Kilmė ir istorija
Ūdrinių skalikų istorija Anglijoje siekia viduramžius – ūdrų medžioklė su skalikų gaujomis minima jau XII–XIII a. šaltiniuose. Ūdros buvo laikomos žuvų išteklių naikintojomis, todėl jų medžioklė buvo populiari tarp didikų. Ūdriniai skalikai galėjo valandų valandas plaukti šaltose upėse ir sekti ūdros kvapą vandens paviršiuje.
Manoma, kad prie veislės prisidėjo pietų skalikai, bladhaundai, šiurkščiaplaukiai prancūzų skalikai (pvz., Vandėjos grifonai) ir Velso terjerai. XIX a. ūdrų medžioklė buvo labai populiari, o gaujose dirbo šimtai šių šunų.
1978 m. Anglijoje ūdros tapo saugomos ir jų medžioklė uždrausta, todėl ūdrinių skalikų poreikis smarkiai sumažėjo. Šiandien veislė laikoma pažeidžiama – pasaulyje yra tik keli šimtai šių šunų, o Jungtinės Karalystės kinologų klubas ją priskiria nykstančių vietinių veislių sąrašui.
Išvaizda
Ūdrinis skalikas – didelis, tvirtas, stambiakaulis šuo su didele galva, giliomis akimis ir ilgomis, nukarusiomis, apaugusiomis ausimis. Ant snukio auga barzda ir ūsai, suteikiantys jam „gauruotą“ išvaizdą.
Kailis ilgas (apie 4–8 cm), tankus, šiurkštus ir šiek tiek riebaluotas, su vandeniui atspariu poplaukiu – tai leidžia ilgai plaukti šaltame vandenyje. Letenos plačios, su plaukimo plėvelėmis tarp pirštų. Leidžiamos visos skalikams būdingos spalvos.
Patinai užauga apie 67 cm ir sveria 41–52 kg, patelės – apie 61 cm ir 30–41 kg.
Ūdrinio skaliko judesiai laisvi, platūs ir ištvermingi, o plaukdamas jis naudoja plačias letenas ir stiprią uodegą kaip vairą.
Charakteris ir temperamentas
Ūdrinis skalikas – linksmas, draugiškas, ramus ir labai socialus šuo. Jis mėgsta žmones, vaikus ir kitus šunis, su kuriais paprastai puikiai sutaria. Namuose jis gali būti ramus, tačiau lauke – energingas ir aistringas.
Ūdriniai skalikai turi savitą humoro jausmą ir dažnai būna šiek tiek nerangūs ir išdykę. Su svetimais dažniausiai draugiški, todėl sargai iš jų nekokie, nors garsiai praneša apie svečius.
Būdingi iššūkiai: ūdrinis skalikas labai savarankiškas ir užsispyręs – užuodęs kvapą, jis gali nubėgti ir nereaguoti į šaukimą. Jis turi labai garsų, gilų balsą. Šlapias kailis ir barzda neša į namus vandenį ir purvą.
Ūdriniai skalikai dažnai apibūdinami kaip „linksmi ir šiek tiek kvailoki“ – jie mėgsta žaisti, voliotis žolėje, braidžioti balose ir garsiai „dainuoti“. Jų gilus, skambus balsas girdimas toli, todėl kaimynai apie jų buvimą sužino greitai.
Nepaisant didelio dydžio, ūdriniai skalikai paprastai būna švelnūs ir atsargūs su mažais vaikais bei kitais gyvūnais.
Ūdriniai skalikai paprastai lengvai susidraugauja su svečiais ir kitais šunimis, todėl šunų aikštelėse jie būna draugiški, nors kartais per daug triukšmingi.
Šie šunys bręsta lėtai ir išlieka žaismingi iki 2–3 metų amžiaus.
Ūdriniai skalikai mėgsta voliotis žolėje ir kasinėti, todėl kieme verta jiems paskirti atskirą vietą.
