Kilmė ir istorija
Mažasis liūtas yra sena Europos veislė, giminiška bišonams. Panašūs maži šunys su „liūto“ kirpimu vaizduojami XV–XVI a. paveiksluose ir gobelenuose, ypač Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Italijoje. Manoma, kad jie buvo kilmingų damų kompanionai ir „šildytuvai“ – laikomi ant kelių šaltose pilyse.
Tiksli veislės kilmė ginčytina – ją laiko savo tiek prancūzai, tiek vokiečiai. FCI veislės kilmės šalimi nurodo Prancūziją.
XX a. viduryje mažasis liūtas buvo beveik išnykęs. Belgė Madeleine Bennert XX a. penktajame dešimtmetyje surinko kelis išlikusius šunis ir pradėjo veislės atkūrimą. 1973 m. Gineso rekordų knygoje mažasis liūtas buvo įvardytas kaip rečiausia šunų veislė pasaulyje.
Šiandien mažasis liūtas vis dar retas, tačiau dėl veisėjų pastangų jo populiacija stabili, o šeimos visoje Europoje vertina jį kaip linksmą ir mažai besišeriantį kompanioną.
Mažojo liūto vardas susijęs su tradiciniu kirpimu, kuris, manoma, buvo madingas tarp Europos aristokratų. Kai kurie istorikai mano, kad toks kirpimas turėjo ir praktinę prasmę – šuo galėjo šildyti savo šeimininką, o pats likti vėsesnis.
Išvaizda
Mažasis liūtas – nedidelis, kompaktiškas, beveik kvadratinio formato šuo. Galva trumpa, plati, su trumpu snukiu. Akys apvalios, didelės, tamsios, su gyva išraiška. Ausys ilgos, nukarusios, gausiai apaugusios.
Kūnas trumpas, tvirtas, nugara tiesi. Uodega vidutinio ilgio, pakelta, galas su kuodu.
Kailis ilgas, minkštas, šilkinis, banguotas, be pavilnės. Tradicinis „liūto“ kirpimas: užpakalinė kūno dalis nuo paskutinių šonkaulių, kojos (išskyrus „apyrankes“ ties letenomis) ir uodega (išskyrus kuodą galiuke) kerpamos trumpai, o priekinė kūno dalis, galva ir kaklas paliekami ilgi – kaip liūto karčiai. Leidžiamos visos spalvos ir jų deriniai.
Mažojo liūto judesiai laisvi, gyvi ir išdidūs – jis juda pakelta galva, tarsi tikras mažas liūtas. Patinai ir patelės panašaus dydžio. Kailio spalva gali keistis augant, todėl šuniuko spalva ne visada sutampa su suaugusio šuns spalva.
Charakteris ir temperamentas
Mažieji liūtai yra linksmi, gyvi, protingi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta žaisti, būti šalia žmonių ir dalyvauti visose šeimos veiklose. Su vaikais paprastai puikiai sutaria.
Su kitais šunimis ir gyvūnais mažieji liūtai paprastai sutaria. Su svetimais jie draugiški, tačiau budrūs ir praneša apie svečius lojimu.
Būdingi iššūkiai: mažieji liūtai nemėgsta būti ilgai vieni ir gali patirti išsiskyrimo nerimą. Jie gali daug loti, jei nėra mokomi ramumo. Kailis reikalauja reguliarios priežiūros.
Kasdieniame gyvenime mažasis liūtas yra linksmas, drąsus ir meilus kompanionas, kuris, nepaisant mažo dydžio, turi didelę asmenybę.
Mažieji liūtai yra drąsūs ir pasitikintys savimi – jie dažnai elgiasi taip, lyg būtų daug didesni. Pasivaikščiojimuose jie mėgsta tyrinėti aplinką, uostyti ir bendrauti su kitais šunimis. Namuose jie mėgsta stebėti aplinką nuo sofos atlošo ar palangės.
