Kilmė ir istorija
Pointeris išsivystė Anglijoje XVII a., kai medžiotojams reikėjo šuns, kuris surastų kiškius ir paukščius ir parodytų jų vietą. Manoma, kad prie veislės formavimosi prisidėjo ispanų paukštiniai šunys, skalikai, kurtai ir galbūt seteriai. Iš kurtų pointeris paveldėjo greitį ir elegantišką kūno sudėjimą, o iš skalikų – puikią uoslę.
Iš pradžių pointeriai buvo naudojami kiškių medžioklei su kurtais: pointeris surasdavo kiškį, o kurtai jį pagaudavo. Atsiradus šautuvams, pointeriai tapo nepakeičiami sparnuotos medžioklės šunys – jie surasdavo paukščius ir sustingdavo stojimo pozoje, leisdami medžiotojui prieiti.
Pavadinimas „pointeris“ kilęs iš anglų žodžio „point“ – rodyti. Šiandien pointeriai tebėra vieni geriausių lauko paukštinių šunų pasaulyje, ypač populiarūs lauko bandymuose (field trials).
Įdomu tai, kad ankstyvieji pointeriai kartais būdavo naudojami kartu su kurtais: pointeris rodydavo kiškio vietą, o kurtai jį pagaudavo. XVIII a. Anglijoje veisėjai pointerius kryžmino su foksterjerais, buldogais ir seteriais, siekdami pagerinti jų savybes, tačiau galiausiai buvo sugrįžta prie elegantiško, greito šuns tipo.
Pointeriai taip pat buvo pirmieji šunys, kurie dalyvavo oficialiuose lauko bandymuose Anglijoje 1865 m.
Išvaizda
Pointeris – vidutinio dydžio, atletiškas, elegantiškas šuo, derinantis jėgą ir grakštumą. Galva ilga, su ryškiu perėjimu nuo kaktos į snukį. Snukis šiek tiek įgaubtas, todėl nosis atrodo šiek tiek pakelta – tai būdingas pointerio bruožas. Akys tamsios ar lazdyno spalvos, švelnios išraiškos. Ausys plonos, vidutinio ilgio, nukarusios.
Kaklas ilgas ir raumeningas, krūtinė gili, nugara stipri. Uodega vidutinio ilgio, stora prie pagrindo ir siaurėjanti, judant mosuojama į šonus.
Kailis trumpas, tankus, lygus ir blizgus. Dažniausios spalvos – balta su citrininėmis, oranžinėmis, kepenų ar juodomis dėmėmis. Pasitaiko ir vienspalvių bei trispalvių šunų.
Charakteris ir temperamentas
Pointeriai yra draugiški, švelnūs, protingi ir ištikimi. Su šeima jie meilūs ir mėgsta būti šalia žmonių. Su vaikais paprastai sutaria gerai, nors jaunas, energingas pointeris gali netyčia pargriauti mažą vaiką.
Su svetimais pointeriai dažniausiai draugiški arba šiek tiek santūrūs, todėl jie nėra sargai. Su kitais šunimis sutaria gerai. Su katėmis, su kuriomis užauga, dažnai sutaria, tačiau paukščiai ir smulkūs gyvūnai sužadina jų medžioklės instinktą.
Būdingi iššūkiai: pointeriai yra labai energingi, ypač darbinių linijų šunys. Be pakankamos veiklos jie tampa neramūs, destruktyvūs ir gali bandyti pabėgti. Jie lengvai išsiblaško pajutę paukščių kvapą. Jie jautrūs ir nemėgsta šiurkštaus elgesio.
Aktyviai šeimai pointeris yra puikus, linksmas ir ištikimas kompanionas, o medžiotojui – nepakeičiamas partneris.
Kasdieniame gyvenime pointeris yra tarsi du skirtingi šunys: lauke – greitas, susikaupęs medžiotojas, o namuose, gavęs pakankamai judėjimo, – švelnus, mėgstantis gulėti ant minkštos vietos šeimos narys. Daugelis šeimininkų pastebi, kad pointeriai labai mėgsta šilumą ir dažnai ieško saulėtos vietos ar įsisuka po pledu.
