Kilmė ir istorija
Bolonės bišonas kilęs iš Šiaurės Italijos, Bolonijos miesto, ir priklauso senajai bišonų šeimai, kuriai priskiriami ir Maltos bišonas, bišonas frizė, Havanos bišonas bei kotonas de tulearas. Panašių šunų atvaizdai žinomi jau nuo XI–XII a.
Renesanso laikais Bolonės bišonai buvo itin vertinami Italijos aristokratų. Medičių, Estės, Gonzagų šeimos juos dovanodavo kitų šalių valdovams kaip prabangias dovanas. Šiuos šunis laikė Ispanijos karalius Pilypas II, Prancūzijos Liudvikas XIV ir Rusijos imperatorienė Jekaterina Didžioji. Jų atvaizdų galima rasti Ticiano, Goyos ir kitų dailininkų paveiksluose.
Po aristokratijos nuosmukio veislės populiarumas sumažėjo, o XX a. viduryje Bolonės bišonų buvo likę labai mažai. Italų ir olandų veisėjai veislę atkūrė, tačiau ji ir šiandien išlieka gana reta.
Įdomu tai, kad Bolonės bišonų buvo ir ispanų dailininko Francisco Goyos paveiksluose, o Venecijos prekeiviai juos veždavo kaip vertingas dovanas į Rytų šalių valdovų dvarus. Kai kurie istorikai mini, kad Bolonės bišonų turėjo ir Austrijos imperatorienė Marija Terezija.
Išvaizda
Bolonės bišonas – mažas, kompaktiškas, kvadratinio sudėjimo šuo. Galva vidutinio ilgio, kaukolė šiek tiek kiaušiniška, snukis trumpesnis už kaukolę. Akys didelės, apvalios, tamsiai ochros spalvos, su juodais vokų kraštais. Ausys ilgos, nukarusios, apaugusios ilgais plaukais.
Kūnas tvirtas, nugara tiesi, uodega užriesta ant nugaros. Kojos tiesios, letenos ovalios su juodomis pagalvėlėmis.
Labiausiai Bolonės bišoną išskiria kailis: ilgas, purus, kuokštuotas, sudarantis minkštas sruogas, bet ne garbanas. Ant snukio plaukai trumpesni. Kailis neturi pavilnės. Vienintelė leidžiama spalva – gryna balta, be jokių dėmių ar gelsvo atspalvio. Nosis juoda.
Charakteris ir temperamentas
Bolonės bišonai yra ramūs, meilūs, protingi ir labai prisirišę prie savo šeimininko. Jie mėgsta būti šalia žmonių, sekti juos po namus ir gulėti ant kelių. Palyginti su kitais bišonais, jie ramesni ir mažiau energingi.
Su svetimais Bolonės bišonai dažnai būna santūrūs ar šiek tiek baikštūs, kol nesusipažįsta. Su kitais šunimis ir katėmis paprastai sutaria puikiai. Su ramiais vaikais sutaria gerai, tačiau mažiems vaikams jie gali būti per trapūs.
Būdingi iššūkiai: Bolonės bišonai labai sunkiai pakelia vienatvę ir gali kentėti nuo išsiskyrimo nerimo. Prastai socializuoti jie gali tapti baikštūs. Kailio priežiūra užima nemažai laiko.
Bolonės bišonas – puikus kompanionas ramiems žmonėms, kurie daug laiko praleidžia namuose ir ieško meilaus, švelnaus šuns.
Kasdieniame gyvenime Bolonės bišonas yra tikras „šešėlis“ – jis seka šeimininką iš kambario į kambarį, mėgsta gulėti šalia ar ant kelių ir ramiai stebi, kas vyksta. Jis nėra toks triukšmingas ir energingas kaip kai kurie kiti maži šunys, todėl puikiai tinka žmonėms, dirbantiems namuose ar vyresnio amžiaus šeimininkams.
Bolonės bišonai labai jautrūs šeimininko nuotaikai ir dažnai bando paguosti, kai žmogui liūdna. Su kitais šeimos gyvūnais jie paprastai elgiasi taikiai ir draugiškai.
