Kilmė ir istorija
Vokiečių pinčeris yra viena seniausių Vokietijos veislių. Jo protėviai ūkiuose ir arklidėse gyveno jau kelis šimtmečius, gaudydami žiurkes ir peles bei saugodami sodybas. Lygiaplaukiai ir šiurkščiaplaukiai šunys iš pradžių gimdavo tose pačiose vadose – iš šiurkščiaplaukių vėliau susiformavo šnauceriai.
XIX a. pabaigoje vokiečių pinčeris buvo standartizuotas ir tapo pagrindu išvedant dobermaną bei nykštukinį pinčerį. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo pačių vokiečių pinčerių beveik neliko – Vakarų Vokietijoje kelerius metus nebuvo užregistruota nė vienos vados.
Veislę išgelbėjo veisėjas Werneris Jungas, kuris surinko kelis likusius šunis ir panaudojo nykštukinių pinčerių kraujo. Šiandien vokiečių pinčeris tebėra gana reta veislė, tačiau jos populiarumas pamažu auga.
Vokiečių pinčeriai ūkiuose buvo labai vertinami ir kaip arklidžių šunys. Jie mėgdavo gulėti šalia arklių, saugojo pašarus nuo graužikų ir lydėdavo karietas kelionėse. Dėl šios priežasties veislė kartais vadinama „arklidžių pinčeriu“. Vokiečių pinčerių ir šnaucerių klubas (PSK) iki šiol rūpinasi abiejų veislių grynumu.
Išvaizda
Vokiečių pinčeris – vidutinio dydžio, kvadratinio sudėjimo, raumeningas ir elegantiškas šuo. Galva pailga, akys tamsios, ovalios, gyvos išraiškos. Ausys V formos, nukarusios arba pusiau stačios; Lietuvoje ausų karpymas draudžiamas.
Kailis trumpas, tankus, lygus ir blizgus, be pavilnės. Pripažįstamos spalvos: elnio raudona (nuo raudonai rudos iki tamsiai raudonos) ir juoda su raudonu ar rudu įdegiu.
Vokiečių pinčeris dažnai painiojamas su mažu dobermanu, tačiau jis gerokai mažesnis ir lengvesnis. Patinai paprastai būna šiek tiek masyvesni nei patelės.
Charakteris ir temperamentas
Vokiečių pinčeriai yra protingi, energingi, budrūs ir labai prisirišę prie šeimos. Jie mėgsta būti šalia žmonių ir dalyvauti visose veiklose. Su vaikais, su kuriais auga, paprastai sutaria gerai ir juos saugo.
Su svetimais vokiečių pinčeriai būna atsargūs ir budrūs, todėl yra geri sargai. Su kitais šunimis gali būti dominuojantys, o dėl žiurkiagaudžio instinkto dažnai vaikosi kates ir smulkius gyvūnus.
Būdingi iššūkiai: vokiečių pinčeriai labai energingi ir užsispyrę. Be pakankamos veiklos jie tampa neramūs ir destruktyvūs. Jie išbando šeimininko ribas, todėl reikia nuoseklumo. Ši veislė mažiau tinka pradedantiesiems.
Gerai išauklėtas ir pakankamai užimtas vokiečių pinčeris yra ramus namuose, ištikimas ir labai įdomus šeimos narys.
Kasdieniame gyvenime vokiečių pinčeris yra tikras šeimos narys, norintis dalyvauti visur – nuo rytinio bėgimo iki vakaro prie televizoriaus. Šie šunys labai pastabūs: jie greitai išmoksta šeimos dienotvarkę, praneša apie kurjerį ar svečius ir pastebi kiekvieną pasikeitimą namuose. Su šeimos nariais jie žaismingi ir meilūs, tačiau, skirtingai nei kai kurios kompanioninės veislės, nemėgsta nuolatinio glamonėjimo.
Vokiečių pinčeriai idealiai tinka aktyviems žmonėms, kurie bėgioja, keliauja dviračiu, žygiuoja ar užsiima šunų sportu. Su tokiu šeimininku jie tampa puikiais partneriais.