Pointeriai labai prisiriša prie šeimininko ir nemėgsta ilgai likti vieni. Jei jiems nuobodu, jie gali loti, graužti daiktus ar ieškoti būdų pabėgti iš kiemo. Todėl šiai veislei geriausiai tinka šeimos, kuriose kas nors dažnai būna namuose.
Dresūra ir socializacija
Pointeriai yra protingi ir nori įtikti, tačiau jautrūs ir lengvai išsiblaškantys. Dresūrai reikia ramaus, nuoseklaus šeimininko. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir trumpos, įvairios treniruotės.
Stojimo instinktas dažnai pasireiškia jau 8–10 savaičių šuniukams. Labai svarbu nuo mažens mokyti patikimo atšaukimo.
Pointeriams puikiai tinka medžioklė, lauko bandymai, kanikrosas, bikejoring ir agility.
Pointerių stojimo instinktas yra įgimtas, tačiau medžiokliniam darbui reikia tikslingo mokymo: stovėjimo, kol medžiotojas prieis, paukščio pakėlimo pagal komandą ir ramaus elgesio po šūvio. Medžiotojams verta pasitarti su patyrusiais treneriais ar medžiotojų klubais.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu.
- Maudymas: retai, tik pagal poreikį.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: mažiausiai 2 valandos aktyvios veiklos per dieną: laisvas bėgimas, ilgi žygiai, bėgimas su šeimininku, dviračio sportas.
- Šaltis: trumpas kailis prastai apsaugo nuo šalčio, todėl žiemą ramiems pasivaikščiojimams gali prireikti paltuko.
Po pasivaikščiojimų laukuose apžiūrėkite letenas, odą ir ausis – pointeriai bėga labai greitai ir lengvai susižeidžia.
Pointeriui labiausiai tinka namas su aptvertu kiemu ir galimybė reguliariai bėgioti laukuose. Namuose reikia minkšto guolio.
Rudenį ir medžioklės sezono metu pointeriams verta naudoti ryškias, šviečiančias liemenes ar antkaklius, kad juos būtų lengviau matyti lauke ir miške. Taip pat svarbu reguliariai naudoti apsaugos priemones nuo erkių ir blusų, nes pointeriai daug laiko praleidžia gamtoje.
Žiemą, ypač po pasivaikščiojimų keliais, nuplaukite letenas nuo druskos ir reagentų.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas aktyviems ar sportuojantiems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 25–30 kg pointeriui paprastai reikia apie 300–420 g sauso maisto per dieną, o medžioklės sezono metu – daugiau.
Dėl gilios krūtinės maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite intensyvaus krūvio prieš ir po ėdimo.
Pointeriai natūraliai liekni ir raumeningi – matomi keli šonkauliai yra normalūs.
Ramesniais mėnesiais, kai pointeris mažiau dirba, porcijas reikia sumažinti, kad šuo nepriaugtų svorio. Po ilgo darbo lauke visada užtikrinkite šviežio vandens ir leiskite šuniui pailsėti prieš šeriant.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Hipotireozė
- Įgimtas kurtumas
- Akių vokų užsisukimas (entropija)
- Odos alergijos
- Akralinis mutiliacijos sindromas
Pointeriai paprastai būna sveiki ir ilgaamžiai. Dažniausios problemos – klubų displazija, hipotireozė ir akių vokų užsisukimas. Kai kuriems šunims pasireiškia įgimtas kurtumas, ypač daugiausiai baltos spalvos turintiems.
Akralinis mutiliacijos sindromas – reta paveldima nervų liga, kai šuniukai nejaučia skausmo letenose ir jas graužia. Ji nustatoma genetiniu testu.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, akių tyrimas, skydliaukės funkcijos tyrimas, BAER klausos testas, genetinis akralinio mutiliacijos sindromo testas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje pointerių veisia keli veislynai, dažniausiai orientuoti į medžioklę. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 300 €.
- Nuspręskite, ar norite darbinės, ar parodinės linijos šuns.
- Prašykite tėvų sąnarių, akių tyrimų ir genetinių testų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių.
Leidimas: pointeris nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Lietuvos medžiotojų ir kinologų būreliuose dažnai galima rasti patarimų dėl pointerių veisėjų bei darbinių linijų. Jei neketinate medžioti, pasitarkite su veisėju dėl ramesnio temperamento šuniuko.