Kotonas de tulearas

Kilmė ir istorija

Kotonas de tulearas kilęs iš Madagaskaro salos ir pavadintas pagal uostamiestį Tulearą (dabar Toliara). Žodis „coton“ prancūziškai reiškia medvilnę – tai nuoroda į ypatingai minkštą kailį. Manoma, kad šių šunų protėviai – bišonų tipo šunys, kuriuos į salą prieš kelis šimtmečius atgabeno jūreiviai ar piratai.

Madagaskare kotonai buvo mėgstami vietinės aukštuomenės – merinų genties didikų. Ilgą laiką paprastiems žmonėms buvo draudžiama juos laikyti, todėl jie vadinami „karališkuoju Madagaskaro šunimi“.

XX a. septintajame dešimtmetyje prancūzai, gyvenę Madagaskare, parsivežė kotonų į Prancūziją. 1987 m. FCI oficialiai pripažino veislę, o Prancūzija tapo jos standarto globėja. Šiandien kotonas de tulearas yra nacionalinis Madagaskaro šuo ir populiarus kompanionas visame pasaulyje.

Pasakojama, kad kotonų protėviai į Madagaskarą pateko išgyvenę laivo sudužimą prie salos krantų ir išplaukę į krantą. Nors tai greičiausiai legenda, ji gerai atspindi šios veislės gyvybingumą ir prisitaikymą.

Išvaizda

Kotonas de tulearas – mažas, žemas, šiek tiek ilgesnis nei aukštas, tvirtas šuo. Galva trumpa, trikampė, viršutinė dalis šiek tiek išlenkta. Akys apvalios, tamsios, gyvos ir protingos išraiškos. Ausys aukštai įsodintos, nukarusios, apaugusios ilgais plaukais.

Nugara tiesi, juosmuo šiek tiek išlenktas. Uodega žemai įsodinta, judant užriesta virš nugaros, apaugusi ilgais plaukais.

Labiausiai kotoną išskiria kailis: ilgas (apie 8 cm), labai minkštas, vatos tekstūros, tankus, šiek tiek banguotas. Pagrindinė spalva balta, ant ausų leidžiamos šviesiai pilkos ar gelsvos žymės. Šuniukai gali gimti su ryškesnėmis dėmėmis, kurios su amžiumi išblunka.

Charakteris ir temperamentas

Kotonai de tulearai yra linksmi, meilūs, žaismingi ir labai prisirišę prie šeimos. Jie mėgsta būti šalia žmonių, sekti šeimininką po namus ir dalyvauti visose veiklose. Daugelis šeimininkų juos vadina „klounais“ dėl linksmų išdaigų.

Kotonai puikiai sutaria su vaikais, kitais šunimis ir katėmis. Su svetimais dažniausiai draugiški, nors kai kurie iš pradžių būna santūrūs. Jie protingi, jautrūs ir gerai jaučia šeimininko nuotaiką.

Būdingi iššūkiai: kotonai labai sunkiai pakelia vienatvę ir gali kentėti nuo išsiskyrimo nerimo. Kailio priežiūra užima nemažai laiko. Švaros įpročių mokymas kartais užtrunka.

Kotonas de tulearas yra vienas idealiausių šeimos šunų – linksmas, meilus, lengvai prisitaikantis ir puikiai tinkantis tiek bute, tiek name.

Kasdieniame gyvenime kotonas de tulearas yra tikras šeimos linksmintojas. Jis mėgsta žaisti, bėgioti po kiemą, šokinėti ant užpakalinių kojų ir daryti įvairius triukus. Kotonai labai greitai prisitaiko prie šeimos dienotvarkės ir mielai lydi šeimininkus keliaujant – jie maži, lengvi ir lengvai priima naujas vietas.

Daugelis šeimininkų pastebi, kad kotonai turi puikų emocinį intelektą: jie greitai pajunta, kai šeimininkui liūdna, ir atsigula šalia. Todėl kotonai dažnai naudojami ir kaip terapiniai šunys.

Dresūra ir socializacija

Kotonai de tulearai yra protingi, nori įtikti ir greitai mokosi. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, švelnus tonas ir maži skanėstai.