Dresūra ir socializacija
Vokiečių pinčeriai yra protingi ir greitai mokosi, tačiau gali būti užsispyrę ir išbandyti šeimininko ribas. Dresūrai reikia nuoseklaus, ramaus ir pasitikinčio savimi šeimininko. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir aiškios taisyklės.
Socializaciją būtina pradėti nuo mažens, ypač su kitais šunimis ir gyvūnais. Taip pat svarbu mokyti atšaukimo komandos.
Vokiečių pinčeriams puikiai tinka agility, paklusnumas, pėdsekystė, kanikrosas ir uoslės darbas.
Dresuojant vokiečių pinčerį verta naudoti įvairias užduotis: kai šuo jau moka pagrindines komandas, mokykite jį naujų triukų, daiktų pavadinimų ar paieškos žaidimų. Monotoniškos treniruotės jam greitai nusibosta, o įdomios užduotys stiprina ryšį su šeimininku ir mažina nepageidaujamą elgesį namuose.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu.
- Maudymas: retai, tik pagal poreikį.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: mažiausiai 1,5–2 valandos aktyvios veiklos per dieną: bėgimas, žaidimai, dresūra.
- Šaltis: žiemą ilgesniems pasivaikščiojimams verta turėti paltuką.
Vokiečių pinčeriams labai svarbus ir protinis krūvis – uoslės žaidimai, naujų komandų mokymasis, interaktyvūs žaislai. Kiemas turi būti patikimai aptvertas.
Namuose vokiečių pinčeriui reikia minkšto guolio, nes trumpas kailis prastai apsaugo nuo kietų paviršių.
Kadangi vokiečių pinčeriai yra smalsūs ir greiti, verta juos išmokyti laukti prie durų ir neišbėgti į gatvę be leidimo. Ilgesnėse kelionėse automobiliu naudokite narvą ar saugos diržą – energingas šuo gali trukdyti vairuotojui.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 15–18 kg vokiečių pinčeriui paprastai reikia apie 200–270 g sauso maisto per dieną.
Vokiečių pinčeriai turi būti liekni ir raumeningi. Treniruočių metu naudojamus skanėstus įskaičiuokite į paros normą.
Maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite intensyvaus krūvio iškart po ėdimo. Vyresniems šunims porcijas verta sumažinti.
Aktyviai sportuojantiems vokiečių pinčeriams, ypač dalyvaujantiems agility ar kanikroso varžybose, gali reikėti daugiau energijos – tokiu atveju rinkitės sportuojantiems šunims skirtą maistą su didesniu baltymų ir riebalų kiekiu. Vyresniems nei 8 metų šunims tinka senjorams skirtas maistas su sąnarius palaikančiomis medžiagomis. Visada užtikrinkite, kad šuo turėtų šviežio vandens, ypač po fizinio krūvio ir karštomis dienomis.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Paveldima katarakta
- Von Willebrando liga
- Širdies ligos
- Hipotireozė
Vokiečių pinčeriai paprastai būna sveiki ir ištvermingi. Dažniausios problemos – klubų displazija ir akių ligos, ypač paveldima katarakta. Von Willebrando liga sutrikdo kraujo krešėjimą ir nustatoma genetiniu testu.
Dėl mažos populiacijos veisėjams svarbu vengti artimo giminingumo, kad nebūtų stiprinamos paveldimos ligos.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti akių, širdies ir kitas ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, akių tyrimas, širdies patikra, genetinis von Willebrando ligos testas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje vokiečių pinčerių veislynų yra labai nedaug, todėl šuniuką dažnai tenka parsivežti iš užsienio. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 300 €.
- Prašykite tėvų sąnarių, akių ir širdies tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti ramus ir subalansuotas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių.
Leidimas: vokiečių pinčeris nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi veislė reta, verta susisiekti su veislės klubu ar Lietuvos kinologų draugija, kurie gali patarti dėl patikimų veisėjų užsienyje. Kartais tenka laukti šuniuko kelis mėnesius, todėl atsakingi pirkėjai iš anksto užsiregistruoja planuojamai vadai. Parsivežant šuniuką iš kitos ES šalies, būtinas ES gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.