Šunys kaukia, kad susisiektų su kitais šunimis ar savo žmonėmis, reaguodami į tam tikrus garsus, pavyzdžiui, sirenas ar muziką, iš nuobodulio, likę vieni, o retais atvejais – dėl skausmo. Kaukimas yra paveldėtas iš vilkų, kurie juo bendrauja su gauja. Šiame straipsnyje rasite pagrindines kaukimo priežastis, kurios veislės kaukia dažniausiai ir ką daryti, jei šuo kaukia likęs vienas.
Kodėl šunys kaukia
Bendravimas
Vilkai kaukia, kad surastų vieni kitus, sukviestų gaują ar parodytų savo teritoriją. Šunys šį instinktą išlaikė. Šuo kartais kaukia, kad „atsilieptų“ kitam kaukiančiam šuniui ar pasišauktų savo žmones.
Reakcija į garsus
Daugelis šunų kaukia išgirdę sirenas, muzikos instrumentus, dainavimą ar kitų šunų kaukimą. Tikėtina, kad aukšti, ištęsti garsai jiems primena kitų šunų kaukimą, todėl jie „atsiliepia“. Paprastai šuo nustoja, kai garsas nutyla. Toks kaukimas nėra skausmo ar nerimo ženklas.
Vienatvė ir išsiskyrimo nerimas
Jei šuo kaukia būtent tada, kai lieka vienas, tai dažnai rodo išsiskyrimo nerimą. Tokie šunys gali taip pat loti, draskyti duris, šlapintis namuose ar gadinti daiktus. Plačiau – straipsnyje „Išsiskyrimo nerimas“.
Dėmesio siekimas
Jei kaukiantis šuo kaskart sulaukia dėmesio, net ir barimo, jis greitai išmoksta, kad kaukimas veikia.
Džiaugsmas ir susijaudinimas
Kai kurie šunys „dainuoja“ grįžus šeimininkui ar prieš pasivaikščiojimą. Tai džiaugsmo išraiška.
Skausmas ar diskomfortas
Retesnė, bet svarbi priežastis. Jei šuo staiga pradėjo kaukti ar inkšti be aiškios priežasties, ypač judėdamas ar liečiamas, jam gali skaudėti.
Senatvė
Vyresni šunys, ypač naktį, kartais kaukia dėl kognityvinės disfunkcijos, regėjimo ar klausos silpnėjimo. Jie gali jaustis sutrikę ir išsigandę. Plačiau – straipsnyje „Kognityvinė disfunkcija“.
Kurie šunys kaukia dažniausiai
Kaukti gali bet kuris šuo, tačiau kai kurios veislės tai daro daug dažniau:
- Šiaurės veislės – Sibiro haskiai, Aliaskos malamutai, samojedai;
- Pėdsekiai – bigliai, basetai, bladhaundai, kurie medžioklėje balsu praneša apie pėdsaką;
- Kai kurie terjerai ir taksai.
Šioms veislėms kaukimas yra natūrali jų prigimties dalis, todėl visiškai jo išvengti dažniausiai neįmanoma, bet galima sumažinti.
Ką daryti, jei šuo kaukia
Jei kaukia dėl sirenų ar muzikos
Dažniausiai nieko daryti nereikia. Jei tai trukdo, galite nukreipti šuns dėmesį žaidimu ar skanėstu, kai prasideda garsas.
Jei kaukia likęs vienas
- įsitikinkite, kad prieš išeidami šuo pakankamai pavaikščiojo ir pažaidė;
- palikite jam kramtomą žaislą su maistu;
- pratinkite būti vienam palaipsniui, pradėdami nuo kelių minučių;
- nedarykite didelio atsisveikinimo ir sugrįžimo ritualo;
- jei kaukimas stiprus ir kartu yra kitų nerimo ženklų, kreipkitės į elgesio specialistą ar veterinarą.
Jei kaukia dėmesio
Nereaguokite į kaukimą, bet atkreipkite dėmesį ir pagirkite, kai šuo tylus. Svarbu nuoseklumas: jei kartais vis dėlto sureaguosite, šuo išmoks kaukti dar ilgiau.
Jei šuo kaukia, kai esate darbe, o kaimynai skundžiasi, pabandykite nufilmuoti šunį ar naudoti stebėjimo kamerą. Taip pamatysite, kada jis pradeda kaukti, kiek laiko ir ką dar daro. Tai labai padės elgesio specialistui.
Kaip palikti šunį vieną, kai išvykstate ilgiau, rašome straipsnyje „Šuns priežiūra išvykus“. Apie lojimą – straipsnyje „Šuns lojimas“.
Kada kreiptis į veterinarą
- šuo staiga pradėjo kaukti, nors anksčiau to nedarė;
- kaukimas ar inkštimas kartojasi judant, keliant, liečiant;
- vyresnis šuo kaukia naktį ir atrodo sutrikęs;
- kaukimas susijęs su kitais pokyčiais: apetito praradimu, vangumu, šlubavimu.
Trumpai
Šunys kaukia, kad bendrautų, atsilieptų į sirenas ar muziką, iš vienatvės, siekdami dėmesio ar iš džiaugsmo. Šiaurės veislės ir pėdsekiai kaukia dažniausiai. Kaukimas dėl sirenų yra nepavojingas, o kaukimas likus vienam dažnai rodo išsiskyrimo nerimą. Staigus kaukimas be priežasties gali reikšti skausmą.
