Kilmė ir istorija
Austrijos pinčeris kilęs iš Austrijos kaimų, kur šimtmečius gyveno universalūs ūkių šunys – jie gaudė žiurkes ir peles, saugojo sodybas, praneša apie atvykėlius ir padėdavo varyti galvijus. Šie šunys buvo vertinami dėl ištvermės, budrumo ir ištikimybės, o ne dėl išvaizdos.
1928 m. veislė buvo oficialiai pripažinta kaip „Austrijos trumpaplaukis pinčeris“. Tačiau XX a. viduryje, keičiantis ūkininkavimui, šių šunų sumažėjo tiek, kad veislė atsidūrė ant išnykimo ribos. Entuziastai išsaugojo ją, vėliau papildydami kraują vietiniais panašaus tipo ūkių šunimis.
Šiandien Austrijos pinčeris vis dar retas ir daugiausia sutinkamas Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir Skandinavijoje.
Austrijos pinčerio klubas Austrijoje ir Vokietijoje rūpinasi veislės sveikata ir genetine įvairove. Kadangi šunų nedaug, kiekviena vada planuojama kruopščiai, siekiant išvengti artimo giminingumo.
Išvaizda
Austrijos pinčeris – vidutinio dydžio, tvirtas, šiek tiek ilgesnis nei aukštis šuo su plačia krūtine ir stipriais raumenimis. Galva kriaušės formos, su plačia kakta ir ryškiu perėjimu, akys tamsiai rudos. Ausys mažos, aukštai įstatytos, pusiau stačios ar nukarusios. Uodega vidutinio ilgio, dažnai nešiojama užriesta ant nugaros.
Kailis trumpas ar vidutinio ilgio, tankus, prigludęs, su tankiu poplaukiu. Spalvos: auksiškai geltona, raudonai ruda, elnio raudona ar juoda su rusvu įdegiu; dažnai su baltomis žymėmis ant krūtinės, kaklo, snukio, kojų ir uodegos galiuko.
Patinai užauga 44–50 cm, patelės – 42–48 cm.
Austrijos pinčerio judesiai lengvi, energingi ir ištvermingi. Šuniukų kailis iš pradžių būna minkštesnis, o suaugusio šuns kailis – tankus ir atsparus orams.
Austrijos pinčerio akys tamsios ir išraiškingos, žvilgsnis budrus. Krūtinė plati ir gili, kojos tiesios ir tvirtos, letenos apvalios su tvirtomis pagalvėlėmis.
Charakteris ir temperamentas
Austrijos pinčeris – budrus, energingas, žaismingas ir labai prisirišęs prie savo šeimos. Su šeima jis meilus ir kantrus, ypač su vaikais, su kuriais auga. Jis mėgsta būti įtrauktas į visas šeimos veiklas.
Su svetimais Austrijos pinčeris paprastai santūrus ir įtarus – tai natūralus sargas, kuris garsiai praneša apie kiekvieną atvykėlį ir saugo savo teritoriją.
Iš žiurkių gaudytojo praeities jis paveldėjo medžioklės instinktą smulkiems gyvūnams, tačiau nėra linkęs nubėgti toli nuo namų.
Būdingi iššūkiai: Austrijos pinčeris gali daug loti ir būti per daug įtarus su svetimais, jei nepakankamai socializuotas. Jam reikia veiklos ir darbo.
Austrijos pinčeriai yra tikri „kiemų prižiūrėtojai“ – jie mėgsta apeiti teritoriją, stebėti, kas vyksta, ir pranešti apie viską neįprasto. Kartu jie labai meilūs su savo žmonėmis ir mėgsta būti glostomi.
Daugelis šių šunų puikiai sutaria su kitais ūkio gyvūnais – arkliais, ožkomis ar vištomis, jei auga kartu, nes jų protėviai gyveno ūkiuose.
Austrijos pinčeriai paprastai lengvai prisitaiko prie šeimos ritmo – jie mėgsta aktyvias dienas, tačiau vakarais ramiai ilsisi šalia šeimos.
Austrijos pinčeriai paprastai lengvai pripranta prie kelionių automobiliu ir mėgsta lydėti šeimininką.
Dresūra ir socializacija
Austrijos pinčeriai yra protingi ir nori dirbti su šeimininku. Geriausiai veikia nuoseklus pozityvus mokymas ir įvairios užduotys.
Ankstyva socializacija labai svarbi, kad budrus šuo neužaugtų per daug įtarus. Jam tinka paklusnumas, agility, pėdsekystė, uoslės sportas ir ganymas.
Jauną Austrijos pinčerį verta supažindinti su kuo daugiau žmonių ir situacijų – tai padeda jam išmokti atskirti tikrą grėsmę nuo įprastų svečių. Mokant „tylos“ komandos, galima išvengti per daug lojimo.
Šie šunys mėgsta užduotis, kuriose reikia ką nors surasti ar saugoti – uoslės žaidimai ir paieškos pratimai jiems ypač patinka.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę, šėrimosi metu – dažniau.
- Maudymas: retai – tik pagal poreikį.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–1,5 valandos per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai, protinės užduotys.
Austrijos pinčerio kailis atsparus orų sąlygoms ir lengvai prižiūrimas. Jis gerai jaučiasi lauke įvairiu oru, tačiau turi gyventi šalia šeimos.
Kailis gana savaime išsivalo, o purvas išdžiūvęs lengvai iškrenta. Šėrimosi metu verta naudoti guminį šepetį ar pirštinę, kad būtų pašalinti negyvi plaukai.
Protinei veiklai tinka uoslės kilimėliai, slėpynės su skanėstais ir naujų komandų mokymasis.
Nagus reikia kirpti reguliariai, o ausis tikrinti po pasivaikščiojimų miške. Žiemą po pasivaikščiojimų verta nuplauti letenas nuo druskos.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių aktyvių veislių šunims skirtas maistas. 15 kg Austrijos pinčeriui paprastai reikia apie 190–250 g sauso maisto per dieną.
Šie šunys paprastai neišrankūs, tačiau porcijas verta matuoti, kad šuo išliktų lieknas ir judrus.
Šuniukus verta šerti 3–4 kartus per dieną, suaugusius – du kartus.
Kokybiškas maistas su omega-3 riebalų rūgštimis padeda palaikyti kailio ir odos sveikatą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Širdies ligos
- Akių ligos
- Alergijos
- Nutukimas
- Odos ligos
Austrijos pinčeris paprastai yra sveikas ir ištvermingas šuo, tačiau dėl mažos populiacijos veisėjai daug dėmesio skiria genetinės įvairovės išsaugojimui. Pasitaiko klubų displazijos, širdies ir akių ligų.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) vertinimas, širdies ir akių tyrimai.
Reguliarūs veterinaro patikrinimai ir skiepai padeda išlaikyti šunį sveiką. Vyresniems šunims verta kasmet patikrinti širdį.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Austrijos pinčerių praktiškai nėra – šuniukų tenka ieškoti Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje ar Suomijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą FCI narės organizacijoje.
- Prašykite tėvų sveikatos tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko tėvus ir įvertinkite jų temperamentą.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: Austrijos pinčeris nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi veislė reta, verta iš anksto susisiekti su Austrijos ar Vokietijos veislės klubu, kuris gali padėti rasti patikimą veisėją ir paaiškinti veislės ypatumus. Dažnai tenka laukti eilėje.
Kam tinka: aktyvioms šeimoms, gyvenančioms name su kiemu ir ieškančioms budraus, ištikimo sargo. Kam netinka: tiems, kurie nepakenčia lojimo ar ilgai būna ne namuose.