Čorkis

Kilmė ir istorija

Čorkiai pradėti tikslingai veisti apie XX a. dešimtąjį dešimtmetį JAV, kai išpopuliarėjo maži „dizaineriniai“ šunys. Veisėjai siekė sukurti mažą kompanioną, kuris derintų čihuahua ištikimybę su Jorkšyro terjero gyvumu ir šilkiniu kailiu.

Čihuahua kilęs iš Meksikos ir laikomas mažiausia šunų veisle pasaulyje. Jo protėviai, manoma, gyveno dar actekų ir toltekų laikais. Jorkšyro terjeras išvestas XIX a. Anglijos šiaurėje, kur gaudė žiurkes audinių fabrikuose ir kasyklose, o vėliau tapo madingu Viktorijos laikų aukštuomenės kompanionu.

Abi veislės, nepaisant mažo dydžio, garsėja drąsa ir stipriu charakteriu, todėl čorkiai dažnai elgiasi kaip „dideli šunys mažame kūne“. FCI ir kitos didžiosios kinologų organizacijos čorkio kaip veislės nepripažįsta.

Čorkių populiarumas išaugo kartu su mažų šunų mada XXI a. pradžioje, kai garsenybės ėmė nešiotis mažus šunis rankinėse. Deja, ši mada paskatino ir neatsakingą veisimą, todėl gyvūnų gerovės organizacijos ragina atidžiai rinktis veisėjus.

Išvaizda

Čorkis – labai mažas, lengvo sudėjimo šuo su apvalia ar šiek tiek pailga galva, didelėmis tamsiomis akimis ir stačiomis, gana didelėmis ausimis. Snukis trumpas ar vidutinio ilgio, nosis juoda ar ruda.

Kailis gali būti labai įvairus: vieni čorkiai turi trumpą, lygų kailį kaip trumpaplaukis čihuahua, kiti – ilgesnį, šilkinį kailį kaip Jorkšyro terjeras. Dažna spalva – juoda su rusvu įdegiu, tačiau pasitaiko ir vienspalvių šunų.

Kojos plonos, uodega dažniausiai pakelta ar užriesta. Čorkiai paprastai sveria 2–4 kg ir užauga iki 23 cm.

Šuniukų išvaizda per pirmuosius mėnesius gali gerokai keistis – ausys dažnai atsistoja tik apie 3–6 mėnesius, o kailio spalva gali pašviesėti.

Charakteris ir temperamentas

Čorkiai yra drąsūs, gyvi, smalsūs ir labai prisirišę prie savo šeimininko. Dažniausiai jie renkasi vieną „savo“ žmogų ir seka jį visur. Jie mėgsta būti nešiojami, gulėti ant kelių ir miegoti šalia šeimininko.

Iš abiejų tėvų čorkiai paveldi budrumą – jie garsiai praneša apie kiekvieną garsą ar svečią. Su svetimais dažnai būna įtarūs ir gali loti ar net kandžiotis, jei jaučiasi nesaugūs.

Su kitais šunimis čorkiai gali sutarti, jei socializuoti, tačiau dažnai nebijo didesnių šunų ir gali provokuoti konfliktus. Su vaikais reikia būti atsargiems – mažas šuo gali būti sužalotas, o išsigandęs gali įkąsti.

Būdingi iššūkiai: čorkiai gali labai daug loti, būti pavydūs ir užsispyrę. Jie nemėgsta būti vieni ir sunkiai pratinami prie švaros.

Čorkiai dažnai būna tikri „namų sargai“ – nors jie per maži, kad apsaugotų namus, jie garsiai praneša apie kiekvieną atvykėlį. Daugelis šeimininkų tai vertina, tačiau daugiabučiame name tai gali kelti problemų kaimynams.

Čorkiai mėgsta šiltas, minkštas vietas – juos dažnai galima rasti po antklode, pagalvėse ar šalia radiatoriaus. Jiems verta įrengti jaukų guolį su dangteliu ar „urvelį“.

Čorkiai dažnai būna jautrūs garsams ir pokyčiams namuose, todėl jiems svarbus pastovus dienos režimas ir rami aplinka.

Dresūra ir socializacija

Čorkiai yra protingi, tačiau gali būti užsispyrę. Geriausiai veikia trumpos, linksmos treniruotės su skanėstais ir pagyrimu.

Labai svarbu ankstyva socializacija su įvairiais žmonėmis, šunimis ir aplinkomis – tai padeda išvengti baimingumo, agresyvaus lojimo ir kandžiojimosi. Mažų šunų šeimininkai dažnai leidžia elgesį, kurio neleistų dideliam šuniui; to verta vengti.

