Pudelis

Kilmė ir istorija

Nors FCI pudelio kilmės šalimi laiko Prancūziją, kur veislė labiausiai išpopuliarėjo, manoma, kad pudelių protėviai kilę iš Vokietijos. Pavadinimas siejamas su senuoju vokišku žodžiu „Pudel“, reiškiančiu taškymąsi vandenyje. Iš pradžių pudeliai buvo vandens šunys, parnešantys sumedžiotas antis ir kitus paukščius iš vandens.

Žinomas parodinis pudelių kirpimas turi praktinę kilmę: medžiotojai nukirpdavo kailį ant kojų ir kūno galo, kad šuniui būtų lengviau plaukti, bet palikdavo plaukus ant krūtinės ir sąnarių, kad apsaugotų juos nuo šalto vandens.

Laikui bėgant pudeliai tapo populiarūs Prancūzijos aukštuomenėje ir cirke, kur demonstravo savo protą ir gebėjimą išmokti sudėtingų triukų. Mažesni pudeliai buvo išvesti kaip kompanionai, o šiandien FCI pripažįsta keturis dydžius: didįjį, vidutinį, nykštukinį ir žaislinį.

Išvaizda

Pudelis – harmoningo, elegantiško sudėjimo šuo, kurio kūnas apytiksliai kvadratinis. Galva ilga ir siaura, snukis tiesus ir tvirtas. Akys migdolo formos, tamsios, gyvos ir protingos išraiškos. Ausys ilgos, plokščios, nukarusios prie skruostų. Uodega nešiojama aukštai.

Visi keturi dydžiai turi tas pačias proporcijas ir išvaizdą, skiriasi tik ūgiu: didysis 45–60 cm, vidutinis 35–45 cm, nykštukinis 28–35 cm ir žaislinis 24–28 cm. Kailis gali būti garbanotas – tankus, elastingas ir vilnonis, arba virvelinis, kai plaukai suformuoja ilgas virveles.

FCI pripažįsta vienspalvius pudelius: juodus, baltus, rudus, pilkus, abrikosinius ir raudonai gelsvus. Kai kuriose šalyse sutinkami ir dvispalviai pudeliai, tačiau jie FCI standarto neatitinka.

Charakteris ir temperamentas

Pudeliai yra protingi, linksmi, žaismingi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta būti šalia žmonių, dalyvauti visose veiklose ir greitai supranta šeimininkų nuotaiką. Paprastai sutaria su vaikais ir kitais gyvūnais, ypač jei socializuoti nuo mažens.

Charakteris šiek tiek skiriasi pagal dydį: didieji pudeliai paprastai ramesni ir subalansuoti, o mažesni – energingesni ir labiau linkę loti. Visi pudeliai yra budrūs ir praneša apie svečius, bet retai būna agresyvūs.

Būdingi iššūkiai: pudeliai jautrūs ir gali tapti nerimastingi, jei namuose daug streso ar jie ilgai lieka vieni. Be pakankamos protinės veiklos jie nuobodžiauja ir gali tapti neramūs. Mažieji pudeliai, ypač lepinami, gali tapti valdingi ir daug loti.

Pudeliai dažnai labai stipriai prisiriša prie vieno ar kelių šeimos narių, tačiau mielai bendrauja ir su svečiais. Jie gerai prisitaiko prie skirtingų gyvenimo būdų – nuo aktyvių šeimų iki ramių vyresnio amžiaus žmonių.

Dresūra ir socializacija

Pudeliai yra vieni lengviausiai dresuojamų šunų – jie greitai mokosi, mėgsta užduotis ir mielai dirba su šeimininku. Dėl šios savybės pudeliai puikiai tinka pirmą kartą šunį auginantiems žmonėms. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, žaidimai ir įvairios treniruotės.

Pudeliams labai svarbus protinis krūvis: nauji triukai, uoslės žaidimai, interaktyvūs žaislai. Be jų protingas šuo greitai nuobodžiauja ir pats susiranda veiklos, kuri ne visada patinka šeimininkams.

Pudeliai puikiai jaučiasi agility, paklusnumo, trikų ir šokių su šunimis sporte. Didieji pudeliai gali būti ir terapijos ar pagalbos šunys. Nuo mažens verta pratinti šuniuką prie kirpimo, maudymo ir džiovinimo.

