Kilmė ir istorija
Bladhaundo protėviai kilę iš Šv. Huberto vienuolyno Ardėnuose, dabartinės Belgijos teritorijoje. Viduramžiais vienuoliai veisė skalikus, garsėjusius puikia uosle. Kasmet keli šunys būdavo dovanojami Prancūzijos karaliams. Iš čia veislė paplito po Europą, o Anglijoje ji gavo „bladhaundo“ pavadinimą.
Pavadinimas „bloodhound“ siejamas ne su krauju sekimu, o su „grynu krauju“ – aristokratų veisiamais grynaveisliais šunimis. Vis dėlto bladhaundai išties buvo naudojami sužeistų žvėrių pėdsakams sekti.
Šiandien bladhaundai garsėja kaip žmonių paieškos šunys. Jie geba sekti kelių dienų senumo pėdsaką, o kai kuriose šalyse jų rasti įrodymai pripažįstami teisme. FCI veislę vadina Šv. Huberto šunimi ir laiko jos kilmės šalimi Belgiją.
Įdomu, kad XIX a. Anglijoje bladhaundai buvo naudojami ieškant pabėgusių kalinių, o JAV – ir dingusių žmonių. Šiandien šie šunys dirba policijos ir gelbėjimo tarnybose daugelyje šalių.
Išvaizda
Bladhaundas – didelis, galingas, tvirto sudėjimo skalikas. Labiausiai atpažįstamas bruožas – laisva, plona oda, sudaranti gilias raukšles ant galvos ir kaklo, ypač nuleidus galvą. Galva ilga ir siaura, akys giliai įsodintos, su nukarusiais apatiniais vokais, švelnios ir šiek tiek liūdnos išraiškos. Ausys labai ilgos, plonos, žemai įsodintos ir susisukusios.
Kailis trumpas, tankus, šiurkštokas. FCI pripažįsta tris spalvas: juodą su įdegiu, kepenų (rudą) su įdegiu ir raudoną.
Laisva oda ir ilgos ausys, manoma, padeda bladhaundui „surinkti“ kvapus nuo žemės ir nukreipti juos link nosies.
Patinai paprastai būna gerokai stambesni nei patelės ir turi daugiau raukšlių. Šuniukai gimsta su labai laisva oda, kuri augant „užpildoma“. Bladhaundų eisena lėta, tačiau tolygi ir ištverminga – jie gali sekti pėdsaką daug valandų.
Charakteris ir temperamentas
Bladhaundai yra švelnūs, ramūs, kantrūs ir draugiški. Su vaikais jie paprastai elgiasi labai švelniai, o su kitais šunimis sutaria gerai. Su svetimais žmonėmis bladhaundai dažniausiai draugiški, todėl kaip sargai netinka.
Bladhaundai labai atkaklūs ir susikaupę dirbdami – užuodę pėdsaką, jie gali sekti jį valandų valandas nepaisydami nieko aplinkui.
Būdingi iššūkiai: bladhaundai užsispyrę ir savarankiški. Jie labai seilėjasi, garsiai loja ir staugia. Užuodę kvapą gali nusekti paskui jį ir neatsiliepti į šaukimą. Jauni bladhaundai būna energingi, nerangūs ir mėgsta kramtyti daiktus.
Bladhaundai yra jautrūs ir lengvai įsižeidžia, jei su jais elgiamasi šiurkščiai. Jie mėgsta būti šalia šeimos ir dažnai seka šeimininką po namus. Namuose, gavę pakankamai veiklos, jie paprastai būna ramūs ir mėgsta ilgai miegoti.
Bladhaundai dažnai vadinami „uoslės mašinomis“ – kai jie seka pėdsaką, aplinka jiems tarsi nustoja egzistuoti. Todėl jų saugumas lauke visiškai priklauso nuo šeimininko.
Dresūra ir socializacija
Bladhaundai yra protingi, tačiau labai užsispyrę ir savarankiški. Dresūrai reikia kantrybės ir nuoseklumo. Geriausiai veikia maisto skanėstai ir trumpos treniruotės.
