Kilmė ir istorija
Rusų žaislinio terjero protėviai – anglų žaisliniai terjerai, kurie XVIII–XIX a. buvo populiarūs Rusijos aukštuomenėje. Po 1917 m. revoliucijos šie šunys, kaip aristokratijos simbolis, beveik išnyko.
XX a. 6 dešimtmetyje Maskvos veisėjai pradėjo atkurti mažų terjerų veislę. 1958 m. Maskvoje gimė šuniukas su ilgais plaukais ant ausų ir kojų – taip atsirado ilgaplaukė atmaina, iš pradžių vadinta Maskvos ilgaplauke žaisline terjere.
Ilgą laiką veislė buvo žinoma tik Sovietų Sąjungoje. FCI ją galutinai pripažino 2017 m. Šiandien rusų žaisliniai terjerai populiarūs Rytų Europoje, įskaitant Lietuvą.
Sovietmečiu rusų žaisliniai terjerai buvo vieni nedaugelio populiarių dekoratyvinių šunų, todėl iki šiol labai mėgstami Rytų Europoje.
Išvaizda
Rusų žaislinis terjeras – labai mažas, elegantiškas, aukštakojis ir liesas šuo. Galva nedidelė, akys didelės, apvalios, tamsios. Ausys didelės, stačios, trikampės. Kojos ilgos ir plonos, todėl šuo atrodo grakštus.
Skiriamos dvi atmainos: trumpaplaukė (trumpas, blizgus, prigludęs kailis) ir ilgaplaukė (3–5 cm ilgio kailis su puošniais ilgais plaukais ant ausų, vadinamais „kutais“, kojų ir uodegos). Pripažįstamos spalvos: juoda su įdegiu, ruda su įdegiu, mėlyna su įdegiu ir raudona.
Rusų žaislinis terjeras dažnai painiojamas su čihuahua, tačiau jis aukštesnis, lieknesnis ir turi ilgesnes kojas.
Ilgaplaukių šuniukų puošnūs „kutai“ ant ausų užauga tik per pirmuosius metus. Patelės paprastai būna šiek tiek smulkesnės nei patinai.
Uodega nešiojama aukštai, o natūrali uodega gali būti šiek tiek užriesta. Eisena lengva ir grakšti.
Nosis juoda arba derinasi su spalva.
Charakteris ir temperamentas
Rusų žaisliniai terjerai yra gyvybingi, linksmi, meilūs ir labai prisirišę prie šeimininko. Jie mėgsta būti šalia žmonių, keliauti kartu ir dalyvauti visose veiklose. Su šeimininku jie labai švelnūs.
Su svetimais rusų žaisliniai terjerai dažnai būna atsargūs ir loja. Su mažais vaikais jie netinka dėl trapumo. Su kitais šunimis paprastai sutaria, tačiau dideli šunys gali netyčia juos sužeisti.
Būdingi iššūkiai: polinkis daug loti, nervingumas ir baikštumas, jei prastai socializuoti. Jie labai jautrūs šalčiui. Dėl plonų kojų lengvai susižeidžia šokinėdami nuo baldų.
Rusų žaisliniai terjerai mėgsta būti šalia šeimininko ir dažnai lydi jį visur – net į kitą kambarį. Jie greitai prisitaiko prie šeimininko gyvenimo ritmo ir mėgsta keliauti krepšyje. Gerai socializuoti jie būna linksmi, smalsūs ir pasitikintys savimi.
Nors šie šunys maži, jiems reikia kasdienės veiklos ir žaidimų – nuobodžiaujantis terjeras gali tapti nervingas ir daug loti.
Rusų žaisliniai terjerai paprastai sutaria su kitais mažais šunimis ir katėmis, ypač jei auga kartu nuo mažens.
Su šeimininku jie mėgsta glaustis ir miegoti šalia.
Dresūra ir socializacija
Rusų žaisliniai terjerai protingi ir greitai mokosi, tačiau gali būti užsispyrę. Geriausiai veikia trumpos, smagios treniruotės su mažais skanėstais.
Socializacija nuo mažens yra itin svarbi – ji padeda išvengti baikštumo ir nervingo lojimo. Taip pat verta mokyti komandos „tylėk“.
