Kilmė ir istorija
Afenpinčeris – sena vokiečių veislė, kurios panašių šunų atvaizdų randama XV–XVII a. dailininkų, pavyzdžiui, Albrechto Dürerio ir Jano van Eycko, paveiksluose. Šie maži šunys gyveno ūkiuose, arklidėse ir virtuvėse, kur gaudė žiurkes ir peles.
Vėliau afenpinčeriai tapo madingi tarp aukštuomenės moterų – jie šildydavo kelius, gaudydavo peles namuose ir buvo linksmi kompanionai. Pavadinimas kilęs iš vokiško žodžio „Affe“ – beždžionė, dėl būdingos veido išraiškos. Prancūzijoje afenpinčeris vadinamas „diablotin moustachu“ – ūsuotu velniuku.
Afenpinčeris laikomas kelių kitų veislių, tarp jų briuselio grifono ir cvergšnaucerio, protėviu. 2013 m. afenpinčeris Banana Joe laimėjo prestižinę Westminster šunų parodą JAV, ir tai išpopuliarino veislę.
Ankstyvaisiais laikais afenpinčeriai buvo kiek didesni ir įvairesnių spalvų. Ilgainiui veisėjai siekė mažesnio dydžio ir juodos spalvos. Įdomu tai, kad Prancūzijoje XIX a. afenpinčeriai buvo labai populiarūs tarp Paryžiaus aukštuomenės.
Išvaizda
Afenpinčeris – mažas, kompaktiškas, kvadratinio sudėjimo šuo. Galva apvali, su trumpu snukiu, gausiais antakiais, barzda ir ūsais, sudarančiais būdingą „beždžionės“ išraišką. Akys apvalios, tamsios, ryškios. Ausys mažos, stačios arba nukarusios; Lietuvoje ausų karpymas draudžiamas.
Kūnas trumpas, krūtinė gili, kojos tiesios. Uodega natūralaus ilgio, laikoma pakelta.
Kailis šiurkštus, tankus, vielinis; ant galvos, kaklo ir krūtinės ilgesnis, ant kūno – trumpesnis. Vienintelė leidžiama spalva – gryna juoda su juoda pavilne.
Judėdamas afenpinčeris atrodo lengvas ir pasitikintis savimi, šiek tiek iškėlęs galvą. Jo veido išraiška dažnai apibūdinama kaip „rimta“ ar „išdidi“, todėl jis atrodo labai komiškai.
Charakteris ir temperamentas
Afenpinčeriai yra drąsūs, linksmi, smalsūs ir labai prisirišę prie savo šeimininko. Jie elgiasi lyg būtų dideli šunys ir nebijo didesnių šunų. Su šeima jie meilūs ir žaismingi, dažnai daro juokingus dalykus.
Su svetimais afenpinčeriai būna budrūs ir praneša apie atvykusius. Su kitais šunimis paprastai sutaria, tačiau gali būti valdingi. Su vyresniais vaikais, kurie elgiasi atsargiai, sutaria, tačiau netoleruoja tampymo.
Būdingi iššūkiai: afenpinčeriai užsispyrę ir gali saugoti savo maistą ar žaislus. Švaros įpročių mokymas kartais užtrunka. Jie gali būti valdingi, jei leidžiama per daug.
Afenpinčeris yra puikus, linksmas ir nesudėtingas kompanionas suaugusiems žmonėms, gyvenantiems bute.
Kasdieniame gyvenime afenpinčeris yra linksmas, smalsus ir drąsus kompanionas. Jis mėgsta tyrinėti namus, žaisti su žaislais ir sekti šeimininką. Daugelis šeimininkų sako, kad afenpinčeriai turi puikų humoro jausmą ir dažnai daro juokingus dalykus – pavyzdžiui, stovi ant užpakalinių kojų ar „kalba“ įvairiais garsais.
Afenpinčeriai labai prisiriša prie savo šeimininko ir mėgsta būti šalia jo. Jie gerai prisitaiko prie skirtingų gyvenimo būdų ir mielai keliauja.
Nepaisant mažo dydžio, afenpinčeriai labai pasitikintys savimi ir dažnai elgiasi kaip namų „šeimininkai“. Aiškios taisyklės padeda išlaikyti pusiausvyrą.
