Kilmė ir istorija
Škotų elnių kurtas – sena veislė, kurios protėviai Škotijoje gyveno jau prieš daugelį šimtmečių. Šie dideli šiurkščiaplaukiai kurtai buvo skirti taurųjų elnių medžioklei Škotijos aukštumose: jie pasivydavo ir sustabdydavo elnius atvirame, kalvotame krašte.
Viduramžiais ir vėliau elnių kurtus galėjo laikyti tik aukščiausio rango didikai – jie buvo tokie vertingi, kad už jų laisvę kartais būdavo atiduodami pinigai ar kitos vertybės. Kai XVIII–XIX a. Škotijoje sumažėjo elnių, o medžioklėje vis dažniau buvo naudojami šautuvai, veislė beveik išnyko.
XIX a. viduryje broliai Archibaldas ir Duncanas McNeillai ėmėsi veislę atkurti, o rašytojas seras Walteris Scottas, kuris turėjo elnių kurtą vardu Maida, ją išgarsino savo kūriniuose. Škotų elnių kurtai buvo panaudoti ir atkuriant airių vilkšunį. Šiandien tai reta, bet stabili veislė.
Išvaizda
Škotų elnių kurtas – didelis, aukštas, grakštus šuo, primenantis šiurkščiaplaukį grehaundą, tik stambesnis ir masyvesnio kaulo. Galva ilga, plokščia, siaurėjanti link nosies. Akys tamsios, švelnios išraiškos. Ausys mažos, minkštos, sulenktos atgal, ramybės būsenoje prigludusios.
Kaklas ilgas ir stiprus, krūtinė gili, juosmuo išlenktas, užpakalinės kojos raumeningos. Uodega ilga, beveik siekianti žemę, šiek tiek išlenkta gale.
Kailis šiurkštus, kietas, 7–10 cm ilgio, ant galvos, krūtinės ir pilvo – minkštesnis. Dėl ilgesnių plaukų ant snukio elnių kurtas turi būdingus ūsus ir barzdelę. Dažniausia spalva – tamsiai mėlynai pilka, tačiau leidžiama ir pilka, tigrinė, geltona, smėlio raudona ar raudonai gelsva, dažnai su juodomis ausimis ir snukiu.
Charakteris ir temperamentas
Škotų elnių kurtai yra švelnūs, ramūs, draugiški ir labai orūs. Jie meilūs savo šeimai, mėgsta būti šalia žmonių ir paprastai puikiai sutaria su vaikais. Namuose jie daug ilsisi ir būna beveik nepastebimi.
Su svetimais elnių kurtai dažniausiai draugiški arba santūrūs, todėl jie nėra sargai – greičiau pasisveikins su įsibrovėliu nei jį sulaikys. Su kitais šunimis, ypač kurtais, sutaria gerai. Su katėmis, su kuriomis užauga, gali sutarti, tačiau bėgantys smulkūs gyvūnai lauke sužadina vijimosi instinktą.
Būdingi iššūkiai: dėl dydžio ir greičio elnių kurtą sunku sulaikyti, jei jis pamato grobį. Jie jautrūs ir nemėgsta šiurkštaus elgesio. Jauni šunys būna nerangūs ir gali netyčia pargriauti mažą vaiką ar numušti daiktus nuo stalo.
Gerai socializuotas škotų elnių kurtas yra vienas maloniausių didelių šunų – švelnus, kantrus ir ištikimas, puikiai tinkantis ramioms šeimoms.
Kasdieniame gyvenime škotų elnių kurtas dažniausiai yra ramus ir mieguistas – jis gali ilgai gulėti ant savo guolio ar sofos, stebėdamas šeimos gyvenimą. Tačiau išėjęs į lauką ir pamatęs atvirą erdvę, jis akimirksniu virsta greitu, ištvermingu bėgiku. Daugelis šeimininkų pastebi, kad elnių kurtai labai jautrūs šeimos atmosferai ir geriausiai jaučiasi ramiuose, harmoninguose namuose.
Elnių kurtai mėgsta atsiremti į šeimininką ar padėti galvą ant jo kelių. Jie nėra įkyrūs, bet labai prisirišę ir nemėgsta ilgai likti vieni.