Mažieji liūtai labai prisiriša prie savo žmonių ir dažnai seka juos visur. Jie puikiai tinka šeimoms, kuriose kas nors daug laiko praleidžia namuose.
Dresūra ir socializacija
Mažieji liūtai yra protingi, nori įtikti ir greitai mokosi. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, skanėstai ir žaidimais paremtos treniruotės.
Socializacija nuo mažens padeda išvengti perdėto lojimo ir baimingumo.
Mažiesiems liūtams tinka agility, triukai, paklusnumas ir terapinis darbas.
Mažieji liūtai greitai išmoksta naujų triukų ir mėgsta būti dėmesio centre. Trumpos, linksmos treniruotės su skanėstais padeda sustiprinti ryšį su šeimininku ir suteikia šuniui protinio krūvio.
Nuo mažens verta mokyti šuniuką būti vienam trumpą laiką, palaipsniui ilginant, kad vėliau nekiltų išsiskyrimo nerimo problemų.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2–3 kartus per savaitę, kad nesusidarytų vėlių.
- Kirpimas: kas 6–8 savaites pas šunų kirpėją; šeimos šunims galima rinktis ir paprastesnį, trumpą kirpimą.
- Maudymas: kas 3–4 savaites.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti kelis kartus per savaitę.
- Fizinis aktyvumas: 30–45 minutės per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai, triukai.
Po „liūto“ kirpimo trumpai kirpta kūno dalis žiemą gali sušalti, todėl šaltuoju metų laiku verta naudoti drabužėlį.
„Liūto“ kirpimą geriausia patikėti patyrusiam kirpėjui, žinančiam šios veislės standartą. Šeimos šunims galima rinktis ir vadinamąjį „šuniuko kirpimą“, kai kailis kerpamas tolygiai trumpai visame kūne – toks kirpimas gerokai palengvina kasdienę priežiūrą.
Kailis neturi pavilnės, todėl beveik nesišeria, tačiau ilgi plaukai gali susivelti, ypač po lietaus ar sniego. Grįžus iš pasivaikščiojimo, verta kailį nusausinti ir iššukuoti.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 6 kg mažajam liūtui paprastai reikia apie 80–110 g sauso maisto per dieną.
Maistą duokite 2 kartus per dieną.
Šuniukams iki 12 mėnesių būtinas kokybiškas mažų veislių šuniukų maistas. Skanėstus verta įskaičiuoti į dienos racioną, kad šuo nepriaugtų svorio.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Girnelės išnirimas
- Katarakta
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
- Klubų sąnarių displazija
- Dantų ligos
- Alergijos
Mažieji liūtai paprastai yra sveiki ir ilgaamžiai šunys. Dažniausios problemos – girnelės išnirimas ir akių ligos, ypač katarakta ir progresuojanti tinklainės atrofija.
Dantų ligos dažnos dėl mažo žandikaulio, todėl reguliarus dantų valymas labai svarbus.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: girnelių patikrinimas, akių tyrimas, klubų (HD) displazijos vertinimas.
Mažų veislių šunims dantų priežiūra ypač svarbi. Dantų akmenys ir dantenų uždegimai gali sukelti skausmą ir net paveikti širdies bei inkstų sveikatą, todėl verta reguliariai valyti dantis ir kasmet tikrinti juos pas veterinarą.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje mažųjų liūtų veislynų beveik nėra, todėl šuniuko dažnai ieškoma Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje ar Skandinavijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–2 000 €.
- Prašykite tėvų girnelių ir akių tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: mažasis liūtas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Patikimi veisėjai šuniukus paprastai atiduoda 8–10 savaičių amžiaus, jau vakcinuotus, paženklintus mikroschema ir su kilmės dokumentais.
Kadangi veislė reta, laukimo eilė veislynuose gali trukti kelis mėnesius, todėl verta susisiekti su veisėjais iš anksto.