Dresūra ir socializacija
Afenpinčeriai yra protingi, tačiau užsispyrę. Dresūrai reikia kantraus, nuoseklaus šeimininko. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, maži skanėstai ir trumpos treniruotės.
Socializacija nuo mažens padeda išvengti valdingumo ir per didelio įtarumo. Svarbu mokyti mainais atiduoti maistą ar žaislus.
Afenpinčeriams tinka triukai, mažųjų šunų agility ir uoslės žaidimai.
Švaros įpročių mokymui padeda aiški dienotvarkė: išveskite šuniuką po miego, ėdimo ir žaidimų, o sėkmę iškart pagirkite. Afenpinčeriai jautrūs bausmėms, todėl jos tik pablogina situaciją.
Afenpinčeriams patinka mokytis triukų – jie mėgsta būti dėmesio centre ir džiaugiasi kiekvienu pagyrimu.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2 kartus per savaitę; kas kelis mėnesius pašalinti negyvus plaukus rankomis.
- Veidas: po ėdimo nuvalyti barzdą, reguliariai apkarpyti plaukus aplink akis.
- Maudymas: retai, pagal poreikį.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti kelis kartus per savaitę.
- Fizinis aktyvumas: 30–45 minutės per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai.
Dėl trumpo snukio venkite intensyvaus krūvio karštomis dienomis. Vedžiokite su petnešomis, kad nebūtų spaudžiama trachėja.
Afenpinčeriai mažai šeriasi, todėl namuose plaukų būna nedaug.
Afenpinčerio kailis neturėtų atrodyti per daug sutvarkytas – būdinga šiek tiek pasišiaušusi išvaizda. Kirpimą ar trimingą patikėkite grumeriui, išmanančiam šią veislę.
Žiemą trumpiems pasivaikščiojimams gali prireikti lengvo paltuko, o po pasivaikščiojimų verta nuvalyti barzdą ir kojas.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas žaislinių ar mažų veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 3–4 kg afenpinčeriui paprastai reikia apie 45–70 g sauso maisto per dieną.
Dėl mažo dydžio svarbu neperšerti skanėstais. Kai kurie afenpinčeriai saugo savo dubenėlį, todėl juos geriau šerti ramioje vietoje.
Maistą duokite 2 kartus per dieną, šuniukus – 3–4 kartus.
Mažiems šuniukams svarbu reguliarus šėrimas, nes ilgos pertraukos tarp ėdimų gali sukelti cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą (hipoglikemiją). Kietas maistas ir dantų skanėstai padeda palaikyti dantų sveikatą.
Kai kurie afenpinčeriai būna išrankūs ėdikai. Padeda nuolatinis šėrimo grafikas ir maisto dubenėlio pašalinimas po 15–20 minučių, jei šuo neėda.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Girnelės išnirimas
- Legg-Calvé-Perthes liga
- Klubų sąnarių displazija
- Kvėpavimo sunkumai (trumpas snukis)
- Širdies ligos
- Akių ligos (katarakta)
Afenpinčeriai paprastai gyvena ilgai ir yra gana sveiki. Dažniausios problemos, būdingos mažoms veislėms, – girnelės išnirimas ir Legg-Calvé-Perthes liga.
Dėl trumpo snukio gali pasitaikyti kvėpavimo sunkumų, ypač karštyje. Širdies ligos ir katarakta taip pat pasitaiko.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: girnelių vertinimas, akių tyrimas, širdies patikra, klubų (HD) displazijos vertinimas.
Dėl mažo dydžio afenpinčeriai gali susižeisti šokinėdami nuo baldų ar žaisdami su didesniais šunimis. Verta naudoti laiptelius ar rampas į sofą ar lovą.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje afenpinčerių veislynų yra labai nedaug, todėl šuniuko dažnai ieškoma Vokietijoje, Lenkijoje ar kitose šalyse. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 800 €.
- Prašykite tėvų girnelių, akių ir širdies tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti subalansuotas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: afenpinčeris nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi veislė reta, verta iš anksto susisiekti su veisėjais ir užsiregistruoti planuojamai vadai. Vadose dažniausiai būna tik keli šuniukai.
Parsivežant šuniuką iš kitos ES šalies, būtinas ES gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės. Būkite atsargūs su skelbimais, siūlančiais pigius šuniukus be dokumentų.