Dresūra ir socializacija
Škotų elnių kurtai yra protingi ir jautrūs, todėl geriausiai reaguoja į ramų toną ir pozityvų skatinimą. Jie mokosi gana greitai, tačiau ne visada skuba vykdyti komandas – kurtams būdingas tam tikras savarankiškumas.
Dresūrą ir socializaciją būtina pradėti nuo mažens, kol šuniukas dar valdomas. Ypač svarbu išmokyti eiti su pavadėliu netempiant ir nešokinėti ant žmonių.
Elnių kurtams tinka masalo lenktynės ir ramūs paklusnumo užsiėmimai. Paleisti juos galima tik aptvertose vietose.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę; kartais pašalinti negyvus plaukus rankomis (trimingas), ypač ant ausų ir snukio.
- Maudymas: retai, tik pagal poreikį.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: suaugusiam – 1–1,5 valandos per dieną, įskaitant laisvą bėgiojimą aptvertoje vietoje.
- Guolis: būtinas didelis, minkštas guolis, apsaugantis kaulus ir alkūnes.
Jaunų elnių kurtų krūvis turi būti ribotas, kol jie auga – iki maždaug 18 mėnesių venkite ilgų bėgimų, šokinėjimo ir laiptų.
Škotų elnių kurtui reikia erdvių namų, didelio automobilio ir aptverto kiemo. Butas jam netinka. Lauke vedžiokite su plačiu kurtų antkakliu.
Planuojant keliones, svarbu žinoti, kad dideliam kurtui reikia erdvaus automobilio – universalo ar visureigio su didele bagažine. Taip pat verta iš anksto susirasti veterinarijos kliniką, turinčią patirties su kurtais ir žinančią apie jų jautrumą anestezijai bei skirtingus kraujo tyrimų rodiklius.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių ar milžiniškų veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 40–45 kg elnių kurtui paprastai reikia apie 450–650 g sauso maisto per dieną.
Svarbu: elnių kurtai priklauso didelės skrandžio apsisukimo rizikos grupei. Maistą duokite 2–3 kartus per dieną mažesnėmis porcijomis ir venkite krūvio prieš ir po ėdimo.
Šuniukams būtinas didelių veislių šuniukų maistas, užtikrinantis tolygų augimą. Suaugę šunys turi būti liekni – matomi klubų kauliukai yra normalūs.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Išsiplėtusi kardiomiopatija
- Osteosarkoma (kaulų vėžys)
- Skrandžio apsisukimas
- Cistinurija
- VII krešėjimo faktoriaus trūkumas
- Kepenų šuntas (portosisteminis šuntas)
Škotų elnių kurtų gyvenimo trukmė gana trumpa – vidutiniškai 8–11 metų. Dažniausios rimtos ligos – širdies kardiomiopatija, kaulų vėžys ir skrandžio apsisukimas.
Cistinurija – paveldima medžiagų apykaitos liga, dėl kurios šlapimo takuose susidaro akmenys, ypač patinams. VII krešėjimo faktoriaus trūkumas sutrikdo kraujo krešėjimą ir nustatomas genetiniu testu. Kepenų šuntas tikrinamas šuniukams.
Kaip ir kitiems kurtams, elnių kurtams būdingas jautrumas kai kuriems anestetikams. Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, kartu su širdies tyrimais, padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: širdies tyrimas (echokardiografija, EKG), genetinis VII faktoriaus trūkumo testas, šuniukų kepenų šunto tyrimas, cistinurijos tyrimas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje škotų elnių kurtų veislynų beveik nėra, todėl šuniuką dažniausiai tenka parsivežti iš Didžiosios Britanijos ar kitų Europos šalių. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 200–2 200 €.
- Prašykite tėvų širdies tyrimų ir genetinių testų rezultatų.
- Pasidomėkite tėvų ir giminaičių gyvenimo trukme.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Įvertinkite išlaidas – dideliam šuniui maistas, vaistai ir veterinarinės paslaugos kainuoja daugiau.
Leidimas: škotų elnių kurtas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi veislė labai reta, verta iš anksto susisiekti su veisėjais ir užsiregistruoti planuojamai vadai. Parsivežant šuniuką iš Didžiosios Britanijos, būtina atsižvelgti į papildomus importo reikalavimus po „Brexit“: reikalingas gyvūno sveikatos sertifikatas, mikroschema ir vakcinacija nuo pasiutligės.