Pratinimas prie švaros dažnai užtrunka, todėl verta naudoti vystyklus ar kraiko dėžutę.

Čorkiai mėgsta mokytis triukų – tai puikus būdas pavargdinti šunį protiškai ir stiprinti ryšį su šeimininku. Mokant labai svarbu nuoseklumas: visi šeimos nariai turi laikytis tų pačių taisyklių.

Šuniukų mokyklos kursai padeda socializuoti čorkį su kitais šunimis ir žmonėmis.

Priežiūra

• Kailis: trumpą kailį šukuoti 1–2 kartus per savaitę, ilgą – kasdien.
• Kirpimas: ilgaplaukius kirpti kas 6–8 savaites.
• Akys: kasdien nuvalyti ašarų dėmes.
• Dantys: valyti kasdien ar kelis kartus per savaitę.
• Fizinis aktyvumas: 20–30 minučių per dieną.

Žiemą čorkiams būtini drabužėliai – jie labai greitai sušąla. Vietoj antkaklio geriau naudoti petnešas, nes jie linkę į trachėjos kolapsą. Reikia saugoti nuo kritimo iš aukščio – nušokus nuo sofos ar nukritus iš rankų gali lūžti kojos.

Maudyti čorkį pakanka kas 3–4 savaites švelniu šampūnu. Po maudynių šunį reikia gerai išdžiovinti, kad nesušaltų. Ilgaplaukiams čorkiams plaukus aplink akis verta trumpinti arba surišti.

Mityba

Rekomenduojamas kokybiškas labai mažų veislių šunims skirtas maistas su mažomis granulėmis. 3 kg čorkiui paprastai reikia apie 40–60 g sauso maisto per dieną.

Maži šuniukai turi būti šeriami 3–4 kartus per dieną, kad išvengtų hipoglikemijos (sumažėjusio cukraus kiekio kraujyje). Jos požymiai – silpnumas, drebulys, mieguistumas; tokiu atveju reikia skubiai kreiptis į veterinarą.

Jei nusprendžiate keisti maisto prekės ženklą, pirmąsias dienas naujo pašaro duokite tik ketvirtadalį porcijos ir per savaitę ar pusantros visiškai pereikite prie jo. Skanėstų kiekį verta riboti – mažam šuniui net keli papildomi gramai gali sukelti antsvorį.

Sveikata ir paveldimos ligos

Dažniausios veislės sveikatos problemos:

• Girnelės išnirimas
• Trachėjos kolapsas
• Dantų ligos
• Hipoglikemija
• Atviras momenėlis (molera)
• Kepenų šuntas

Čorkiai gali paveldėti abiejų tėvų veislių ligas. Dažniausios problemos – girnelės išnirimas, trachėjos kolapsas, dantų ligos (dantų akmenys, neiškritę pieniniai dantys) ir hipoglikemija.

Iš čihuahua gali būti paveldėtas atviras momenėlis (minkšta vieta kaukolėje), kurį reikia saugoti nuo smūgių, ir hidrocefalijos rizika. Iš Jorkšyro terjero – kepenų šuntas.

Rekomenduojami tėvų tyrimai: girnelių patikrinimas, akių tyrimas, kepenų funkcijos tyrimas.

Reguliarūs veterinaro patikrinimai leidžia anksti pastebėti sveikatos pokyčius, o skiepai ir apsauga nuo erkių bei blusų padeda išvengti dažniausių infekcijų. Vyresniems čorkiams verta kasmet atlikti dantų patikrą ir kraujo tyrimus.

Šuniuko įsigijimas Lietuvoje

Lietuvoje čorkių veisėjų nedaug, tačiau čihuahua ir jorkų mišrūnų pasitaiko ir skelbimuose. Šuniukas paprastai kainuoja apie 600–1 500 €. Kadangi tai ne veislė, oficialių kilmės dokumentų šuniukas neturės.

• Paprašykite parodyti abiejų tėvų sveikatos tyrimų dokumentus.
• Pamatykite šuniuko tėvus arba bent mamą.
• Venkite „mikro“ ar „tea cup“ šuniukų – per maži šunys dažnai turi rimtų sveikatos problemų.
• Šuniukas neturi būti atiduodamas jaunesnis nei 8–10 savaičių.
• Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.

Leidimas: čorkis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, o jo tėvų veislės taip pat neįtrauktos, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.

Kam tinka čorkis: suaugusiems žmonėms ir poroms, kurie daug laiko praleidžia namuose ir ieško ištikimo, mažo kompaniono. Kam netinka: šeimoms su mažais vaikais ir tiems, kurie nepakenčia lojimo.