Kilmė ir istorija
Italų braka laikoma viena seniausių paukštinių šunų veislių Europoje. Panašių šunų atvaizdų randama Renesanso laikų Italijos freskose ir paveiksluose, ypač XV–XVI a. Manoma, kad jos protėviai – senovės molosai ir Viduržemio jūros skalikai.
Renesanso laikais italų brakos buvo labai vertinamos aukštuomenės – jas augino Medičių, Gonzagų ir kitos kilmingos šeimos. Iš pradžių jos buvo naudojamos paukščiams varyti į tinklus, o vėliau, atsiradus šautuvams, tapo paukštiniais šunimis.
XIX a. pabaigoje veislė beveik išnyko, tačiau italų veisėjas Ferdinando Delor de Ferrabouc ir kiti entuziastai ją išgelbėjo. 1949 m. įkurtas veislės klubas. Šiandien italų braka vis dar naudojama medžioklėje ir populiarėja kaip šeimos šuo.
Italijoje skiriamos dvi istorinės italų brakų atmainos: lengvesnė, kilusi iš Pjemonto, ir sunkesnė, kilusi iš Lombardijos. Šiandien jos sujungtos į vieną veislę, tačiau šunų tipas vis dar šiek tiek skiriasi.
Išvaizda
Italų braka – didelis, tvirtas, gerai subalansuotas šuo, beveik kvadratinio sudėjimo. Galva ilga, kampuota, su ryškiu kaktos ir snukio kampu. Akys didelės, ovalios, gintaro ar rudos spalvos, švelnios išraiškos. Ausys labai ilgos, nukarusios, plonos.
Kūnas raumeningas, krūtinė plati ir gili. Po kaklu – nedidelis pagurklis. Uodega stora prie pagrindo, laikoma horizontaliai; kai kuriose šalyse trumpinama, tačiau Lietuvoje tai draudžiama.
Kailis trumpas, tankus, blizgus. Spalvos: balta, balta su oranžinėmis, gintaro ar kaštoninėmis dėmėmis, oranžiniai ar rudai marga. Būdinga eisena – plati, greita ristelė, kurios metu šuo laiko galvą aukštai, uosdamas orą.
Italų brakos snukis ilgas ir gilus, o lūpos nukarusios, todėl ji atrodo kiek „liūdnai“. Ši išraiška yra būdinga veislei ir labai vertinama.
Charakteris ir temperamentas
Italų brakos yra švelnios, draugiškos, ištikimos ir labai prisirišusios prie savo šeimos. Jos puikiai sutaria su vaikais ir kitais šunimis. Su svetimais dažniausiai draugiškos, todėl nėra sargai.
Italų brakos protingos, tačiau jautrios. Jos mėgsta būti šalia žmonių ir dažnai seka šeimininką po namus. Namuose, gavusios pakankamai veiklos, jos ramios ir mėgsta ilsėtis ant minkštų vietų.
Būdingi iššūkiai: italų brakos gali būti užsispyrusios ir lėtai bręsti. Jos seilėjasi. Be pakankamos veiklos tampa neramios. Jos sunkiai pakelia ilgą vienatvę.
Aktyviai šeimai ar medžiotojui italų braka yra švelnus, ištikimas ir labai malonus kompanionas.
Kasdieniame gyvenime italų braka yra rami, švelni ir labai prisirišusi prie šeimos. Ji mėgsta gulėti ant sofos ar minkšto guolio ir stebėti šeimos gyvenimą. Daugelis šeimininkų sako, kad italų brakos turi „senos sielos“ ramybę ir labai išraiškingą veidą – jų liūdnos akys ir ilgos ausys tirpdo širdis.
Italų brakos paprastai nėra triukšmingos – jos retai loja be priežasties.
Dresūra ir socializacija
Italų brakos yra protingos, tačiau jautrios ir kartais užsispyrusios. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, švelnus tonas ir kantrybė. Šiurkštūs metodai netinka.