Bladhaundams labiausiai tinka pėdsekystė ir žmonių paieška – tai jų prigimtis. Kai kuriose šalyse veikia specialūs bladhaundų paieškos klubai.
Nuo mažens verta mokyti netraukti pavadėlio, nes suaugęs 50 kg šuo, sekantis pėdsaką, gali lengvai patempti žmogų.
Pėdsekystės treniruotes galima pradėti jau su šuniuku: paslėpti skanėstą ar žaislą ir leisti jį surasti pagal kvapą. Vėliau galima pereiti prie žmonių paieškos, kai šeimos narys pasislepia, o šuo jį suranda.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu.
- Ausys: ilgos ausys prastai vėdinasi ir dažnai susitepa, todėl jas reikia tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Akys ir raukšlės: reguliariai valyti akių kampučius ir odos raukšles.
- Seilės: namuose verta turėti rankšluostį seilėms nuvalyti.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1,5–2 valandos per dieną, geriausia – pėdsekystė ir ilgi pasivaikščiojimai.
Bladhaundą neaptvertose vietose visada reikia vedžioti su pavadėliu. Kiemas turi būti gerai aptvertas, nes užuodęs kvapą šuo gali bandyti išsprūsti.
Po ėdimo ir gėrimo verta nuvalyti lūpų raukšles ir ausų galiukus, kurie dažnai patenka į dubenėlį. Odos raukšles reikia reguliariai tikrinti, ar nėra paraudimų ir nemalonaus kvapo.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 45–50 kg bladhaundui paprastai reikia apie 450–600 g sauso maisto per dieną.
Svarbu: bladhaundai yra viena labiausiai skrandžio apsisukimo rizikos veikiamų veislių. Maistą duokite 2–3 kartais per dieną mažomis porcijomis ir venkite krūvio prieš ir po ėdimo.
Šuniukams iki 18 mėnesių reikia didelių veislių šuniukams skirto maisto. Ėdant ilgos ausys patenka į dubenėlį, todėl verta naudoti siaurus, aukštus dubenėlius.
Vyresniems bladhaundams porcijas verta sumažinti ir pereiti prie senjorams skirto maisto. Vanduo visada turi būti pasiekiamas, o dubenėlį verta statyti ant neslystančio kilimėlio.
Skanėstus rinkitės mažus.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Skrandžio apsisukimas
- Akių vokų ligos
- Ausų uždegimai
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Odos raukšlių dermatitas
Didžiausia bladhaundų sveikatos rizika – skrandžio apsisukimas, kuris šiai veislei yra viena dažniausių mirties priežasčių. Požymiai: šuo neramus, bando vemti, bet nepavyksta, pilvas išsipūtęs ir kietas. Tokiu atveju būtina skubi veterinaro pagalba. Kai kurie veterinarai rekomenduoja profilaktinę gastropeksiją.
Akių vokų ligos (užsisukimas ar atsivertimas) ir ausų uždegimai bladhaundams labai dažni dėl laisvos odos ir ilgų ausų.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, akių tyrimas.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti akių, ausų ir sąnarių ligas. Šeimininkams verta iš anksto žinoti, kuri artimiausia veterinarijos klinika dirba naktį, nes skrandžio apsisukimas gali įvykti bet kuriuo paros metu.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje bladhaundų veislynų beveik nėra, todėl šuniuką dažnai tenka parsivežti iš užsienio. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 800 €.
- Prašykite tėvų sąnarių ir akių tyrimų rezultatų.
- Pasidomėkite, ar tėvų linijoje nebuvo skrandžio apsisukimo atvejų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: bladhaundas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių, su veterinariniu pasu, atliktais skiepais ir nukirmintą. Perkant šuniuką užsienyje, svarbu pasirūpinti tinkamais dokumentais ir pasiteirauti veisėjo apie tėvų sveikatą.
Prieš įsigyjant bladhaundą verta pasikalbėti su keliais šios veislės šeimininkais. Jie dažniausiai sąžiningai papasakoja apie seilėjimąsi, užsispyrimą ir būtinybę visada vedžioti šunį su pavadėliu.