Kilmė ir istorija
Bišonas frizė priklauso senai mažų baltų šunų grupei, kurios atstovai buvo paplitę Viduržemio jūros regione. Šiai grupei priklauso ir Maltos bišonas, Bolonės bišonas, Havanos bišonas bei kotonas de tulearas. Manoma, kad bišonų protėviai kilę iš vandens šunų ir buvo plukdomi jūreivių laivais kaip kompanionai ar prekybos objektai.
Kanarų salose, ypač Tenerifėje, šie šunys buvo tokie paplitę, kad ilgą laiką veislė vadinta „Tenerifės bišonu“. XIV–XVI a. italų jūreiviai juos atgabeno į Europą, kur bišonai tapo populiarūs Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos dvaruose. Ypač juos mėgo Prancūzijos karaliai.
XIX a. bišonai prarado aukštuomenės populiarumą ir tapo gatvės bei cirko šunimis, demonstruojančiais triukus. XX a. Belgijos ir Prancūzijos veisėjai atkūrė veislę, o 1933 m. buvo patvirtintas pavadinimas „Bichon à poil frisé“ – garbanotaplaukis bišonas.
Išvaizda
Bišonas frizė – mažas, harmoningo sudėjimo šuo, kurio kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva proporcinga, akys apvalios, tamsios ir gyvos, su juodais akių vokų kraštais. Nosis apvali ir juoda. Ausys nukarusios ir tankiai apaugusios garbanotais plaukais. Uodega nešiojama aukštai, gražiai užriesta virš nugaros.
Labiausiai atpažįstamas bruožas – minkštas, purus, garbanotas baltas kailis su pavilne. Kirpimas paprastai formuoja apvalią galvą ir purų kūną, todėl šuo atrodo kaip balta debesėlio formos pūkų kamuoliukas. Vienintelė leidžiama spalva – grynai balta.
Bišonas frizė kartais painiojamas su Maltos bišonu, tačiau Maltos bišono kailis tiesus ir šilkinis, be pavilnės, o bišono frizė – garbanotas ir purus.
Šuniukų kailis iš pradžių būna tiesesnis ir švelnesnis, o garbanos galutinai susiformuoja per pirmuosius metus.
Charakteris ir temperamentas
Bišonai frizė yra linksmi, žaismingi, smalsūs ir labai draugiški. Jie myli žmones, mėgsta dėmesį ir lengvai susidraugauja su visais – vaikais, svetimais žmonėmis, kitais šunimis ir katėmis. Dėl šių savybių bišonai frizė laikomi vienais geriausių šeimos kompanionų tarp mažų veislių.
Bišonai pasižymi geru humoro jausmu ir mėgsta pramogauti. Jie dažnai demonstruoja vadinamąjį „bišono pasiutimą“ – staiga pradeda greitai bėgioti ratais po namus ar kiemą. Tai visiškai normalus energijos išsiliejimas.
Būdingi iššūkiai: bišonai frizė labai sunkiai pakelia vienatvę ir gali kentėti nuo išsiskyrimo nerimo. Švaros įpročių mokymas jiems gali užtrukti ilgiau. Kai kurie bišonai linkę loti, ypač nuobodžiaudami.
Bišonai frizė labai lengvai prisitaiko prie naujos aplinkos, todėl mielai keliauja kartu su šeimininkais, svečiuojasi pas draugus ar lankosi gyvūnams draugiškose kavinėse. Jie dažnai tampa dėmesio centru ir mėgsta, kai juos glosto ar giria.
Bišonams tinka ir vyresnio amžiaus žmonės, ir šeimos su vaikais, ir žmonės, dirbantys iš namų. Svarbiausia, kad šuo nebūtų ilgai paliekamas vienas.
Dresūra ir socializacija
Bišonai frizė yra protingi, nori įtikti šeimininkui ir paprastai gerai dresuojami. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, maži skanėstai ir daug pagyrimų. Šiurkštus elgesys jautriam bišonui netinka.
Švaros įpročių mokymas gali užtrukti ilgiau, todėl svarbu nuoseklus režimas: išvesti šuniuką po miego, ėdimo ir žaidimų. Nuo mažens verta pratinti šuniuką prie buvimo vienam, šukavimo, maudymo ir kirpimo.
Bišonai puikiai išmoksta triukų ir gali dalyvauti mažųjų šunų agility ar trikų sporte. Dėl draugiško būdo jie dažnai tampa ir terapijos šunimis.
