Kilmė ir istorija
Pudelpointeris sukurtas XIX a. pabaigoje Vokietijoje. Veislės kūrėju laikomas baronas von Zedlitzas, kuris, slapyvardžiu „Hegewald“, siekė išvesti universalų medžioklinį šunį, sujungiantį geriausias pudelio ir pointerio savybes.
Iš pudelio veislė turėjo paveldėti intelektą, meilę vandeniui, gebėjimą aportuoti ir atsparų orams kailį, o iš anglų pointerio – puikią uoslę, greitį ir gebėjimą nurodyti paukščius stovint. Kūrimo darbas truko kelis dešimtmečius, o veisėjai atrinko tik geriausius darbinius šunis.
Pudelpointeris visada buvo veisiamas pirmiausia medžioklei, o ne parodoms. Vokietijoje veislės klubas griežtai kontroliuoja veisimą – veisliniai šunys turi išlaikyti darbinius bandymus. Šiandien pudelpointeriai populiarūs tarp medžiotojų Vokietijoje, Šiaurės Amerikoje ir kitose šalyse.
Kuriant veislę, buvo panaudota labai nedaug pudelių ir daug daugiau pointerių. Veisėjai siekė, kad šuo išlaikytų pointerio medžioklės stilių, o iš pudelio paveldėtų intelektą, kailį ir meilę vandeniui. Šiaurės Amerikoje veislė išpopuliarėjo XX a. antroje pusėje, kai medžiotojai ėmė ieškoti universalaus šuns, galinčio dirbti šaltame vandenyje ir sunkioje vietovėje.
Išvaizda
Pudelpointeris – vidutinio–didelio dydžio, raumeningas, harmoningo sudėjimo šuo. Galva ilga, su barzda ir antakiais. Akys didelės, apvalios, gintaro ar rudos spalvos. Ausys vidutinio dydžio, nukarusios.
Kūnas tvirtas, krūtinė gili, nugara tiesi. Kojos raumeningos. Uodega nuleista ar horizontali.
Kailis šiurkštus, vielinis, tankus ir prigludęs, su tankia pavilne. Ant snukio – barzda, virš akių – antakiai. Kailis apsaugo nuo šalčio, vandens ir krūmų. Spalvos: ruda, sausų lapų spalvos ar juoda.
Pudelpointerio judesiai laisvi, galingi ir ištvermingi. Patinai stambesni nei patelės. Kailio tekstūra gali skirtis – vieni šunys turi trumpesnį, kiti – ilgesnį ir šiurkštesnį kailį, tačiau idealus kailis yra tankus ir atsparus orams.
Šuniukų kailis gali skirtis net toje pačioje vadoje, todėl patyręs veisėjas padės įvertinti, koks kailis bus suaugusio šuns.
Charakteris ir temperamentas
Pudelpointeriai yra protingi, ištikimi, darbštūs ir labai prisirišę prie savo šeimos. Namuose, gavę pakankamai veiklos, jie būna ramūs ir mėgsta ilsėtis šalia šeimininko.
Su vaikais pudelpointeriai paprastai puikiai sutaria. Su kitais šunimis taip pat sutaria. Su svetimais būna santūrūs, tačiau neagresyvūs.
Būdingi iššūkiai: pudelpointeriams reikia labai daug fizinio ir protinio krūvio. Medžioklės instinktas stiprus. Be pakankamos veiklos jie tampa neramūs.
Kasdieniame gyvenime pudelpointeris yra protingas, ištikimas ir aktyvus šeimos narys, kuris labiausiai jaučiasi laimingas dirbdamas su šeimininku.
Pudelpointeriai labai stipriai prisiriša prie savo šeimininko ir mėgsta būti šalia jo. Jie paprastai greitai supranta, ko iš jų norima, ir mėgsta dirbti kartu su žmogumi. Medžioklėje jie dirba energingai, tačiau kontroliuojamai.
Namuose pudelpointeriai, gavę pakankamai veiklos, būna ramūs ir meilūs. Jie mėgsta gulėti šalia šeimininko ir yra kantrūs su vaikais. Tačiau be pakankamos veiklos jie gali tapti neramūs ir destruktyvūs.
