Kilmė ir istorija
Vestis kilęs iš Škotijos Vakarų aukštumų, kur maži, tvirti terjerai buvo naudojami lapėms, ūdroms ir barsukams medžioti uolėtose vietovėse. Iš pradžių šie terjerai būdavo įvairių spalvų, tačiau baltieji šunys buvo vertinami, nes medžioklėje juos lengviau atskirti nuo lapės.
Pasakojama, kad XIX a. pulkininkas Edvardas Malkolmas iš Poltalocho (Poltalloch) per medžioklę netyčia nušovė savo rausvą terjerą, supainiojęs jį su lape. Po šio įvykio jis nusprendė veisti tik baltus terjerus. Ilgą laiką veislė vadinta Poltalocho terjeru.
XX a. pradžioje veislė gavo dabartinį pavadinimą ir buvo pripažinta Anglijos kinologų klubo. Vestis yra artimas kerno, škotų ir skajaus terjerų giminaitis. Šiandien tai vienas populiariausių terjerų pasaulyje, ypač žinomas iš šunų maisto reklamų.
Įdomu, kad iki XX a. pradžios balti terjerai buvo laikomi kerno terjerų atmaina, o kai kuriose vadose gimdavo ir baltų, ir spalvotų šuniukų. Vėliau veisėjai nusprendė atskirti baltuosius terjerus kaip atskirą veislę.
Išvaizda
Vestis – mažas, kompaktiškas, tvirtas ir judrus šuo su tiesia nugara ir plačia krūtine. Galva apvali, tankiai apaugusi plaukais, todėl atrodo kaip balta chrizantema. Akys vidutinio dydžio, tamsios, giliai įsodintos, gyvos ir protingos išraiškos. Ausys mažos, smailios, stačios. Uodega vidutinio ilgio, tiesi, nešiojama aukštai, primena morką.
Kailis dvigubas: šiurkštūs, tiesūs, maždaug 5 cm ilgio viršutiniai plaukai ir minkšta, tanki pavilnė. Vienintelė leidžiama spalva – balta. Nosis, lūpos ir akių vokų kraštai turi būti juodi.
Šuniukų kailis iš pradžių būna minkštesnis, o šiurkšti struktūra galutinai susiformuoja per pirmuosius metus. Kai kurių šuniukų ant nugaros pasitaiko gelsvesnių plaukų, kurie dažnai išnyksta pešant kailį.
Charakteris ir temperamentas
Vesčiai yra linksmi, drąsūs, smalsūs ir savimi pasitikintys. Jie draugiški žmonėms, mėgsta dėmesį ir lengvai prisitaiko prie skirtingų gyvenimo būdų – nuo buto mieste iki namo kaime. Su vyresniais vaikais vesčiai sutaria puikiai ir mielai žaidžia.
Nors vesčiai yra vieni draugiškesnių terjerų, jie išlaiko medžiotojo instinktą. Jie budrūs, loja pranešdami apie svečius ir gali vaikytis smulkius gyvūnus. Su kitais šunimis paprastai sutaria, tačiau gali būti valdingi.
Būdingi iššūkiai: vesčiai mėgsta kasti, gali daug loti ir būti užsispyrę. Kai kurie saugo savo žaislus. Jie nemėgsta būti tampomi, todėl su mažais vaikais reikia priežiūros.
Vesčiai dažnai vadinami „dideliais šunimis mažame kūne“. Jie nėra trapūs kaip daugelis miniatiūrinių veislių, mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, žygius ir žaidimus lauke. Kartu jie gerai prisitaiko prie ramesnio gyvenimo būdo, jei gauna pakankamai dėmesio.
Vesčiai mėgsta stebėti aplinką pro langą ar iš kiemo ir praneša apie kiekvieną praeivį. Lojimą galima sumažinti nuoseklia dresūra ir pakankamu krūviu.
Dresūra ir socializacija
Vesčiai yra protingi ir greitai mokosi, tačiau gali būti užsispyrę, kaip ir dauguma terjerų. Geriausiai veikia trumpos, įvairios treniruotės su skanėstais ir žaidimais. Šiurkštūs metodai su vesčiais neveikia.
Nuo mažens verta mokyti atšaukimo, komandos „tylėk“ ir ramaus elgesio susitikus kitus šunis. Socializacija su įvairiais žmonėmis, šunimis ir aplinkomis padeda užauginti subalansuotą šunį.
