Kilmė ir istorija
Pomčiai pradėti tikslingai veisti XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje JAV, kai išpopuliarėjo maži „dizaineriniai“ šunys. Veisėjai siekė sukurti mažą, žaismingą kompanioną, kuris derintų pomeraniečio pūkuotą išvaizdą su čihuahua ištikimybe.
Pomeranietis kilęs iš Pomeranijos regiono (dabartinės Lenkijos ir Vokietijos pajūrio), o išpopuliarėjo Anglijoje, kai jį pamėgo karalienė Viktorija. Čihuahua – Meksikos šuo, laikomas mažiausia veisle pasaulyje. Abi veislės garsėja drąsa ir budrumu.
FCI ir kitos didžiosios kinologų organizacijos pomčio kaip veislės nepripažįsta.
Pomčių populiarumas išaugo kartu su mažų šunų mada XXI a. pradžioje. Kai kurie veisėjai pradėjo veisti pomčius per kelias kartas tarpusavyje, siekdami vienodesnės išvaizdos. JAV veikia keli mišrūnų registrai, kuriuose pomčiai registruojami, tačiau tai nėra oficialus veislės pripažinimas.
Lietuvoje pomeraniečiai ir čihuahua yra vieni populiariausių mažų šunų, todėl jų mišrūnų pasitaiko ir atsitiktinai.
Išvaizda
Pomčis – labai mažas, kompaktiškas šuo su apvalia galva, trumpu snukiu, didelėmis tamsiomis akimis ir stačiomis ausimis. Uodega dažniausiai puri ir užriesta ant nugaros kaip pomeraniečio.
Kailis gali būti labai įvairus: trumpas ir lygus kaip čihuahua ar ilgas, purus ir dvigubas kaip pomeraniečio. Dažniausios spalvos – oranžinė, rusva, kreminė, juoda ar sabalo.
Pomčiai paprastai sveria 2–5 kg ir užauga iki 23 cm.
Pomčio kūnas kompaktiškas, kojos plonos, letenos mažos ir apvalios. Kai kurie pomčiai turi „lapės“ snukį kaip pomeranietis, kiti – apvalesnę čihuahua galvą su „obuolio“ formos kaukole.
Šuniukų kailis per pirmuosius mėnesius gali gerokai keistis – pomeraniečio tipo kailis dažnai „pūkuotėja“ apie 4–6 mėnesius, o suaugusio kailis susiformuoja tik apie metus. Spalva taip pat gali keistis.
Charakteris ir temperamentas
Pomčiai yra gyvi, žaismingi, drąsūs ir labai prisirišę prie savo šeimininko. Dažniausiai jie renkasi vieną „savo“ žmogų ir seka jį visur. Jie mėgsta būti nešiojami ir gulėti ant kelių.
Iš abiejų tėvų pomčiai paveldi budrumą – jie garsiai praneša apie kiekvieną garsą. Su svetimais dažnai įtarūs. Su kitais šunimis gali sutarti, jei socializuoti, tačiau dažnai nebijo didesnių šunų.
Su vaikais reikia būti atsargiems – mažas šuo gali būti sužalotas, o išsigandęs gali įkąsti.
Būdingi iššūkiai: pomčiai gali labai daug loti, būti pavydūs ir užsispyrę. Jie nemėgsta būti vieni ir sunkiai pratinami prie švaros.
Pomčiai dažnai būna tikri „namų karaliai“ – jie mėgsta būti dėmesio centre ir gali pavydėti kitiems gyvūnams ar net žmonėms. Svarbu nuo mažens nustatyti aiškias taisykles ir neleisti šuniui elgtis kaip „mažam tironui“.
Pomčiai mėgsta šiltas, minkštas vietas – juos dažnai galima rasti po antklode ar šalia radiatoriaus. Jiems verta įrengti jaukų guolį su dangteliu.
Dėl mažo dydžio pomčius lengva vežtis kelionėse – jie dažnai gali skristi lėktuvo salone kartu su šeimininku.
Pomčiai dažnai būna jautrūs garsams ir pokyčiams namuose, todėl jiems svarbus pastovus dienos režimas. Jie greitai išmoksta šeimos ritmą ir laukia šeimininko prie durų.
Dresūra ir socializacija
Pomčiai yra protingi, tačiau gali būti užsispyrę. Geriausiai veikia trumpos, linksmos treniruotės su skanėstais ir pagyrimu.
