Kilmė ir istorija
Ispanų vandens šuo – sena veislė, kurios protėviai, manoma, į Iberijos pusiasalį pateko kartu su turkų pirkliais ar maurais. Šie garbanoti šunys šimtmečius gyveno Andalūzijoje, kur buvo naudojami ožkoms ir avims ganyti, o pakrantėse – žvejams padėti: jie traukdavo tinklus, pagaudavo į vandenį iškritusius daiktus ir plukdydavo lynus tarp valčių.
Ispanijoje šie šunys buvo vadinami įvairiais vietiniais vardais, pavyzdžiui, „turco andaluz“ (Andalūzijos turkas). Jie buvo vertinami už darbines savybes, o ne išvaizdą, todėl išliko labai universalūs.
XX a. aštuntajame dešimtmetyje ispanų entuziastai Antonio García Pérezas ir Santiago Montesinosas surinko likusius šunis ir pradėjo kryptingą veisimą. 1985 m. veislę pripažino Ispanijos kinologų draugija, o 1999 m. – FCI. Šiandien ispanų vandens šunys naudojami ganymui, paieškai ir gelbėjimui bei šunų sportui.
Andalūzijoje ispanų vandens šunys taip pat buvo naudojami kaip „vandens šunys“ uostuose: jie padėdavo traukti valtis, perduoti lynus ir surinkti į vandenį iškritusius žvejų reikmenis. Kalnuose jie ganydavo ožkas ir avis, todėl yra vieni universaliausių darbinių šunų.
Išvaizda
Ispanų vandens šuo – vidutinio dydžio, atletiškas, raumeningas šuo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva tvirta, plokščia, akys lazdyno ar rudos spalvos. Ausys vidutinio dydžio, trikampės, nukarusios.
Kūnas tvirtas, krūtinė plati ir gili, nugara tiesi. Uodega gali būti natūraliai trumpa arba ilga; Lietuvoje uodegų trumpinimas draudžiamas.
Labiausiai šį šunį išskiria kailis: garbanotas, vilnonis, kuris ilgėdamas susisuka į virves. Jis niekada nešukuojamas. Spalvos: vienspalvė juoda, ruda, balta ar smėlio, arba dvispalvė – balta su juoda ar ruda. Trispalviai ar juodi su įdegiu šunys nepripažįstami.
Ispanų vandens šunų kailis su amžiumi ilgėja ir susisuka į virves. Daugelis šeimininkų kailį kerpa kartą ar du per metus, kad jis būtų vienodo ilgio ir lengviau prižiūrimas.
Charakteris ir temperamentas
Ispanų vandens šunys yra protingi, ištikimi, darbštūs ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta dirbti su šeimininku ir dalyvauti visose veiklose. Su vaikais, su kuriais auga, paprastai sutaria gerai.
Su svetimais ispanų vandens šunys būna santūrūs ir atsargūs, todėl yra geri sargai. Su kitais šunimis paprastai sutaria, tačiau gali bandyti „ganyti“ kitus gyvūnus ar vaikus. Jie labai mėgsta vandenį.
Būdingi iššūkiai: ispanų vandens šunys energingi ir be pakankamos veiklos tampa neramūs. Prastai socializuoti jie gali tapti baikštūs ar per daug įtarūs. Ganymo instinktas stiprus.
Aktyviam šeimininkui ispanų vandens šuo yra puikus, protingas ir labai ištikimas partneris.
Kasdieniame gyvenime ispanų vandens šuo yra ištikimas, darbštus ir dėmesingas šeimos narys. Jis mėgsta būti šalia šeimininko ir dažnai seka jį iš kambario į kambarį. Daugelis šeimininkų sako, kad ispanų vandens šunys labai stipriai prisiriša prie vieno žmogaus ir nori su juo dirbti. Gavęs pakankamai veiklos, namuose jis ramus ir mielai ilsisi.
Ispanų vandens šunys labai mėgsta vandenį – pamatę ežerą ar upę, dauguma jų nedvejodami šoka plaukti.
Dresūra ir socializacija
Ispanų vandens šunys yra labai protingi, greitai mokosi ir nori dirbti su šeimininku. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, žaidimai ir įvairios treniruotės.
Socializacija nuo mažens yra ypač svarbi – ji padeda išvengti baikštumo ir per didelio įtarumo.
Ispanų vandens šunims puikiai tinka agility, ganymas, paieška ir gelbėjimas, uoslės darbas, vandens darbas ir paklusnumas.
Ispanų vandens šunys mėgsta užduotis, kuriose reikia galvoti. Paieškos žaidimai, uoslės darbas ir aportavimas iš vandens jiems ypač patinka. Jie jautrūs, todėl šiurkštūs metodai netinka.
Priežiūra
- Kailis: nešukuojamas – garbanos atskiriamos rankomis, kad nesusidarytų gumulų; kailis kerpamas 1–2 kartus per metus vienodu ilgiu.
- Maudymas: retai, švelniu šampūnu be kondicionieriaus, po to leisti natūraliai išdžiūti.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę, ypač po plaukimo.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: mažiausiai 1,5–2 valandos per dieną: bėgimas, plaukimas, sportas, protinės užduotys.
Ispanų vandens šunys labai mėgsta plaukti – tai puikus būdas išnaudoti jų energiją. Po plaukimo nusausinkite ausis.
Kailis beveik nesišeria, todėl namuose plaukų būna labai mažai.
Ispanų vandens šuns kailio nešukuokite – tai suardo garbanas ir sukelia velimąsi. Jei kailis susivėlė, gumulus atskirkite rankomis. Po maudymo kailio nedžiovinkite pūtikliu – leiskite natūraliai išdžiūti.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 18–20 kg ispanų vandens šuniui paprastai reikia apie 220–300 g sauso maisto per dieną.
Šuo turi būti liesas ir raumeningas. Dresūros skanėstus įskaičiuokite į paros normą.
Maistą duokite 2 kartus per dieną, šuniukus – 3–4 kartus.
Aktyviems, sportuojantiems ar dirbantiems šunims tinka maistas su didesniu baltymų ir riebalų kiekiu. Visada užtikrinkite šviežio vandens, ypač po treniruočių.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA, prcd)
- Įgimta hipotireozė su gūžiu (CHG)
- Klubų sąnarių displazija
- Adisono liga
- Neuroaksoninė distrofija
- Katarakta
Ispanų vandens šunys paprastai gyvena ilgai ir yra gana sveiki. Veislėje yra kelios paveldimos ligos, kurias galima nustatyti genetiniais testais: tinklainės atrofija (prcd), įgimta hipotireozė su gūžiu ir neuroaksoninė distrofija.
Klubų displazija ir katarakta taip pat pasitaiko. Adisono liga – antinksčių žievės nepakankamumas, kuris gali būti pavojingas gyvybei.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, akių tyrimas, genetiniai PRA, CHG ir NAD testai.
Po plaukimo verta kruopščiai išdžiovinti ausis, nes drėgmė jose gali sukelti uždegimus. Reguliarus ausų valymas padeda išvengti problemų.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje ispanų vandens šunų veislynų yra nedaug, todėl šuniuko dažnai ieškoma Ispanijoje, Suomijoje, Švedijoje ar kitose šalyse. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 600 €.
- Prašykite tėvų klubų, akių tyrimų ir genetinių testų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti subalansuotas ir pasitikintis.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: ispanų vandens šuo nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Rinkdamiesi šuniuką, pasikalbėkite su veisėju apie savo tikslus – darbinių linijų šunys labai energingi ir labiausiai tinka sportui ar ganymui.