Priežiūra

• Kailis: šukuoti 3–4 kartus per savaitę, o ilgesnį kailį – kasdien, iki pat odos, kad nesusidarytų vėlių.
• Kirpimas: kas 4–8 savaites profesionalioje kirpykloje. Daug šeimininkų renkasi paprastą trumpą „šuniuko“ kirpimą.
• Maudymas: kas 3–6 savaites, dažniausiai prieš kirpimą.
• Ausys: tikrinti kas savaitę – ausų kanaluose auga plaukai, kurie gali sukelti uždegimus.
• Dantys ir nagai: dantis valyti kasdien (ypač mažiesiems pudeliams), nagus kirpti kas 3–4 savaites.
• Fizinis aktyvumas: didiesiems – 1–1,5 valandos per dieną, mažesniems – 45–60 minučių.

Pudeliai beveik nesišeria, nes iškritę plaukai lieka kailyje. Būtent todėl reguliarus šukavimas būtinas – kitaip kailis susivelia į kietas vėles, kurios traukia odą ir sukelia skausmą. Kirpyklos išlaidas verta numatyti iš anksto, nes jos sudaro reikšmingą išlaikymo dalį.

Tarp pėdų pagalvėlių susikaupusius plaukus reikia reguliariai apkirpti.

Mityba

Maisto kiekis labai priklauso nuo pudelio dydžio. Didžiajam 25 kg pudeliui paprastai reikia apie 280–380 g sauso maisto per dieną, nykštukiniam 6 kg – apie 80–110 g, o žaisliniam 3 kg – apie 45–65 g. Tikslų kiekį derinkite pagal pakuotės rekomendacijas ir šuns aktyvumą.

Svarbu: didieji pudeliai priklauso skrandžio apsisukimo rizikos grupei, todėl jiems maistą reikia duoti 2 kartus per dieną ir vengti krūvio po ėdimo. Žaisliniai ir nykštukiniai šuniukai linkę į hipoglikemiją, todėl juos reikia šerti 3–4 kartus per dieną.

Pudeliai kartais būna išrankūs maistui, todėl šeimininkai pradeda juos vaišinti maistu nuo stalo. Geriau laikytis pastovaus šėrimo režimo ir rinktis kokybišką maistą.

Kokybiškas maistas su omega-3 riebalų rūgštimis padeda palaikyti sveiką odą ir gražų, elastingą kailį. Vyresniems pudeliams verta pereiti prie senjorams skirto maisto.

Sveikata ir paveldimos ligos

Dažniausios veislės sveikatos problemos:

• Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
• Girnelės išnirimas (mažiesiems)
• Legg-Calvé-Perthes liga (mažiesiems)
• Adisono liga (didiesiems)
• Riebalinių liaukų uždegimas (didiesiems)
• Skrandžio apsisukimas (didiesiems)
• Epilepsija

Pudeliai paprastai gyvena ilgai, tačiau skirtingų dydžių pudeliams būdingos skirtingos ligos. Mažiesiems pudeliams dažnai pasitaiko girnelės išnirimas, Legg-Calvé-Perthes liga (šlaunikaulio galvutės nekrozė) ir dantų ligos. Didiesiems pudeliams būdinga Adisono liga, riebalinių liaukų uždegimas ir skrandžio apsisukimas.

Progresuojanti tinklainės atrofija gali pasireikšti visų dydžių pudeliams ir palaipsniui sukelti aklumą. Ši liga nustatoma genetiniu testu, todėl atsakingi veisėjai tikrina tėvus.

Rekomenduojami tėvų tyrimai: genetinis PRA (prcd) testas, akių tyrimas, girnelių vertinimas (mažiesiems), klubų (HD) displazijos vertinimas ir von Willebrando ligos testas (didiesiems).

Šuniuko įsigijimas Lietuvoje

Lietuvoje pudelių šuniukų pasiūla didelė, ypač nykštukinių ir žaislinių. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 800 €. Prieš įsigyjant verta nuspręsti, kokio dydžio pudelis geriausiai tinka jūsų gyvenimo būdui.

• Paprašykite tėvų genetinių testų ir akių tyrimų rezultatų.
• Būkite atsargūs su „teacup“ pudelių pasiūlymais – tai nėra pripažintas dydis.
• Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
• Pudelių mišrūnai (pvz., „maltipu“, „kavapu“, „labradudlis“) nėra pripažintos veislės, todėl jų charakteris ir kailis gali būti nenuspėjami.

Leidimas: pudelis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.

Prieš perkant verta apsilankyti veislyne ir pamatyti šuniuko mamą, kad įsitikintumėte jos charakteriu ir dydžiu.