Pudelpointeriai garsėja „kooperatyviu“ darbo stiliumi – jie dirba arti medžiotojo, dažnai atsigręžia ir tikrina, kur jis yra. Ši savybė, paveldėta iš pudelio, daro juos lengviau valdomus nei daugelį kitų paukštšunių.
Dresūra ir socializacija
Pudelpointeriai yra protingi, nori įtikti ir greitai mokosi. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir nuoseklumas.
Socializacija nuo mažens padeda išugdyti ramų ir pasitikintį savimi šunį.
Pudelpointeriams tinka medžioklė, aportavimas, pėdsekystė ir paieška.
Medžioklei skirtus šuniukus verta nuo kelių mėnesių amžiaus pratinti prie paukščių kvapų, vandens ir šūvio garso. Tai daroma palaipsniui ir atsargiai.
Ypač svarbu nuo mažens mokyti patikimą atsišaukimą ir komandą „stok“. Pudelpointeriai greitai mokosi, jei treniruotės įvairios ir susijusios su jų natūraliais instinktais – aportavimu, plaukimu ir paieška.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę; kelis kartus per metus išpešti negyvus plaukus.
- Barzda: po ėdimo nuvalyti.
- Ausys: tikrinti ir džiovinti po maudynių.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 2 valandos per dieną: bėgimas, plaukimas, aportavimas, paieškos užduotys.
Pudelpointeriai puikiai pakelia Lietuvos klimatą ir mėgsta vandenį.
Pudelpointerio kailis puikiai apsaugo nuo šalčio, vandens ir krūmų, todėl jie gali dirbti net lediniame vandenyje. Po maudynių pakanka nusausinti šunį rankšluosčiu ir išdžiovinti ausis.
Ne medžiotojams svarbu rasti šuniui kitos veiklos: aportavimas, dock diving, pėdsekystė ar ilgi žygiai padeda patenkinti jo darbinius poreikius.
Po medžioklės ar pasivaikščiojimų miške verta patikrinti kailį, ausis ir letenas dėl erkių ir įbrėžimų.
Pudelpointeriams labiausiai tinka namas su kiemu ir galimybė kasdien bėgioti gamtoje. Jie gerai jaučiasi kaime, arti miškų ir vandens telkinių.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių aktyvių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 25 kg pudelpointeriui paprastai reikia apie 300–400 g sauso maisto per dieną.
Dėl gilios krūtinės maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite krūvio po ėdimo.
Šuniukams iki 12–18 mėnesių būtinas kokybiškas didelių veislių šuniukų maistas. Dirbantiems medžioklėje šunims sezono metu gali prireikti didesnio maisto kiekio.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Epilepsija
- Akių ligos
- Ausų uždegimai
- Skrandžio apsisukimas
- Traumos (medžioklėje)
Pudelpointeriai laikomi sveika veisle, nes buvo veisiami darbui ir griežtai atrenkami. Dažniausios problemos – klubų displazija ir epilepsija.
Akių ligos ir ausų uždegimai taip pat pasitaiko.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, akių tyrimas.
Kadangi pudelpointeriai daug dirba vandenyje, jie gali būti linkę į ausų uždegimus, todėl po kiekvieno plaukimo ausis verta išdžiovinti.
Reguliariai naudokite priemones nuo erkių, nes šunys daug laiko praleidžia miške ir pievose. Po kiekvienos medžioklės verta apžiūrėti letenas ir kailį dėl įbrėžimų.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje pudelpointerių veislynų beveik nėra, todėl šuniuko dažnai ieškoma Vokietijoje ar Čekijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €. Vokietijoje veisėjai dažnai šuniukus parduoda tik medžiotojams.
- Prašykite tėvų sąnarių tyrimų ir darbinių bandymų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: pudelpointeris nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Patikimi veisėjai šuniukus paprastai atiduoda 8–10 savaičių amžiaus, jau vakcinuotus ir paženklintus mikroschema.
Rinkdamiesi šuniuką, atkreipkite dėmesį į tėvų darbines savybes ir charakterį. Daugelis veisėjų pirmenybę teikia šeimininkams, kurie planuoja šunį naudoti medžioklei ar aktyviai sportuoti.