Kilmė ir istorija
Portugalų vandens šuo – sena veislė, šimtmečius gyvenusi Portugalijos pakrantėse, ypač Algarvės regione. Žvejai šiuos šunis laikė savo laivuose: jie suvarydavo žuvis į tinklus, ištraukdavo iš vandens nukritusius daiktus, nešdavo pranešimus tarp laivų ir į krantą, saugodavo laivą ir laimikį uoste.
Portugalų vandens šunys buvo tokie vertinami, kad buvo laikomi įgulos nariais. Kai kurie istorikai mano, kad jų protėviai keliavo su portugalų jūreiviais po visą pasaulį. Šie šunys galėjo plaukti ilgus atstumus ir nardyti po vandeniu.
XX a., kai žvejyba modernizavosi, portugalų vandens šunų beveik nebeliko. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje turtingas laivų savininkas Vasco Bensaude pradėjo rinkti ir veisti likusius šunis. Veislė išpopuliarėjo JAV, o pasaulinę šlovę jai suteikė Obamų šeimos šunys Bo ir Sunny, gyvenę Baltuosiuose rūmuose.
Įdomu tai, kad Portugalijoje šie šunys vadinami „cão de água“, o Algarvės žvejai juos dar vadindavo „cão pescador“ – žvejų šunimi. Kai kurie istoriniai šaltiniai mini, kad portugalų vandens šunys keliaudavo su laivais net iki Islandijos ir Niufaundlendo pakrančių.
Išvaizda
Portugalų vandens šuo – vidutinio dydžio, tvirtas, raumeningas ir gerai subalansuotas šuo. Galva didelė, plati, akys apvalios, tamsios. Ausys širdies formos, nukarusios, plonos. Letenos plačios, su plėvelėmis tarp pirštų – pritaikytos plaukimui.
Krūtinė plati ir gili, nugara trumpa ir tiesi. Uodega stora prie pagrindo, siaurėjanti, plaukiant naudojama kaip vairas.
Kailis neturi pavilnės ir yra dviejų atmainų: garbanotas – tankios, cilindrinės garbanos, ir banguotas – ilgesnis, šiek tiek blizgus. Tradiciškai naudojami du kirpimai: „liūto“ (užpakalinė kūno dalis ir snukis nukirpti trumpai) ir „retriverio“ (visas kailis kirpiamas vienodai trumpai). Spalvos: juoda, balta, ruda ar jų deriniai su balta.
Judėdamas portugalų vandens šuo atrodo tvirtas ir energingas. Jo plačios letenos su plėvelėmis tarp pirštų ir stipri uodega leidžia jam puikiai plaukti ir nardyti.
Charakteris ir temperamentas
Portugalų vandens šunys yra linksmi, protingi, energingi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta būti šalia žmonių ir dalyvauti visose veiklose. Su vaikais sutaria puikiai – jie kantrūs ir žaismingi. Su kitais šunimis ir gyvūnais paprastai sutaria gerai.
Su svetimais portugalų vandens šunys dažniausiai draugiški, tačiau budrūs ir praneša apie atvykusius. Jie labai mėgsta vandenį ir dažnai šoka į bet kokį vandens telkinį.
Būdingi iššūkiai: portugalų vandens šunys labai energingi ir be pakankamos veiklos tampa neramūs, destruktyvūs. Jauni šunys mėgsta kramtyti ir nešioti daiktus. Jie sunkiai pakelia ilgą vienatvę.
Aktyviai šeimai portugalų vandens šuo yra linksmas, ištikimas ir labai įdomus kompanionas.
Kasdieniame gyvenime portugalų vandens šuo yra linksmas, smalsus ir labai socialus šeimos narys. Jis mėgsta nešioti daiktus, žaisti su kamuoliais ir nuolat dalyvauti šeimos veikloje. Daugelis šeimininkų sako, kad portugalų vandens šunys turi puikų humoro jausmą ir mėgsta „pasirodyti“. Jie dažnai „kalba“ – skleidžia įvairius garsus, kai nori dėmesio.
Portugalų vandens šunys labai stipriai prisiriša prie savo šeimos ir geriausiai klesti, kai kas nors dažnai būna namuose.
Dresūra ir socializacija
Portugalų vandens šunys yra protingi, nori įtikti ir greitai mokosi. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, žaidimai ir įvairios treniruotės.
Socializacija nuo mažens padeda išlaikyti draugišką charakterį. Labai svarbu mokyti nešokinėti ant žmonių ir nekramtyti netinkamų daiktų.
Portugalų vandens šunims puikiai tinka vandens darbas, aportavimas, agility, paklusnumas ir terapinis darbas.
Portugalų vandens šunys mėgsta užduotis, susijusias su vandeniu ir nešimu – aportavimas iš vandens ar daiktų nešimas jiems teikia daug džiaugsmo. Jie greitai išmoksta naujų triukų.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2–3 kartus per savaitę iki pat odos, kad nesusidarytų vėlų.
- Kirpimas: kas 6–8 savaites pas grumerį („liūto“ ar „retriverio“ kirpimas).
- Maudymas: kas 1–2 mėnesius arba pagal poreikį; po plaukimo jūroje ar ežere nuplauti švariu vandeniu.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę, ypač po plaukimo.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: mažiausiai 1,5–2 valandos aktyvios veiklos per dieną: plaukimas, bėgimas, aportavimas.
Portugalų vandens šunys beveik nesišeria, tačiau negyvi plaukai lieka kailyje, todėl reguliarus šukavimas būtinas.
Jiems labai svarbus protinis krūvis – nauji triukai, uoslės žaidimai, interaktyvūs žaislai.
Kailį šukuoti patogiausia sluoksniais, naudojant šepetį su ilgais metaliniais dantukais. Po plaukimo jūroje kailį būtinai nuplaukite švariu vandeniu, nes druska sausina odą ir kailį.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių ar didelių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 20–22 kg portugalų vandens šuniui paprastai reikia apie 250–330 g sauso maisto per dieną.
Šuo turi būti liesas ir raumeningas. Skanėstus įskaičiuokite į paros normą.
Maistą duokite 2 kartus per dieną, šuniukus – 3–4 kartus.
Portugalų vandens šunys mėgsta ėsti ir dažnai vagia maistą, todėl laikykite jį nepasiekiamoje vietoje. Aktyviems, daug plaukiantiems šunims gali reikėti daugiau energijos.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA, prcd)
- GM1 gangliozidozė
- Jaunatvinė išsiplėtusi kardiomiopatija
- Klubų sąnarių displazija
- Adisono liga
- Folikulinė displazija
Portugalų vandens šunys paprastai gyvena ilgai, tačiau veislėje yra kelios paveldimos ligos. Tinklainės atrofija, GM1 gangliozidozė (sunki neurologinė kaupimo liga) ir jaunatvinė kardiomiopatija nustatomos genetiniais testais, todėl atsakingi veisėjai tiria visus veislinius šunis.
Klubų displazija ir Adisono liga taip pat pasitaiko. Folikulinė displazija sukelia plaukų slinkimą, ypač ant nugaros.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, akių tyrimas, genetiniai PRA, GM1 ir JDCM testai.
Po plaukimo verta kruopščiai išdžiovinti ausis, nes drėgmė jose gali sukelti uždegimus. Reguliarus ausų valymas padeda išvengti problemų.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje portugalų vandens šunų veislynų yra labai nedaug, todėl šuniuko dažnai ieškoma Portugalijoje, Skandinavijoje ar kitose šalyse. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 200–2 000 €.
- Prašykite tėvų klubų, akių tyrimų ir genetinių testų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: portugalų vandens šuo nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
