Kilmė ir istorija
Nykštukinis pinčeris yra sena vokiečių veislė, kurios mažų, trumpaplaukių šunų atvaizdai žinomi jau kelis šimtmečius. Vokietijoje jis vadinamas „Zwergpinscher“ – nykštukiniu pinčeriu. Iš pradžių šie šunys gyveno ūkiuose ir arklidėse, kur gaudė žiurkes ir peles.
Nors nykštukinis pinčeris išoriškai primena mažą dobermaną, jis yra gerokai senesnis. Manoma, kad jo protėviai – vokiečių pinčeriai, sukryžminti su itališkais kurtais ir taksais. XIX a. pabaigoje veislė buvo standartizuota, o 1895 m. įkurtas Vokietijos pinčerių ir šnaucerių klubas.
XX a. nykštukiniai pinčeriai išpopuliarėjo JAV ir kitose šalyse. Lietuvoje jie žinomi nuo sovietmečio ir iki šiol yra populiarūs kaip energingi, mažai priežiūros reikalaujantys kompanionai.
Įdomu tai, kad pavadinimas „pinčeris“ greičiausiai kilęs iš angliško žodžio „pinch“ (gnybti) arba prancūziško „pincer“ ir susijęs su tuo, kaip šie šunys čiupdavo graužikus. Vokietijoje nykštukiniai pinčeriai ilgą laiką buvo vadinami „rehpinscher“ – stirnų pinčeriais, nes savo raudona spalva ir grakščiu judėjimu priminė mažas stirnas.
Išvaizda
Nykštukinis pinčeris – mažas, kvadratinio sudėjimo, raumeningas ir elegantiškas šuo. Galva pailga, akys tamsios, ovalios, gyvos ir budrios išraiškos. Ausys stačios arba pusiau stačios; Lietuvoje ausų karpymas draudžiamas, todėl dažniausiai jos būna natūralios.
Labiausiai atpažįstamas bruožas – išskirtinė eisena, vadinama „hakney“: šuo judėdamas aukštai kelia priekines kojas, tarsi pasipūtęs žirgas. Kailis trumpas, tankus, lygus ir blizgus.
Pripažįstamos spalvos: elnio raudona (nuo raudonai rudos iki tamsiai raudonos) ir juoda su raudonu ar rudu įdegiu. Patinai paprastai būna šiek tiek masyvesni nei patelės.
Charakteris ir temperamentas
Nykštukiniai pinčeriai yra energingi, drąsūs, smalsūs ir labai budrūs. Jie nesuvokia savo mažo dydžio ir elgiasi kaip dideli sargai – praneša apie kiekvieną atvykusį svečią ar neįprastą garsą. Su savo šeima nykštukiniai pinčeriai meilūs ir žaismingi.
Su svetimais jie dažnai būna įtarūs. Su vyresniais vaikais, kurie moka elgtis su šunimi, nykštukiniai pinčeriai sutaria gerai, tačiau mažų vaikų šiurkštaus elgesio netoleruoja. Su kitais šunimis gali būti valdingi, o dėl žiurkiagaudžio praeities dažnai vaikosi smulkius gyvūnus.
Būdingi iššūkiai: nykštukiniai pinčeriai labai užsispyrę, daug loja ir gali būti valdingi, jei jiems leidžiama per daug. Jie puikūs „pabėgimų meistrai“ – gali išsprūsti pro mažus tarpus tvoroje ar atvirus vartus. Be pakankamos veiklos tampa neramūs ir destruktyvūs.
Vis dėlto gerai išauklėtas nykštukinis pinčeris yra linksmas, ištikimas ir nepaprastai įdomus kompanionas, niekada neleidžiantis šeimininkui nuobodžiauti.
Kasdieniame gyvenime nykštukinis pinčeris yra tikras „variklis“: jis seka šeimininką iš kambario į kambarį, tikrina kiekvieną naują daiktą ir nuolat ieško, ką veikti. Vakarais, gerai išsibėgiojęs, jis mielai įsisuka į pledą ar palindą po antklode. Daugelis šeimininkų pastebi, kad nykštukiniai pinčeriai turi puikų humoro jausmą ir mėgsta būti dėmesio centre. Kartu jie labai greitai pastebi silpnas vietas – jei kartą leisite miegoti lovoje ar ėsti nuo stalo, šuo tai prisimins visam laikui.
Nykštukiniai pinčeriai ypač tinka žmonėms, kurie nori mažo, bet ne „dekoratyvaus“ šuns. Jie mielai keliauja, žygiuoja trumpesnius maršrutus ir dalyvauja šeimos veikloje.