Socializacija nuo mažens padeda išvengti baikštumo. Labai svarbu pamažu pratinti šuniuką prie buvimo vienam ir nuo mažens – prie šukavimo bei maudymo.

Kotonams puikiai tinka triukai, agility, paklusnumas ir terapinis darbas.

Švaros įpročių mokymui padeda aiški dienotvarkė: išveskite šuniuką po miego, ėdimo ir žaidimų, o sėkmę iškart pagirkite. Kotonai jautrūs, todėl bausmės už „nelaimes“ tik pablogina situaciją.

Priežiūra

• Kailis: šukuoti 3–4 kartus per savaitę iki pat odos, o keičiantis šuniuko kailiui (8–14 mėn.) – kasdien.
• Kirpimas: jei šuo nedalyvauja parodose, kailį galima trumpinti pas grumerį.
• Maudymas: kas 3–4 savaites, po to kruopščiai išdžiovinti pūtikliu.
• Akys: kasdien valyti, kad neliktų ašarų dėmių.
• Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti kelis kartus per savaitę.
• Fizinis aktyvumas: 30–60 minučių per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai.

Kotonų kailis beveik nesišeria, tačiau lengvai veliasi, ypač už ausų, po pažastimis ir ant kojų. Šlapią kailį visada išdžiovinkite.

Kotonai gerai pakelia ir šaltį, ir šilumą, tačiau ilgiems žiemos pasivaikščiojimams gali prireikti kombinezono, kad kailis neprisirinktų sniego.

Daugelis šeimininkų kotono kailį sutrumpina iki 3–5 cm pas grumerį – taip kailis daug lengviau prižiūrimas, o šuo atrodo kaip pliušinis žaislas. Šukuoti verta specialiu šepečiu su ilgais metaliniais dantukais ir retais šukomis, kad būtų pasiekta pavilnė.

Mityba

Rekomenduojamas kokybiškas mažų veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 4–6 kg kotonui paprastai reikia apie 60–100 g sauso maisto per dieną.

Dėl ilgo kailio antsvorį sunku pastebėti, todėl reguliariai sverkite šunį. Skanėstus dresūrai įskaičiuokite į paros normą.

Maistą duokite 2 kartus per dieną, šuniukus – 3–4 kartus.

Kai kuriems kotonams pasireiškia maisto jautrumai ar ašarų dėmės, kurias gali paveikti mityba. Tokiu atveju verta pasitarti su veterinaru dėl kokybiško maisto be dirbtinių dažiklių ir su ribotu ingredientų kiekiu. Kokybiškas maistas su omega riebalų rūgštimis padeda palaikyti minkštą, blizgų kailį.

Sveikata ir paveldimos ligos

Dažniausios veislės sveikatos problemos:

• Girnelės išnirimas
• Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
• Naujagimių ataksija (Banderos sindromas)
• Širdies ligos
• Dantų ligos
• Alergijos

Kotonai de tulearai paprastai gyvena ilgai – 14–16 metų – ir yra gana sveiki. Dažniausia problema – girnelės išnirimas, būdingas mažoms veislėms.

Tinklainės atrofija gali palaipsniui sukelti aklumą ir nustatoma genetiniu testu. Naujagimių ataksija (Banderos sindromas) – reta paveldima neurologinė liga, kai šuniukai negali koordinuoti judesių. Ji taip pat nustatoma genetiniu testu.

Mažiems šunims dažnos dantų ligos, todėl svarbu reguliariai valyti dantis. Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.

Rekomenduojami tėvų tyrimai: girnelių vertinimas, akių tyrimas, genetiniai PRA ir naujagimių ataksijos testai, širdies patikra.

Šuniuko įsigijimas Lietuvoje

Lietuvoje kotonų de tulearų veislynų yra keletas. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–2 000 €.

• Prašykite tėvų girnelių, akių tyrimų ir genetinių testų rezultatų.
• Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas.
• Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
• Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių.

Leidimas: kotonas de tulearas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.

Kadangi kotonai tampa vis populiaresni, atsiranda ir neatsakingų veisėjų. Būkite atsargūs su skelbimais, siūlančiais pigius šuniukus be dokumentų, ir visada pamatykite šuniuko mamą bei sąlygas, kuriose auga šuniukai.