Labai svarbu ankstyva socializacija, kad šuo neužaugtų baimingas ar agresyvus su svetimais. Taip pat verta mokyti ramumo ir neloti dėl kiekvieno garso.
Pratinimas prie švaros dažnai užtrunka, todėl verta naudoti vystyklus ar kraiko dėžutę.
Pomčiai mėgsta mokytis triukų – „sukis“, „duok letenėlę“, „šokis“. Tai puikus protinis užsiėmimas ir būdas stiprinti ryšį su šeimininku. Mokant labai svarbu nuoseklumas: visi šeimos nariai turi laikytis tų pačių taisyklių.
Šuniukų mokyklos kursai padeda socializuoti pomčį su kitais šunimis ir žmonėmis.
Priežiūra
- Kailis: ilgą kailį šukuoti 3–4 kartus per savaitę, trumpą – 1–2 kartus.
- Kirpimas: dvigubo kailio kirpti labai trumpai nerekomenduojama.
- Akys: kasdien nuvalyti ašarų dėmes.
- Dantys: valyti kasdien ar kelis kartus per savaitę.
- Fizinis aktyvumas: 20–30 minučių per dieną.
Žiemą trumpaplaukiams pomčiams reikia drabužėlių. Vietoj antkaklio geriau naudoti petnešas. Reikia saugoti nuo kritimo iš aukščio.
Ilgaplaukio pomčio dvigubą kailį reikia šukuoti iki pat odos, kad nesusidarytų vėlių už ausų, pažastyse ir ant užpakalinių kojų. Šėrimosi metu (pavasarį ir rudenį) šukuoti verta dažniau.
Maudyti pomčį pakanka kas 4–6 savaites švelniu šampūnu. Po maudynių šunį reikia gerai išdžiovinti, kad nesušaltų.
Mažiems šunims labai svarbi dantų priežiūra – veterinaras gali rekomenduoti profesionalų dantų valymą kas 1–2 metus.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas labai mažų veislių šunims skirtas maistas. 3 kg pomčiui paprastai reikia apie 40–60 g sauso maisto per dieną.
Maži šuniukai turi būti šeriami 3–4 kartus per dieną, kad išvengtų hipoglikemijos.
Pereinant prie kito pašaro, jo kiekį dubenyje verta didinti laipsniškai, kad šuns skrandis ir žarnynas spėtų prisitaikyti. Skanėstų kiekį verta riboti, nes mažiems šunims net keli papildomi gramai gali sukelti antsvorį.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Girnelės išnirimas
- Trachėjos kolapsas
- Dantų ligos
- Hipoglikemija
- Atviras momenėlis (molera)
- Alopecija X (kailio slinkimas)
Pomčiai gali paveldėti abiejų tėvų veislių ligas. Dažniausios problemos – girnelės išnirimas, trachėjos kolapsas, dantų ligos ir hipoglikemija.
Iš pomeraniečio gali būti paveldėta alopecija X – nežinomos kilmės kailio slinkimas. Iš čihuahua – atviras momenėlis ir širdies ligos.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: girnelių patikrinimas, akių tyrimas, širdies tyrimas.
Profilaktika visada pigesnė už gydymą: skiepai, erkių ir blusų prevencija bei kasmetinis sveikatos patikrinimas padeda išvengti daugelio problemų. Pomčius reikia saugoti nuo kritimo iš aukščio – nuo sofos ar rankų nukritęs šuo gali susilaužyti kojas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje pomčių veisėjų nedaug. Šuniukas paprastai kainuoja apie 600–1 500 €. Oficialių kilmės dokumentų mišrūnams neišduoda nei Lietuvos kinologų draugija, nei FCI.
- Paprašykite parodyti abiejų tėvų sveikatos tyrimų dokumentus.
- Pamatykite šuniuko tėvus arba bent mamą.
- Venkite „mikro“ ar „tea cup“ šuniukų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: pomčis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, o jo tėvų veislės taip pat neįtrauktos, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Prieš pasiimdami šuniuką įsitikinkite, kad jam ne mažiau kaip 8–10 savaitės, kad jis gavo amžių atitinkančias vakcinas, turi mikroschemą ir gyvūno augintinio pasą. Labai maži šuniukai kartais lieka su mama ilgiau.
Kam tinka pomčis: suaugusiems žmonėms ir poroms, kurie daug laiko praleidžia namuose ir ieško ištikimo, mažo, žaismingo kompaniono. Kam netinka: šeimoms su mažais vaikais, tiems, kurie nepakenčia lojimo, ir tiems, kurie nori visiškai nesišeriančio šuns.