Dresūra ir socializacija
Bolonės bišonai yra protingi ir nori įtikti, todėl gana gerai dresuojami. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, švelnus tonas ir maži skanėstai. Šiurkštūs metodai sukelia baimę.
Socializacija nuo mažens yra labai svarbi – ji padeda išvengti baikštumo. Taip pat svarbu pamažu pratinti šuniuką prie buvimo vienam.
Bolonės bišonams tinka triukai, paklusnumas ir terapinis darbas.
Švaros įpročių mokymui padeda aiški dienotvarkė: išveskite šuniuką po miego, ėdimo ir žaidimų, o sėkmę iškart pagirkite. Bolonės bišonai jautrūs, todėl bausmės už „nelaimes“ tik pablogina situaciją ir sukelia nerimą.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 3–4 kartus per savaitę iki pat odos, kad nesusidarytų vėlų.
- Kirpimas: parodiniams šunims kailis nekerpamas; kitiems galima trumpinti pas grumerį kas 6–8 savaites.
- Maudymas: kas 3–4 savaites, po to kruopščiai išdžiovinti pūtikliu.
- Akys: kasdien valyti, kad neliktų ašarų dėmių ant balto kailio.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti kelis kartus per savaitę.
- Fizinis aktyvumas: 30–45 minutės ramių pasivaikščiojimų ir žaidimų per dieną.
Bolonės bišonai beveik nesišeria, tačiau negyvi plaukai lieka kailyje, todėl reguliarus šukavimas būtinas. Purvinu oru verta naudoti kombinezoną, kad baltas kailis nesusiteptų.
Žiemą trumpiems pasivaikščiojimams gali prireikti šilto drabužėlio, nes kailis neturi pavilnės.
Bolonės bišonų kailio priežiūrai verta turėti tinkamas priemones: ilgų metalinių dantukų šepetį, retas šukas ir drėkinamąjį purškiklį, kuris palengvina šukavimą. Prieš maudymą kailį visada iššukuokite, nes šlapios vėlos tampa dar tankesnės.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų ar žaislinių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 3 kg Bolonės bišonui paprastai reikia apie 40–70 g sauso maisto per dieną.
Kai kurie Bolonės bišonai būna išrankūs ėdikai. Svarbu neperšerti skanėstais, nes maži šunys greitai priauga svorio.
Maistą duokite 2 kartus per dieną, šuniukus – 3–4 kartus. Kokybiškas maistas be dirbtinių dažiklių gali padėti sumažinti ašarų dėmes.
Mažiems šuniukams svarbu reguliarus šėrimas, nes ilgos pertraukos tarp ėdimų gali sukelti cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą (hipoglikemiją). Kietas maistas ir specialūs dantų skanėstai padeda palaikyti dantų sveikatą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Girnelės išnirimas
- Legg-Calvé-Perthes liga
- Dantų ligos
- Akių ligos (katarakta, PRA)
- Klubų sąnarių displazija
- Odos alergijos
Bolonės bišonai paprastai gyvena ilgai ir yra gana sveiki. Dažniausios problemos būdingos mažoms veislėms – girnelės išnirimas ir Legg-Calvé-Perthes liga (šlaunikaulio galvutės nekrozė), pasireiškiančios šlubavimu.
Mažiems šunims dažnos dantų ligos, todėl svarbu reguliariai valyti dantis. Pasitaiko akių ligų, tokių kaip katarakta ir tinklainės atrofija.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: girnelių vertinimas, akių tyrimas, klubų (HD) displazijos vertinimas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Bolonės bišonų veislynų yra labai nedaug, todėl šuniuko dažnai tenka ieškoti Italijoje, Lenkijoje ar kitose šalyse. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €.
- Prašykite tėvų girnelių ir akių tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti ramus ir draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 10–12 savaičių.
Leidimas: Bolonės bišonas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi veislė Lietuvoje reta, kartais tenka palaukti planuojamos vados arba ieškoti šuniuko kitose ES šalyse. Parsivežant šuniuką iš užsienio, būtinas ES gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės. Būkite atsargūs su skelbimais, siūlančiais pigius „bišonus“ be dokumentų.