Kilmė ir istorija
Didysis Miunsterlendo paukštšunis kilęs iš vokiečių ilgaplaukio paukštšunio. XIX a. pabaigoje vokiečių ilgaplaukių paukštšunių veislės klubas nusprendė pripažinti tik rudos ir rudai baltos spalvos šunis, o juodai balti šuniukai buvo atmetami.
Miunsterio apylinkių medžiotojai vertino juodai baltus šunis už puikias darbines savybes ir toliau juos veisė. 1919 m. įkurtas atskiras veislės klubas, ir didysis Miunsterlendo paukštšunis tapo atskira veisle.
Šiandien šie šunys Vokietijoje veisiami griežtai pagal darbines savybes. Jie vertinami kaip universalūs medžioklės šunys, galintys dirbti lauke, miške ir vandenyje.
Vokiečių ilgaplaukių paukštšunių klubas XIX a. pabaigoje nusprendė veisti tik rudus ir rudai baltus šunis, nes manė, kad juoda spalva rodo kryžminimą su seteriais. Tačiau Miunsterio apylinkių medžiotojai įrodė, kad juodai balti šunys yra tokie pat geri darbininkai, ir išsaugojo juos.
Šiandien didysis Miunsterlendo paukštšunis yra populiarus Vokietijoje, Skandinavijoje ir Nyderlanduose, kur jis vertinamas kaip universalus medžioklinis ir šeimos šuo.
Išvaizda
Didysis Miunsterlendo paukštšunis – didelis, elegantiškas, raumeningas šuo. Galva ilga, sausa, juoda. Akys tamsiai rudos, protingos išraiškos. Ausys plačios, nukarusios, apaugusios ilgais plaukais.
Kūnas tvirtas, krūtinė gili, nugara tiesi ir stipri. Uodega ilga, laikoma horizontaliai, puošniai apaugusi.
Kailis ilgas, tankus, lygus ar šiek tiek banguotas. Ant ausų, kojų užpakalinės dalies ir uodegos – ilgos „plunksnos“. Spalva: balta su juodomis dėmėmis ar juodai marga, galva juoda.
Judėdamas didysis Miunsterlendo paukštšunis atrodo elegantiškas, lengvas ir galingas, su laisvu, plačiu žingsniu. Stovėdamas prie paukščio jis sustingsta su pakelta priekine koja.
Juodai baltas kailis su puošniomis „plunksnomis“ daro jį vienu elegantiškiausių medžioklinių šunų.
Šuniukų juodos dėmės gali būti ryškesnės, o marginimas išryškėja augant.
Charakteris ir temperamentas
Didieji Miunsterlendo paukštšuniai yra protingi, draugiški, ištikimi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Su vaikais jie kantrūs ir švelnūs. Su svetimais dažniausiai draugiški, bet budrūs.
Šie šunys turi stiprų medžioklės instinktą ir aistrą darbui. Su kitais šunimis sutaria gerai, tačiau smulkūs gyvūnai gali būti grobis.
Būdingi iššūkiai: didieji Miunsterlendo paukštšuniai labai energingi ir be pakankamos veiklos tampa neramūs. Jie lėtai bręsta. Jie sunkiai pakelia ilgą vienatvę.
Aktyviai šeimai ar medžiotojui didysis Miunsterlendo paukštšunis yra puikus, ištikimas ir universalus partneris.
Kasdieniame gyvenime didysis Miunsterlendo paukštšunis yra ramus, draugiškas ir labai dėmesingas šeimos narys. Jis mėgsta būti šalia žmonių ir dažnai atsigula taip, kad matytų visus šeimos narius. Daugelis šeimininkų sako, kad šie šunys turi „džentelmeno“ charakterį – jie mandagūs, švelnūs ir orūs. Lauke jie tampa ištvermingais, susikaupusiais medžiotojais.
Didieji Miunsterlendo paukštšuniai lėtai bręsta – iki 2–3 metų jie gali elgtis kaip šuniukai. Su laiku jie tampa ramūs ir labai patikimi.
