Kilmė ir istorija
Mažasis Miunsterlendo paukštšunis kilęs iš Miunsterio apylinkių Vestfalijoje, Vokietijoje. Jo protėviai – vietiniai ilgaplaukiai medžiokliniai šunys, vadinami „Heidewachtel“ (viržynų putpelių šunys), kuriuos ūkininkai ir medžiotojai naudojo šimtmečius.
XX a. pradžioje mokytojas Edmundas Löns ir jo brolis, rašytojas Hermannas Löns, ėmėsi rinkti ir veisti šiuos šunis. 1912 m. įkurtas veislės klubas. Nepaisant pavadinimo, mažasis Miunsterlendo paukštšunis nėra mažoji didžiojo Miunsterlendo paukštšunio versija – tai atskiros veislės su skirtinga kilme.
Šiandien mažasis Miunsterlendo paukštšunis vertinamas kaip vienas universaliausių medžioklinių šunų: jis stoja prie paukščių, aportuoja iš vandens ir sausumos, seka kraujo pėdsaką.
Hermannas Löns, žinomas vokiečių rašytojas ir gamtininkas, daug rašė apie viržynų šunis ir ragino juos išsaugoti. Būtent jo ir jo brolio Edmundo pastangomis veislė buvo išgelbėta nuo išnykimo XX a. pradžioje.
Vokietijoje mažieji Miunsterlendo paukštšuniai dažnai vadinami „Heidewachtel“ arba tiesiog „Kleiner Münsterländer“. Jie vis dar dažnai naudojami medžioklėje, ypač Šiaurės Vokietijoje.
Išvaizda
Mažasis Miunsterlendo paukštšunis – vidutinio dydžio, elegantiškas, gerai proporcingas šuo. Galva sausa, akys tamsiai rudos, protingos išraiškos. Ausys plačios, nukarusios, apaugusios ilgais plaukais.
Kūnas tvirtas, krūtinė gili, nugara tiesi. Uodega laikoma horizontaliai, puošniai apaugusi ilgais plaukais.
Kailis vidutinio ilgio, tankus, prigludęs, šiek tiek banguotas. Ant ausų, kojų užpakalinės dalies ir uodegos – „plunksnos“. Spalvos: ruda su balta ar ruda marga, dažnai su rudomis dėmėmis ir įdegio žymėmis ant snukio.
Judėdamas mažasis Miunsterlendo paukštšunis atrodo lengvas, elegantiškas ir energingas. Stovėdamas prie paukščio jis sustingsta su pakelta priekine koja ir ištiesta uodega – tai klasikinė paukštinių šunų poza.
Šuniukų kailis iš pradžių būna trumpesnis, o „plunksnos“ ant ausų ir uodegos išauga augant.
Charakteris ir temperamentas
Mažieji Miunsterlendo paukštšuniai yra protingi, draugiški, švelnūs ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie puikiai sutaria su vaikais ir dažnai laikomi vienais geriausių šeimos šunų tarp medžioklinių veislių. Su svetimais dažniausiai draugiški.
Šie šunys turi stiprų medžioklės instinktą ir aistrą darbui. Su kitais šunimis sutaria gerai, tačiau katės ir smulkūs gyvūnai gali būti grobis.
Būdingi iššūkiai: be pakankamos veiklos jie tampa neramūs. Jie jautrūs ir nemėgsta šiurkštaus elgesio. Jie sunkiai pakelia ilgą vienatvę.
Aktyviai šeimai ar medžiotojui mažasis Miunsterlendo paukštšunis yra puikus, švelnus ir universalus partneris.
Kasdieniame gyvenime mažasis Miunsterlendo paukštšunis yra švelnus, linksmas ir labai dėmesingas šeimos narys. Jis mėgsta būti šalia žmonių, sekti šeimininką po namus ir dalyvauti visose veiklose. Daugelis šeimininkų sako, kad šie šunys turi „auksinę širdį“ – jie labai kantrūs su vaikais ir gerai jaučia šeimos nuotaiką. Lauke jie virsta aistringais, susikaupusiais medžiotojais.
