Kilmė ir istorija
Italų spinonė – sena Italijos veislė, kurios panašių šunų atvaizdų randama Renesanso laikų paveiksluose, pavyzdžiui, Andrea Mantegnos freskose. Manoma, kad jos protėviai – senovės Pjemonto regiono šiurkščiaplaukiai šunys.
Pavadinimas „spinonė“ kilęs iš italų kalbos žodžio „pino“ – erškėtis, nes šie šunys galėdavo be baimės dirbti tankiuose, dygiuose krūmuose, kur kiti šunys nedrįsdavo. Šiurkštus kailis ir stora oda apsaugodavo juos nuo įdrėskimų.
Per Antrąjį pasaulinį karą veislė beveik išnyko, tačiau italų entuziastai ją išgelbėjo. Šiandien spinonė vertinama tiek kaip medžioklinis, tiek kaip šeimos šuo.
Italijoje spinonės ilgą laiką buvo vadinamos „bracco spinoso“ – dygliuotuoju paukštšuniu. Jos buvo vertinamos ne tik medžioklėje, bet ir kaip ištikimi ūkininkų kompanionai.
Šiandien spinonės vis dažniau sutinkamos ne tik Italijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje bei JAV.
Išvaizda
Italų spinonė – didelis, tvirtas, raumeningas šuo, beveik kvadratinio sudėjimo. Galva ilga, su gausia barzda, ūsais ir tankiais antakiais, suteikiančiais šuniui švelnią, beveik žmogišką išraišką. Akys didelės, gintaro ar rudos spalvos. Ausys ilgos, nukarusios, trikampės.
Kūnas tvirtas, krūtinė plati ir gili, nugara stipri. Uodega stora prie pagrindo, laikoma horizontaliai ar žemiau.
Kailis šiurkštus, kietas, tankus, 4–6 cm ilgio, be pavilnės. Spalvos: balta, balta su oranžinėmis ar rudomis dėmėmis, oranžiniai ar rudai marga.
Judėdamas spinonė juda plačia, ekonomiška ristele, kuri leidžia jai ilgai dirbti nepavargstant. Jos barzdotas veidas ir gintaro akys suteikia beveik žmogišką išraišką.
Šuniukų kailis iš pradžių būna minkštesnis, o šiurkštus suaugusiojo kailis išauga per pirmuosius metus.
Charakteris ir temperamentas
Italų spinonės yra ramios, švelnios, kantrios ir labai draugiškos. Jos myli savo šeimą, puikiai sutaria su vaikais ir kitais gyvūnais. Su svetimais dažniausiai draugiškos.
Spinonės dirba ramiai ir metodiškai – lėčiau nei kiti paukštiniai šunys, tačiau labai kruopščiai. Namuose jos ramios ir mėgsta ilsėtis.
Būdingi iššūkiai: spinonės gali būti užsispyrusios ir lėtai bręsti. Jos seilėjasi, o barzda dažnai būna šlapia. Jos jautrios ir nemėgsta šiurkštaus elgesio.
Šeimai ar medžiotojui italų spinonė yra švelnus, ištikimas ir labai malonus kompanionas.
Kasdieniame gyvenime italų spinonė yra rami, švelni ir labai prisirišusi prie šeimos. Ji mėgsta gulėti šalia šeimininko, dažnai padeda barzdotą galvą ant kelių. Daugelis šeimininkų sako, kad spinonės turi „džentelmeno“ charakterį ir labai gerai jaučia šeimos nuotaiką. Lauke jos dirba ramiai ir metodiškai, neskubėdamos, bet labai kruopščiai.
Spinonės dažnai vadinamos „lėtais, bet patikimais“ medžiotojais – jos retai praleidžia paukštį.
Spinonės paprastai nėra triukšmingos – jos retai loja be priežasties ir namuose būna labai ramios.
Dresūra ir socializacija
Italų spinonės yra protingos, tačiau jautrios ir kartais užsispyrusios. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, švelnus tonas ir kantrybė.
Socializacija nuo mažens padeda išlaikyti draugišką charakterį.
