus per metus atlikti kailio pešimą (trimingą).
- Ilgaplaukiai: šukuoti 2–3 kartus per savaitę, ypač už ausų ir ant kojų.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti kelis kartus per savaitę.
- Fizinis aktyvumas: 45–60 minučių pasivaikščiojimų per dieną.
Stuburo apsauga: taksams reikia vengti šokinėjimo nuo sofos ar lovos ir dažno lipimo laiptais. Naudokite nedidelius laiptelius ar rampas, o šunį keldami visada prilaikykite ir krūtinę, ir užpakalinę dalį, kad stuburas liktų tiesus.
Šiurkščiaplaukių taksų kailio negalima kirpti mašinėle – tai suminkština kailį ir jis netenka apsauginių savybių. Vietoj kirpimo atliekamas trimingas, kai seni plaukai išpešami rankomis ar specialiu peiliuku. Tai geriausia patikėti patyrusiam kirpėjui.
Mityba
Rekomenduojamas mažų veislių šunims skirtas maistas. Standartiniam 8 kg taksui paprastai reikia apie 100–140 g sauso maisto per dieną, nykštukiniam – apie 60–80 g.
Svarbu: taksai labai linkę nutukti, o kiekvienas papildomas kilogramas apkrauna stuburą ir didina diskų išvaržos riziką. Normalus svoris yra svarbiausia taksų nugaros ligų prevencija. Šonkauliai turi būti lengvai apčiuopiami, o žiūrint iš viršaus turi matytis liemuo.
Taksai yra gudrūs elgetos, todėl visi šeimos nariai turi laikytis to paties šėrimo režimo. Skanėstams galima naudoti dalį paros maisto normos.
Vyresniems taksams verta pereiti prie vyresniems šunims skirto maisto, nes judėdami mažiau jie greičiau priauga svorio. Sąnarių ir stuburo sveikatai palaikyti kartais rekomenduojami papildai su omega-3 riebalų rūgštimis – juos verta aptarti su veterinaru.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Tarpslankstelinių diskų liga (diskų išvarža)
- Nutukimas
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
- Dantų ligos
- Epilepsija
- Laforos liga (šiurkščiaplaukiams nykštukiniams)
- Odos ligos
Didžiausia taksų sveikatos problema – tarpslankstelinių diskų liga. Dėl genetiškai trumpų kojų ir ilgo stuburo tarpslanksteliniai diskai sensta greičiau, todėl gali įvykti diskų išvarža. Simptomai: šuo nenori judėti, cypia paliestas, kuprina nugarą, svyruoja ar vilkia užpakalines kojas. Tokiu atveju būtina skubi veterinaro pagalba – kai kuriais atvejais reikalinga operacija.
Ilgaplaukiams nykštukiniams taksams pasitaiko paveldima tinklainės atrofija (cord1-PRA), o šiurkščiaplaukiams nykštukiniams – Laforos liga, sukelianti epilepsijos priepuolius vyresniame amžiuje. Dauguma šių ligų nustatomos genetiniais testais.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: akių tyrimas, genetiniai cord1-PRA ir Laforos ligos testai, stuburo vertinimas (kai kuriose šalyse atliekamas IVDD rentgenas).
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje taksų šuniukų pasiūla didelė, ypač nykštukinių. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 600–1 500 €. Renkantis verta nuspręsti, kokio dydžio ir kailio tipo taksas jums labiausiai tinka.
- Pasidomėkite tėvų sveikata ir genetiniais testais.
- Įvertinkite, ar jūsų namuose bus galimybių apsaugoti šuns stuburą nuo laiptų ir šokinėjimo.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: taksas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.