Mažieji Miunsterlendo paukštšuniai lėtai bręsta – jauni šunys gali būti išsiblaškę ir žaismingi iki 2 metų. Su laiku jie tampa ramūs ir patikimi.
Dresūra ir socializacija
Mažieji Miunsterlendo paukštšuniai yra protingi, nori įtikti ir lengvai dresuojami. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir švelnus, nuoseklus mokymas.
Socializacija nuo mažens padeda išlaikyti draugišką charakterį.
Šiems šunims puikiai tinka medžioklė, aportavimas, pėdsekystė, agility ir paklusnumas.
Mažieji Miunsterlendo paukštšuniai jautrūs, todėl bausmės ir rėkimas sukelia užsisklendimą. Geriausiai veikia trumpos, įdomios treniruotės su pagyrimais. Medžiokliniai įgūdžiai paprastai lavinami su patyrusiais treneriais.
Svarbu nuo mažens pratinti šuniuką prie liečiamo, ausų valymo, nagų kirpimo ir veterinarinės apžiūros – vėliau šios procedūros nekels streso nei šuniui, nei šeimininkui. Taip pat verta mokyti ramiai laukti prie durų ir automobilio, kad šuo neišbėgtų pajutęs įdomų kvapą.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 1–2 kartus per savaitę.
- Maudymas: retai, pagal poreikį.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: mažiausiai 1,5–2 valandos aktyvios veiklos per dieną.
Po medžioklės ar pasivaikščiojimų miške apžiūrėkite kailį dėl erkių ir varnalėšų.
Šie šunys mėgsta vandenį ir puikiai pakelia Lietuvos klimatą.
Po plaukimo kruopščiai nusausinkite ausis, kad drėgmė nesukeltų uždegimų. Žiemą iš kailio ir plaukų tarp letenų pašalinkite sniego gumuliukus. Medžioklės sezono metu verta naudoti ryškią liemenę.
Mažiesiems Miunsterlendo paukštšuniams labai svarbus protinis krūvis – paieškos žaidimai, aportavimas ir uoslės užduotys.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 20–22 kg mažajam Miunsterlendo paukštšuniui paprastai reikia apie 250–340 g sauso maisto per dieną.
Šuo turi būti liesas ir raumeningas.
Maistą duokite 2 kartus per dieną, šuniukus – 3–4 kartus.
Medžioklės sezono metu ir šaltomis žiemomis šiems šunims gali reikėti daugiau energijos. Po ilgo darbo leiskite šuniui pailsėti prieš šeriant. Kokybiškas maistas su omega riebalų rūgštimis padeda palaikyti blizgų kailį.
Ramesniais mėnesiais porcijas verta sumažinti, kad šuo nepriaugtų svorio. Skanėstus dresūrai rinkitės mažus ir mažai kaloringus.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Ausų uždegimai
- Akių ligos
- Hipotireozė
- Traumos medžioklės metu
- Odos alergijos
Mažieji Miunsterlendo paukštšuniai paprastai būna sveiki ir tvirti. Dažniausia problema – klubų displazija.
Dėl nukarusių ausų ir plaukimo pasitaiko ausų uždegimų. Akių ligos ir hipotireozė taip pat pasitaiko.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, akių tyrimas.
Po medžioklės ar ilgų pasivaikščiojimų miške apžiūrėkite šunį dėl erkių, įpjovimų ir įstrigusių augalų sėklų, ypač tarp pirštų ir ausyse. Reguliari apsauga nuo erkių yra būtina.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje mažųjų Miunsterlendo paukštšunių veislynų yra nedaug. Daug pasiūlos yra Vokietijoje, Čekijoje ir Lenkijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 400 €.
- Rinkitės šuniuką iš darbinių tėvų, jei planuojate medžioti.
- Prašykite tėvų klubų ir akių tyrimų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: mažasis Miunsterlendo paukštšunis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Rinkdamiesi šuniuką, pasikalbėkite su veisėju apie savo tikslus – darbinių linijų šunys energingesni ir turi stipresnį medžioklės instinktą. Vokietijoje veislės klubas griežtai kontroliuoja veisimą.
Parsivežant šuniuką iš kitos ES šalies, būtinas ES gyvūno augintinio pasas.