Spinonėms tinka medžioklė, pėdsekystė, aportavimas, vandens darbas ir terapinis darbas.
Spinonės geriausiai mokosi, kai treniruotės ramios ir trumpos. Jos mėgsta būti giriamos, tačiau gali būti lėtos – svarbu būti kantriam ir nespausti.
Svarbu nuo mažens pratinti šuniuką prie liečiamo, ausų valymo, nagų kirpimo ir veterinarinės apžiūros – vėliau šios procedūros nekels streso nei šuniui, nei šeimininkui. Taip pat verta mokyti ramiai laukti prie durų ir automobilio, kad šuo neišbėgtų pajutęs įdomų kvapą.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę; kelis kartus per metus pašalinti negyvus plaukus rankomis.
- Barzda: po ėdimo ir gėrimo nuvalyti.
- Maudymas: retai, pagal poreikį.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–1,5 valandos per dieną: ilgi pasivaikščiojimai, žygiai, plaukimas.
Po pasivaikščiojimų miške apžiūrėkite kailį dėl erkių ir varnalėšų.
Spinonės mėgsta vandenį ir gerai pakelia Lietuvos klimatą.
Spinonių kailis turi atrodyti natūraliai – per daug jo kirpti ar formuoti nereikia. Po ėdimo verta nuvalyti barzdą, o po pasivaikščiojimų miške apžiūrėti kailį dėl erkių.
Namuose spinonei reikia minkšto, didelio guolio. Vasarą ji gerai pakelia šilumą, tačiau karščiausiu paros metu verta riboti krūvį ir užtikrinti pavėsį bei vandenį. Po plaukimo nusausinkite ausis.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 30–35 kg spinonei paprastai reikia apie 330–470 g sauso maisto per dieną.
Svarbu: dėl gilios krūtinės spinonės priklauso skrandžio apsisukimo rizikos grupei. Maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite krūvio po ėdimo.
Spinonės linkusios nutukti, todėl porcijas verta matuoti.
Po ėdimo ir gėrimo nuvalykite barzdą, kad ji nesusiteptų ir nekvepėtų. Ramesniais laikotarpiais porcijas sumažinkite, nes spinonės linkusios priaugti svorio. Šuniukams būtinas didelių veislių šuniukų maistas.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Smegenėlių ataksija
- Klubų sąnarių displazija
- Akių vokų užsisukimas ir atsivertimas
- Skrandžio apsisukimas
- Ausų uždegimai
- Hipotireozė
Italų spinonėms būdinga paveldima smegenėlių ataksija – sunki neurologinė liga, pasireiškianti šuniukams koordinacijos sutrikimais. Ji nustatoma genetiniu testu, todėl atsakingi veisėjai tiria visus veislinius šunis.
Klubų displazija, akių vokų užsisukimas ir atsivertimas bei skrandžio apsisukimas taip pat pasitaiko.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: genetinis smegenėlių ataksijos testas, klubų (HD) displazijos vertinimas, akių tyrimas.
Skrandžio apsisukimo simptomai – išsipūtęs pilvas, neramumas, nesėkmingi bandymai vemti. Pastebėjus šiuos požymius, nedelsdami vežkite šunį į veterinarijos kliniką. Po ilgų pasivaikščiojimų miške apžiūrėkite ausis ir kailį dėl erkių.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje italų spinonių veislynų yra labai nedaug, todėl šuniuko dažnai ieškoma Italijoje, Čekijoje ar kitose šalyse. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 800 €.
- Būtinai prašykite tėvų genetinio smegenėlių ataksijos testo rezultatų.
- Prašykite tėvų klubų ir akių tyrimų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: italų spinonė nėra įtraukta į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi veislė reta, verta iš anksto susisiekti su veislės klubais ir užsiregistruoti planuojamai vadai. Rinkdamiesi šuniuką, pasikalbėkite su veisėju apie šuniukų temperamentą.
Spinonių vadose dažnai būna daug šuniukų, todėl atsakingi veisėjai kruopščiai atrenka šeimas ir pataria, kuris šuniukas geriausiai tiks.