Socializacija nuo mažens padeda išlaikyti draugišką charakterį. Labai svarbu mokyti patikimo atšaukimo.
Italų brakoms tinka medžioklė, pėdsekystė, uoslės darbas ir ramus paklusnumas.
Italų brakos geriausiai mokosi, kai treniruotės ramios ir trumpos. Jos mėgsta būti giriamos ir nori įtikti šeimininkui, tačiau gali būti lėtos – svarbu būti kantriam.
Labai svarbu nuo mažens pratinti šuniuką prie ausų valymo ir nagų kirpimo, kad šios procedūros vėliau nekeltų streso.
Labai svarbu mokyti ramiai laukti prie durų ir automobilio, kad šuo neišbėgtų pajutęs įdomų kvapą.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu.
- Maudymas: retai, pagal poreikį.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę – ilgos ausys linkusios į uždegimus.
- Seilės: po ėdimo ir gėrimo nuvalyti snukį.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1,5–2 valandos per dieną: ilgi pasivaikščiojimai, bėgimas, medžioklė.
Po pasivaikščiojimų miške apžiūrėkite ausis ir kailį dėl erkių ir varnalėšų.
Žiemą ilgiems pasivaikščiojimams gali prireikti paltuko, nes kailis plonas.
Italų brakų ilgos ausys lengvai susiteršia ėdant, todėl verta naudoti siaurą, aukštą dubenėlį ar specialų gobtuvą. Po pasivaikščiojimų miške apžiūrėkite ausis dėl erkių ir varnalėšų.
Italų brakoms reikia minkšto guolio ir šiltos vietos namuose, nes jų kailis plonas. Vasarą jos gerai pakelia šilumą, tačiau joms reikia pavėsio ir vandens.
Žiemą po pasivaikščiojimų nuplaukite letenas nuo druskos ir reagentų, o vasarą po žygių miške apžiūrėkite odą ir ausis dėl erkių.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 30–35 kg italų brakai paprastai reikia apie 330–470 g sauso maisto per dieną.
Svarbu: dėl gilios krūtinės italų brakos priklauso skrandžio apsisukimo rizikos grupei. Maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite krūvio prieš ir po ėdimo.
Šuniukams būtinas didelių veislių šuniukų maistas.
Po ėdimo verta nuvalyti snukį ir ausis, kad jos nesusiteptų. Ramesniais laikotarpiais porcijas sumažinkite, nes italų brakos gali priaugti svorio.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Akių vokų užsisukimas ir atsivertimas
- Inkstų ligos
- Skrandžio apsisukimas
- Ausų uždegimai
- Bambos išvarža
Italų brakoms būdingos kelios didelėms veislėms įprastos ligos. Klubų ir alkūnių displazija – dažna problema, todėl tėvų tyrimai būtini.
Akių vokų užsisukimas ir atsivertimas dirgina akis. Veislėje pasitaiko inkstų ligų, todėl rekomenduojami reguliarūs šlapimo ir kraujo tyrimai. Dėl ilgų ausų dažni ausų uždegimai.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, akių tyrimas, inkstų funkcijos tyrimas.
Skrandžio apsisukimo simptomai – išsipūtęs pilvas, neramumas, nesėkmingi bandymai vemti. Pastebėjus šiuos požymius, nedelsdami vežkite šunį į veterinarijos kliniką.
Dėl inkstų ligų rizikos vyresniems šunims verta kasmet atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus. Pastebėjus padidėjusį troškulį ar dažną šlapinimąsi, kreipkitės į veterinarą.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje italų brakų veislynų beveik nėra, todėl šuniuko dažniausiai ieškoma Italijoje ar kitose šalyse. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 800 €.
- Prašykite tėvų sąnarių, akių ir inkstų tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: italų braka nėra įtraukta į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi veislė reta, verta iš anksto susisiekti su veislės klubais ir užsiregistruoti planuojamai vadai. Rinkdamiesi šuniuką, pasikalbėkite su veisėju apie šuniukų temperamentą.