Švaros įpročių mokymas, ypač šaltuoju metų laiku, gali užtrukti, todėl daug šeimininkų naudoja higienines paklotes.
Rusų žaisliniai terjerai mėgsta mokytis triukų ir gali dalyvauti mažųjų šunų agility. Tokia veikla stiprina pasitikėjimą savimi ir mažina nervingumą.
Labai svarbu nuo mažens pratinti šuniuką prie buvimo vienam ir prie kelionių krepšyje ar automobilyje.
Priežiūra
- Kailis: trumpaplaukius šukuoti kartą per savaitę, ilgaplaukius – 2–3 kartus per savaitę.
- Maudymas: kas 1–2 mėnesius, po to greitai išdžiovinti.
- Dantys: valyti kasdien – pieniniai dantys dažnai neiškrenta savaime.
- Nagai ir ausys: nagus kirpti kas 2–3 savaites, ausis tikrinti kas savaitę.
- Fizinis aktyvumas: 30–45 minutės pasivaikščiojimų ir žaidimų per dieną.
- Šaltis: rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį būtinas šiltas paltukas.
Dėl plonų kojų verta neleisti šuniui šokinėti nuo aukštų baldų – naudokite laiptelius. Vedžioti rekomenduojama su petnešomis.
Žiemą po pasivaikščiojimų verta nuplauti letenas, kad druska nepažeistų pėdų pagalvėlių. Ilgaplaukių kutus ant ausų reikia reguliariai iššukuoti.
Po maudynių šunį reikia greitai ir kruopščiai išdžiovinti, kad nesušaltų.
Mityba
Rekomenduojamas miniatiūrinių veislių šunims skirtas maistas su labai smulkiomis granulėmis. Suaugusiam 2–3 kg terjerui paprastai reikia apie 35–55 g sauso maisto per dieną.
Šuniukai labai linkę į hipoglikemiją, todėl juos reikia šerti 3–4 kartus per dieną. Simptomai: silpnumas, drebulys, mieguistumas. Tokiu atveju būtina skubi pagalba.
Skanėstus rinkitės labai mažus ir įskaičiuokite juos į paros normą.
Vyresniems šunims porcijas verta sumažinti. Kieti dantų skanėstai mažiems šunims padeda mažinti apnašas.
Vanduo visada turi būti pasiekiamas. Venkite riebaus maisto nuo stalo, nes mažam šuniui tai gali sukelti virškinimo sutrikimų.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Girnelės išnirimas
- Pieninių dantų neiškritimas ir dantų ligos
- Kaulų lūžiai
- Legg-Calvé-Perthes liga
- Trachėjos kolapsas
- Hipoglikemija šuniukams
Rusų žaisliniai terjerai paprastai gyvena ilgai, tačiau jiems būdingos miniatiūrinių veislių problemos. Pieniniai dantys labai dažnai neiškrenta savaime, todėl apie 6–7 mėnesių amžiaus juos dažnai tenka šalinti pas veterinarą.
Dėl plonų kojų kaulų lūžiai pasitaiko dažniau nei kitiems šunims, ypač nukritus nuo rankų ar baldų. Girnelės išnirimas ir Legg-Calvé-Perthes liga pasireiškia šlubavimu.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: girnelių vertinimas, akių tyrimas.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti dantų, akių ir sąnarių ligas. Jei šuo pradeda šlubuoti, verta nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Šuniukams svarbu laiku atlikti visus skiepus ir nukirminimą.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje rusų žaislinių terjerų pasiūla gana didelė. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 400–1 000 €. Būkite atsargūs su „mini“ pasiūlymais – neįprastai maži šunys dažniau serga.
- Pasidomėkite tėvų dydžiu ir sveikata.
- Šuniukas neturėtų būti atiduodamas jaunesnis nei 10–12 savaičių.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: rusų žaislinis terjeras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 10–12 savaičių, su veterinariniu pasu, atliktais skiepais ir nukirmintą. Jis taip pat turėtų patarti dėl dantų priežiūros ir šuniuko maitinimo.
Būkite atsargūs su pasiūlymais iš nepatikimų veisėjų socialiniuose tinkluose – dažnai tai būna mišrūnai ar nesveikai išveisti šuniukai.