Bišonams labai patinka trumpi, įvairūs žaidimai ir pagyrimas balsu. Net kelios minutės treniruočių kasdien padeda išlaikyti šunį laimingą, ramų ir paklusnų.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 3–4 kartus per savaitę, o geriausia – kasdien, iki pat odos, kad nesusidarytų vėlių.
- Kirpimas: kas 4–6 savaites profesionalioje kirpykloje.
- Maudymas: kas 3–4 savaites su baltam kailiui skirtu šampūnu, po to kruopščiai išdžiovinti plaukų džiovintuvu.
- Akys: kasdien nuvalyti akių kampučius – bišonams dažnos rudos ašarų dėmės.
- Ausys: tikrinti kas savaitę ir šalinti plaukus iš ausų kanalų.
- Dantys ir nagai: dantis valyti kasdien, nagus kirpti kas 2–3 savaites.
- Fizinis aktyvumas: 30–60 minučių pasivaikščiojimų ir žaidimų per dieną.
Bišonai beveik nesišeria, nes iškritę plaukai lieka kailyje. Todėl, jei kailis nešukuojamas, labai greitai susidaro vėlės, kurios traukia odą ir sukelia skausmą. Kirpyklos išlaidas verta numatyti iš anksto – jos sudaro reikšmingą šios veislės išlaikymo dalį.
Tarp pėdų pagalvėlių susikaupę plaukai gali sukelti slydimą ir sudirginimą, todėl juos reikia reguliariai apkirpti. Taip pat verta apkirpti plaukus aplink akis, kad jie nedirgintų akių ir nedidintų ašarų dėmių.
Mityba
Rekomenduojamas mažų veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 6–7 kg bišonui frizė paprastai reikia apie 80–110 g sauso maisto per dieną, padalinto į du kartus.
Svarbu: bišonai linkę į alergijas, kurios dažnai pasireiškia niežuliu, letenų laižymu, ausų uždegimais ar ryškiomis ašarų dėmėmis. Jei pastebite tokius simptomus, verta pasitarti su veterinaru dėl hipoalerginio maisto ar eliminacinės dietos.
Bišonams taip pat būdingi šlapimo pūslės akmenys, todėl svarbu užtikrinti pakankamą vandens kiekį. Skanėstus įskaičiuokite į paros normą, kad šuo nepriaugtų svorio.
Vyresniems bišonams verta pereiti prie vyresniems šunims skirto maisto, nes judėdami mažiau jie greičiau priauga svorio. Dantų sveikatai palaikyti tinka specialūs dantų skanėstai mažiems šunims.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Odos ir maisto alergijos
- Girnelės išnirimas
- Šlapimo pūslės akmenys
- Dantų ligos
- Katarakta
- Kušingo sindromas
- Ašarų dėmės ir ašarų kanalų užsikimšimas
Bišonai frizė paprastai gyvena ilgai, tačiau jiems būdingos kelios sveikatos problemos. Dažniausios – odos alergijos, pasireiškiančios niežuliu, odos paraudimu ir ausų uždegimais. Alergijas gali sukelti maistas, žiedadulkės, namų dulkių erkutės ar blusos.
Šlapimo pūslės akmenys bišonams pasitaiko dažniau nei daugeliui kitų veislių. Požymiai: dažnas šlapinimasis mažais kiekiais, kraujas šlapime, skausmas šlapinantis. Pastebėjus tokius simptomus būtina kreiptis į veterinarą.
Vyresniems bišonams gali išsivystyti katarakta ir Kušingo sindromas (antinksčių hormonų perteklius), pasireiškiantis padidėjusiu troškuliu, apetitu ir pilvo išsipūtimu.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: girnelių vertinimas, akių tyrimas.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti ligas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje bišonų frizė veislynų yra nemažai. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 500 €.
- Paprašykite tėvų girnelių ir akių tyrimų rezultatų.
- Pasidomėkite, ar tėvams nebuvo alergijų ar šlapimo akmenų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Įvertinkite kirpyklos išlaidas ir laiką, reikalingą kailio priežiūrai.
Leidimas: bišonas frizė nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Jei norite suaugusio šuns, verta pasidomėti mažų veislių šunų globos organizacijomis – suaugęs bišonas dažnai jau turi išmoktus švaros įpročius, o jo charakteris yra aiškiai matomas.