Dresūra ir socializacija
Didieji Miunsterlendo paukštšuniai yra protingi, nori įtikti ir lengvai dresuojami. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir nuoseklus mokymas.
Socializacija nuo mažens padeda išlaikyti draugišką charakterį.
Šiems šunims puikiai tinka medžioklė, aportavimas, pėdsekystė ir paklusnumas.
Didieji Miunsterlendo paukštšuniai jautrūs, todėl bausmės ir rėkimas sukelia užsisklendimą. Geriausiai veikia kantrus, nuoseklus mokymas. Dėl lėto brendimo verta nespausti jauno šuns per anksti.
Svarbu nuo mažens pratinti šuniuką prie liečiamo, ausų valymo, nagų kirpimo ir veterinarinės apžiūros – vėliau šios procedūros nekels streso nei šuniui, nei šeimininkui. Taip pat verta mokyti ramiai laukti prie durų ir automobilio, kad šuo neišbėgtų pajutęs įdomų kvapą.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2 kartus per savaitę, ypač „plunksnas“.
- Maudymas: retai, pagal poreikį.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: mažiausiai 2 valandos aktyvios veiklos per dieną.
Po medžioklės ar pasivaikščiojimų miške apžiūrėkite kailį dėl erkių ir varnalėšų.
Šie šunys mėgsta vandenį ir puikiai pakelia Lietuvos klimatą.
Po plaukimo kruopščiai nusausinkite ausis, kad drėgmė nesukeltų uždegimų. Žiemą iš kailio ir plaukų tarp letenų pašalinkite sniego gumuliukus.
Didiesiems Miunsterlendo paukštšuniams labai svarbus protinis krūvis – paieškos žaidimai, aportavimas ir uoslės užduotys. Be jų jie gali tapti neramūs.
Namuose didžiajam Miunsterlendo paukštšuniui reikia minkšto guolio ir ramios vietos poilsiui. Kelionėms verta turėti erdvų narvą automobilyje.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 30 kg didžiajam Miunsterlendo paukštšuniui paprastai reikia apie 330–450 g sauso maisto per dieną.
Dėl gilios krūtinės maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite krūvio po ėdimo.
Šuo turi būti liesas ir raumeningas.
Medžioklės sezono metu šiems šunims gali reikėti daugiau energijos. Po ilgo darbo leiskite šuniui pailsėti prieš šeriant. Šuniukams būtinas didelių veislių šuniukų maistas, užtikrinantis tolygų augimą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Alkūnių displazija
- Ausų uždegimai
- Hipotireozė
- Skrandžio apsisukimas
- Traumos medžioklės metu
Didieji Miunsterlendo paukštšuniai paprastai būna sveiki ir tvirti. Dažniausios problemos – klubų ir alkūnių displazija.
Dėl nukarusių ausų pasitaiko ausų uždegimų. Hipotireozė ir skrandžio apsisukimas taip pat pasitaiko.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, akių tyrimas.
Skrandžio apsisukimo simptomai – išsipūtęs pilvas, neramumas, nesėkmingi bandymai vemti. Pastebėjus šiuos požymius, nedelsdami vežkite šunį į veterinarijos kliniką.
Po medžioklės ar pasivaikščiojimų miške apžiūrėkite šunį dėl erkių ir įpjovimų.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje didžiųjų Miunsterlendo paukštšunių veislynų yra labai nedaug, todėl šuniuko dažnai ieškoma Vokietijoje ar Čekijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 500 €.
- Rinkitės šuniuką iš darbinių tėvų, jei planuojate medžioti.
- Prašykite tėvų sąnarių tyrimų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: didysis Miunsterlendo paukštšunis nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Rinkdamiesi šuniuką, pasikalbėkite su veisėju apie savo tikslus – darbinių linijų šunys energingesni. Vokietijoje veislės klubas griežtai kontroliuoja veisimą ir reikalauja darbinių bandymų.
Parsivežant šuniuką iš kitos ES šalies, būtinas ES gyvūno augintinio pasas.