Dresūra ir socializacija
Nykštukiniai pinčeriai yra protingi ir greitai mokosi, tačiau labai užsispyrę ir savarankiški. Dresūrai reikia nuoseklaus, kantraus šeimininko. Geriausiai veikia trumpos, įvairios treniruotės su skanėstais ir žaidimais.
Labai svarbu nuo mažens nustatyti aiškias taisykles ir jų laikytis – nykštukiniai pinčeriai greitai išnaudoja kiekvieną šeimininko nenuoseklumą. Taip pat verta mokyti komandos „tylėk“ ir patikimo atšaukimo.
Nykštukiniams pinčeriams puikiai tinka agility, triukai ir uoslės žaidimai. Tokia veikla išnaudoja jų energiją ir smalsumą, o šuo namuose būna ramesnis.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu ar pirštine.
- Maudymas: retai, tik pagal poreikį.
- Dantys: valyti kelis kartus per savaitę – mažiems šunims greitai kaupiasi apnašos.
- Nagai ir ausys: nagus kirpti kas 2–3 savaites, ausis tikrinti kas savaitę.
- Fizinis aktyvumas: 45–60 minučių per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai, bėgiojimas aptvertoje vietoje.
- Šaltis: rudenį ir žiemą būtinas šiltas paltukas.
Kiemas turi būti aptvertas patikimai, be tarpų, nes nykštukiniai pinčeriai lengvai išsprūsta ir gali nubėgti paskui gyvūnus. Vedžioti rekomenduojama su petnešomis.
Nykštukinio pinčerio kailis labai lengvai prižiūrimas, tačiau neturi pavilnės, todėl šuo greitai sušąla. Lietuvos žiemą verta turėti ne tik paltuką, bet ir šiltą guolį namuose.
Rinkdamiesi antkaklį ar petnešas, atkreipkite dėmesį į dydį – nykštukiniai pinčeriai labai vikrūs ir gali išsilaisvinti iš per laisvų petnešų. Taip pat verta pasirūpinti, kad namuose nebūtų laisvai pasiekiamų laidų ar smulkių daiktų, kuriuos šuniukas galėtų graužti.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 4–5 kg nykštukiniam pinčeriui paprastai reikia apie 60–90 g sauso maisto per dieną, padalinto į du kartus.
Nykštukiniai pinčeriai paprastai turi gerą apetitą ir gali nutukti, jei gauna per daug skanėstų. Šuo turi būti liesas ir raumeningas – šonkauliai turi būti lengvai apčiuopiami.
Šuniukus reikia šerti 3–4 kartus per dieną. Skanėstus dresūrai rinkitės mažus ir įskaičiuokite juos į paros normą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Girnelės išnirimas
- Legg-Calvé-Perthes liga
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
- Mukopolisacharidozė VI
- Hipotireozė
- Dantų ligos
Nykštukiniai pinčeriai paprastai gyvena ilgai ir yra gana sveiki. Dažniausios problemos būdingos mažoms veislėms – girnelės išnirimas ir Legg-Calvé-Perthes liga (šlaunikaulio galvutės nekrozė), pasireiškiančios šlubavimu.
Mukopolisacharidozė VI – reta paveldima medžiagų apykaitos liga, sukelianti skeleto deformacijas ir sąnarių problemas. Ji nustatoma genetiniu testu. Tinklainės atrofija gali palaipsniui sukelti aklumą.
Dėl aktyvumo nykštukiniams pinčeriams pasitaiko traumų – šokinėjant nuo baldų ar žaidžiant su didesniais šunimis. Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: girnelių vertinimas, akių tyrimas, genetinis MPS VI testas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje nykštukinių pinčerių pasiūla gana didelė. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 500–1 200 €.
- Prašykite tėvų girnelių ir akių tyrimų bei genetinių testų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti ramus ir pasitikintis.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių.
Nykštukiniai pinčeriai dažnai painiojami su rusų žaisliniais terjerais ar čihuahua, tačiau tai skirtingos veislės, skirtingos ir pagal charakterį, ir pagal kūno sudėjimą.
Leidimas: nykštukinis pinčeris nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Prieš įsigydami šuniuką, pagalvokite apie savo gyvenimo būdą. Nykštukinis pinčeris netinka žmonėms, kurie ieško ramaus, daug miegančio šuns. Jei dirbate visą dieną ne namuose, pasirūpinkite, kad kas nors šunį aplankytų ar išvestų pasivaikščioti, arba apsvarstykite šunų darželį.