Dresūra ir socializacija
Ūdriniai skalikai yra protingi, tačiau labai savarankiški – jie išvesti dirbti gaujoje ir priimti sprendimus patys. Geriausiai veikia kantrus, nuoseklus pozityvus mokymas su skanėstais.
Patikimas atšaukimas sunkiai pasiekiamas, todėl už aptvertos teritorijos ribų skaliką geriau vedžioti su pavadėliu. Jiems tinka pėdsekystė, uoslės sportas ir plaukimas.
Ūdriniai skalikai mokosi lėčiau nei daugelis kitų šunų, tačiau gerai reaguoja į kantrų, linksmą ir nuoseklų mokymą. Ankstyva socializacija ir šuniukų mokykla padeda užauginti ramų, pasitikintį šunį.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę iki pat odos.
- Barzda: po ėdimo ir gėrimo nuvalyti.
- Maudymas: retai, kad nepašalintų natūralių kailio riebalų.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę, ypač po plaukimo.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–2 valandos per dieną: pasivaikščiojimai, plaukimas, pėdsekystė.
Ūdrinio skaliko kailio nereikėtų kirpti ar pešioti – jis turi atrodyti natūraliai. Kiemas turi būti gerai aptvertas aukšta tvora.
Šlapias ūdrinio skaliko kailis džiūsta lėtai, todėl namuose verta turėti didelį rankšluostį ir vietą, kur šuo galėtų išdžiūti. Barzda po gėrimo dažnai būna šlapia ir neša vandenį per visus namus.
Kailis turi natūralių riebalų, kurie saugo nuo vandens, todėl dažnas maudymas šampūnu jam kenkia. Pakanka nuplauti švariu vandeniu po maudynių purve.
Nagus reikia kirpti reguliariai, o po pasivaikščiojimų patikrinti ausis ir barzdą dėl varnalėšų ir purvo. Didžiam šuniui reikia erdvaus guolio, kuris apsaugo sąnarius.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių šunims skirtas maistas. 45 kg ūdriniam skalikui paprastai reikia apie 450–600 g sauso maisto per dieną.
Dėl skrandžio apsisukimo rizikos dienos davinį reikia dalyti į 2–3 porcijas ir vengti judėjimo valandą prieš ir po ėdimo.
Šuniukus verta šerti 3–4 kartus per dieną. Didelių veislių šuniukams būtinas lėtas augimas, todėl svarbu nepermaitinti.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Skrandžio apsisukimas
- Glanzmanno trombastenija (kraujo krešėjimo sutrikimas)
- Riebalinių liaukų cistos
- Ausų uždegimai
- Epilepsija
Ūdriniams skalikams dažniausiai pasitaiko klubų ir alkūnių displazija, skrandžio apsisukimas ir ausų uždegimai. Veislei būdingas paveldimas kraujo krešėjimo sutrikimas – Glanzmanno trombastenija, kuriai yra genetinis testas. Taip pat pasitaiko riebalinių liaukų cistų ir epilepsijos.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, Glanzmanno trombastenijos genetinis testas.
Reguliarūs veterinaro patikrinimai ir skiepai padeda išlaikyti šunį sveiką. Prieš operacijas veterinarą būtina informuoti apie galimą kraujo krešėjimo sutrikimą.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje ūdrinių skalikų nėra – šuniukų tenka ieškoti Jungtinėje Karalystėje, JAV ar keliuose Europos veislynuose. Vadų gimsta labai nedaug, todėl dažnai tenka laukti eilėje. Šuniukas paprastai kainuoja apie 1 500–2 500 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą FCI narės organizacijoje ar Jungtinės Karalystės kinologų klube.
- Prašykite tėvų sveikatos tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko tėvus arba bent mamą.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: ūdrinis skalikas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kam tinka: kantriems šeimininkams, gyvenantiems kaime su dideliu kiemu ir mėgstantiems vandenį. Kam netinka: tiems, kurie nori paklusnaus, tylaus šuns ar gyvena bute.