Kilmė ir istorija
Vokiečių vachtelio protėviai – vokiečių „Stöberer“, šunys, kurie aptikdavo ir išbaidydavo paukščius bei smulkius žvėris iš krūmų ir tankmių. Tokie šunys Vokietijoje buvo žinomi jau XVIII a., tačiau sistemingai nebuvo veisiami.
XIX a. pabaigoje vokiečių kinologas Friedrichas Robertas pradėjo rinkti ir veisti šiuos šunis, siekdamas sukurti universalų medžioklinį spanielį. 1903 m. įkurtas veislės klubas „Verein für Deutsche Wachtelhunde“, kuris iki šiol griežtai rūpinasi darbinėmis savybėmis.
Pavadinimas „Wachtelhund“ reiškia „putpelių šuo“, tačiau šie šunys naudojami ne tik paukščiams. Vokietijoje vokiečių vachteliai dirba su šernais, stirnomis, lapėmis, ieško sužeistų žvėrių ir aportuoja iš vandens.
Vokietijoje šuniukai dažniausiai parduodami tik medžiotojams, todėl vokiečių vachteliai išlieka grynai darbinė veislė, retai sutinkama kaip šeimos šuo.
Vokiečių vachteliai taip pat sėkmingai naudojami sužeistų žvėrių paieškai pagal kraujo pėdsaką. Dėl šio universalumo jie ypač vertinami Vokietijos ir Austrijos medžiotojų.
Išvaizda
Vokiečių vachtelis – vidutinio dydžio, tvirtas, raumeningas šuo, ilgesnis nei aukštis. Galva sausa, su plačia kaukole. Akys tamsios, protingos išraiškos. Ausys plačios, nukarusios, apaugusios banguotais plaukais.
Kūnas tvirtas, krūtinė gili, nugara tiesi ir stipri. Uodega laikoma horizontaliai ar šiek tiek žemiau, puošniai apaugusi.
Kailis tankus, tvirtas, banguotas ar šiek tiek garbanotas, ilgas, atsparus vandeniui ir dygiems krūmams. Ant ausų, kojų užpakalinės dalies ir uodegos – „plunksnos“. Spalvos: vienspalvė ruda, ruda marga, raudona ar raudonai marga.
Judėdamas vokiečių vachtelis atrodo energingas ir tvirtas. Dirbdamas jis nuolat mosuoja uodega, ypač pajutęs žvėries kvapą.
Šuniukų kailis iš pradžių būna trumpesnis ir tiesesnis, o banguotumas ir „plunksnos“ išryškėja augant.
Charakteris ir temperamentas
Vokiečių vachteliai yra protingi, energingi, ištikimi ir labai prisirišę prie savo šeimininko. Su šeima jie draugiški ir meilūs, paprastai gerai sutaria su vaikais. Su svetimais dažniausiai draugiški, bet budrūs.
Vokiečių vachteliai turi labai stiprią aistrą medžioklei ir darbui. Jie atkaklūs, drąsūs ir nebijo tankmių, vandens ar šernų. Su kitais šunimis paprastai sutaria, tačiau katės ir smulkūs gyvūnai gali būti grobis.
Būdingi iššūkiai: be darbo ar intensyvios veiklos vokiečių vachteliai tampa neramūs ir destruktyvūs. Pajutę kvapą, jie gali nubėgti. Ši veislė mažiau tinka žmonėms, kurie nemedžioja ar negali užtikrinti daug veiklos.
Medžiotojui vokiečių vachtelis yra nepaprastai universalus, ištikimas ir darbštus partneris.
Kasdieniame gyvenime vokiečių vachtelis yra energingas, smalsus ir labai dėmesingas savo šeimininkui. Namuose, gavęs pakankamai veiklos, jis ramus ir mėgsta būti šalia šeimos, tačiau lauke iškart virsta aistringu medžiotoju. Daugelis medžiotojų sako, kad vokiečių vachteliai yra „nesustabdomi“ – jie be dvejonių neria į tankiausius krūmus ar šaltą vandenį.
Vokiečių vachteliai labai prisiriša prie šeimininko ir dažnai klauso tik jo. Su kitais šeimos nariais jie draugiški, bet ne visada paklusnūs.