Vesčiams tinka agility, uoslės darbas ir urvinių šunų sportas. Tokios veiklos išnaudoja jų medžioklės instinktą ir mažina nepageidaujamą kasinėjimą bei lojimą.
Vesčiams labai patinka žaidimai, primenantys medžioklę: paslėptų žaislų paieška, traukimo žaidimai ir kasinėjimas specialioje smėlio dėžėje kieme. Tokia veikla nukreipia jų instinktus tinkama linkme ir saugo gėlynus.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2–3 kartus per savaitę, ypač ant kojų ir galvos.
- Pešimas arba kirpimas: kas 6–10 savaičių. Pešimas išlaiko šiurkščią kailio struktūrą ir baltą spalvą, o kirpimas mašinėle yra paprastesnis, bet kailis tampa minkštesnis ir greičiau tepasi.
- Maudymas: kas 4–6 savaites su baltam kailiui skirtu šampūnu. Dažnas maudymas gali sausinti jautrią odą.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1 valanda per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai, uoslės užduotys.
Baltas kailis greitai susitepa, tačiau išdžiūvęs purvas lengvai iššukuojamas. Po pasivaikščiojimų dažnai užtenka nušluostyti letenas ir pilvą drėgnu rankšluosčiu.
Pešimą geriausia patikėti patyrusiam kirpėjui, kuris dirba su šiurkščiaplaukiais terjerais. Dalis šeimininkų renkasi derinį: kūnas kerpamas, o galva ir kojos formuojamos pešant. Tarp pėdų pagalvėlių susikaupusius plaukus reikia reguliariai apkirpti.
Rudos dėmės aplink burną ir akis dažnai atsiranda dėl seilių ir ašarų pigmento. Jas padeda sumažinti kasdienis nuvalymas ir kokybiškas maistas.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 7–9 kg vesčiui paprastai reikia apie 100–140 g sauso maisto per dieną, padalinto į du kartus.
Svarbu: vesčiams labai dažnos odos alergijos. Jei šuo kasosi, laižo letenas, odos paraudimai ar ausų uždegimai kartojasi, verta pasitarti su veterinaru dėl hipoalerginio maisto ar eliminacinės dietos. Kokybiškas maistas su omega-3 riebalų rūgštimis padeda palaikyti sveiką odą.
Vesčiams taip pat būdinga vario kaupimosi kepenyse liga, todėl kai kuriems šunims veterinaras gali rekomenduoti maistą su mažesniu vario kiekiu.
Skanėstus rinkitės be dirbtinių dažiklių ir priedų, nes jie gali sustiprinti odos sudirginimą. Vyresniems vesčiams verta pereiti prie senjorams skirto maisto.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Atopinis dermatitas ir alergijos
- Kaukolės ir apatinio žandikaulio osteopatija
- Idiopatinė plaučių fibrozė
- Legg-Calvé-Perthes liga
- Vario kaupimosi kepenyse liga
- Krabės liga
- Sausų akių sindromas
Vesčiai paprastai gyvena ilgai, tačiau jiems būdinga labai jautri oda. Atopinis dermatitas – viena dažniausių veislės problemų: šuo kasosi, laižosi, oda parausta ir sustorėja, kartojasi ausų uždegimai. Liga dažniausiai kontroliuojama visą gyvenimą, todėl svarbu bendradarbiauti su veterinaru dermatologu.
Kaukolės ir apatinio žandikaulio osteopatija pasireiškia jauniems šuniukams skausmingu žandikaulio sustorėjimu, o paprastai praeina šuniui užaugus. Idiopatinė plaučių fibrozė pasireiškia vyresniems šunims kosuliu ir dusuliu.
Krabės liga – reta, bet sunki paveldima neurologinė liga, kuri nustatoma genetiniu testu.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: girnelių vertinimas, akių tyrimas, genetinis Krabės ligos testas.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas padeda laiku pastebėti odos ir kvėpavimo problemas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje vesčių veislynų yra nemažai. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 400 €.
- Pasidomėkite, ar tėvai neturi odos alergijų – jos dažnai paveldimos.
- Paprašykite tėvų genetinių testų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: Vakarų Škotijos baltasis terjeras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Jei norite suaugusio šuns, verta pasidomėti terjerų globos organizacijomis. Suaugęs vestis dažnai jau turi išmoktus švaros įpročius, o jo charakteris yra aiškiai matomas.