Vachteliai labai drąsūs, todėl medžioklėje su šernais jiems reikia patirties ir atsargumo.
Dresūra ir socializacija
Vokiečių vachteliai yra protingi ir greitai mokosi, ypač su medžiokle susijusių užduočių. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir nuoseklus darbas.
Socializacija nuo mažens padeda išlaikyti subalansuotą charakterį. Labai svarbu mokyti patikimo atšaukimo.
Vokiečių vachteliams tinka medžioklė, pėdsekystė, aportavimas, vandens darbas ir mantrailingas.
Vokiečių vachteliai mėgsta užduotis, susijusias su paieška ir aportavimu. Tokia veikla išnaudoja jų energiją ir stiprina ryšį su šeimininku. Jauniems šunims svarbu pamažu supažindinti su vandeniu ir šūviu.
Svarbu nuo mažens pratinti šuniuką prie liečiamo, ausų valymo, nagų kirpimo ir veterinarinės apžiūros – vėliau šios procedūros nekels streso nei šuniui, nei šeimininkui. Taip pat verta mokyti ramiai laukti prie durų ir automobilio, kad šuo neišbėgtų pajutęs įdomų kvapą.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2 kartus per savaitę, ypač ausis ir kojas.
- Maudymas: retai, tik pagal poreikį.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę, ypač po plaukimo.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: mažiausiai 2 valandos aktyvios veiklos per dieną.
Po medžioklės ar pasivaikščiojimų miške kruopščiai apžiūrėkite kailį dėl erkių, varnalėšų ir sužeidimų.
Vokiečių vachteliai puikiai pakelia Lietuvos klimatą ir mėgsta vandenį.
Medžioklės sezono metu verta naudoti ryškų antkaklį ar liemenę bei GPS sekiklį. Po darbo kruopščiai iššukuokite ausis ir kojas, kur dažnai įstringa varnalėšos ir spygliai.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas aktyviems ar dirbantiems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 20–22 kg vokiečių vachteliui paprastai reikia apie 250–340 g sauso maisto per dieną, o medžioklės sezono metu – daugiau.
Šuo turi būti liesas ir raumeningas.
Maistą duokite 2 kartus per dieną, šuniukus – 3–4 kartus.
Po ilgo darbo leiskite šuniui pailsėti prieš šeriant ir visada užtikrinkite šviežio vandens. Niekada nešerkite šuns žalia šernų mėsa be terminio apdorojimo.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Ausų uždegimai
- Traumos medžioklės metu
- Akių ligos
- Epilepsija
- Erkių platinamos ligos
Vokiečių vachteliai paprastai būna sveiki ir tvirti, nes veisiami griežtai pagal darbines savybes. Dažniausia paveldima problema – klubų displazija.
Dėl nukarusių ausų ir dažno plaukimo pasitaiko ausų uždegimų. Medžiojant su šernais pasitaiko traumų.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, darbinių savybių vertinimas.
Medžiojant su šernais, vokiečių vachteliams svarbu laiku gydyti net mažus sužalojimus. Taip pat būtina reguliari apsauga nuo erkių ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Dėl ilgų, banguotų ausų plaukų po darbo verta patikrinti ausų kanalus – juose gali įstrigti augalų sėklos, sukeliančios skausmingus uždegimus. Pastebėjus, kad šuo kraipo galvą ar kasosi ausis, kreipkitės į veterinarą.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje vokiečių vachtelių veisia keli medžiotojai, o daug pasiūlos yra Vokietijoje, Čekijoje ir Lenkijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €.
- Rinkitės šuniuką iš darbinių tėvų su medžioklės bandymų rezultatais.
- Prašykite tėvų klubų tyrimų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Kai kurie veisėjai parduoda šuniukus tik medžiotojams.
Leidimas: vokiečių vachtelis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Lietuvos medžiotojų būreliuose dažnai galima rasti informacijos apie vokiečių vachtelių vadas. Nemedžiojantiems žmonėms ši veislė tinka tik tuo atveju, jei jie gali užtikrinti labai daug veiklos.
