Kilmė ir istorija
Flandrijos buvjė kilęs iš Flandrijos regiono, kuris apima dabartinės Belgijos šiaurės vakarus ir Šiaurės Prancūzijos dalį. Prancūziškas pavadinimas „bouvier“ reiškia „jaučių piemuo“ – šie šunys varydavo galvijus į turgus, saugojo ūkius, tempdavo vežimėlius ir net sukdavo sviesto mušimo ratus. Veislė susiformavo iš vietinių ūkių šunų; tiksli jos kilmė nežinoma, tačiau manoma, kad prie jos prisidėjo ir mastifų, ir aviganių tipo šunys.
Pirmasis veislės standartas parengtas XX a. pradžioje. Pirmojo pasaulinio karo metu Flandrija tapo mūšių lauku – buvjė dirbo pasiuntiniais, sanitarų pagalbininkais ir sargais, tačiau daugelis šunų žuvo, o veislė beveik išnyko. Po karo ją atkūrė keli entuziastai; svarbų vaidmenį suvaidino patinas Nicas de Sottegemas, laikomas daugelio šiuolaikinių buvjė protėviu.
Šiandien Flandrijos buvjė vertinamas kaip tarnybinis, sargybinis ir šeimos šuo. Belgijoje ir Nyderlanduose jis naudojamas policijoje, o daugelyje šalių dalyvauja darbinio šunų sporto varžybose.
Išvaizda
Flandrijos buvjė – didelis, kompaktiškas, beveik kvadratinio formato šuo su stipriais kaulais ir galingais raumenimis. Galva masyvi, su ryškia barzda, ūsais ir antakiais, akys tamsios ir budrios. Ausys aukštai įstatytos, nukarusios; anksčiau jos dažnai būdavo kupiruojamos, tačiau daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, kosmetinis ausų kupiravimas draudžiamas.
Kailis dvigubas: tankus, švelnus poplaukis ir šiurkštūs, sausi, apie 6 cm ilgio dengiamieji plaukai, kurie neturi būti nei per minkšti, nei garbanoti. Toks kailis gerai saugo nuo lietaus ir šalčio. Dažniausios spalvos – pilka, tigrinė ir juodai dėmėta; balta dėmelė ant krūtinės leidžiama.
Patinai užauga 62–68 cm ir sveria 35–40 kg, patelės – 59–65 cm ir 27–35 kg. Judesiai laisvi, energingi ir ištvermingi.
Charakteris ir temperamentas
Flandrijos buvjė – ramus, protingas, ištikimas ir labai prisirišęs prie savo šeimos. Namuose jis dažniausiai būna ramus ir orus, o lauke – energingas ir darbštus. Buvjė nėra itin emocionalus ar įkyrus, tačiau mėgsta būti šalia savo žmonių.
Su vaikais buvjė paprastai yra kantrus ir saugantis, ypač jei auga kartu. Su kitais šunimis sutaria, jei socializuotas, tačiau kai kurie patinai gali būti dominuojantys su tos pačios lyties šunimis. Ganymo instinktas gali paskatinti „ganyti“ vaikus ar kitus gyvūnus.
Su svetimais buvjė dažniausiai santūrus ir budrus. Jis retai loja be priežasties, tačiau grėsmės atveju gali būti ryžtingas gynėjas.
Būdingi iššūkiai: buvjė yra savarankiškas ir gali būti užsispyręs, todėl jam reikia ramaus, nuoseklaus ir patyrusio šeimininko. Barzda ir kailis neša purvą bei vandenį į namus. Jaunas buvjė lėtai bręsta – iki 2–3 metų.
Buvjė dažnai vadinamas „švelniu milžinu su barzda“: šeimoje jis ramus ir prisitaikantis, tačiau jo ganymo ir sargo instinktai išlieka stiprūs. Daugelis buvjė natūraliai „patruliuoja“ kieme ir stebi, kas vyksta už tvoros.
Šie šunys labai jautriai reaguoja į šeimos atmosferą – triukšmingi konfliktai namuose juos neramina. Jie geriausiai jaučiasi aiškios dienotvarkės ir ramaus bendravimo aplinkoje.
Dresūra ir socializacija
Flandrijos buvjė yra protingas ir greitai mokosi, tačiau turi savo nuomonę. Geriausiai veikia ramus, nuoseklus pozityvus mokymas su aiškiomis taisyklėmis. Griežtas elgesys ir šaukimas tik sukelia užsispyrimą.
Labai svarbi ankstyva socializacija su įvairiais žmonėmis, šunimis ir aplinkomis, kad budrus šuo neužaugtų per daug įtarus.
Buvjė puikiai tinka paklusnumui, IGP darbiniam sportui, pėdsekystei, ganymui, agility ir vežimėlių tempimui.
Jauną buvjė verta kuo anksčiau supažindinti su miesto triukšmu, transportu, svečiais ir kitais gyvūnais. Patinams ypač svarbu išmokti ramiai elgtis su kitais šunimis.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2–3 kartus per savaitę iki pat odos.
- Kirpimas: kas 6–8 savaites apkirpti ir pešioti (trimuoti) kailį.
- Barzda: po ėdimo ir gėrimo nuvalyti, reguliariai išplauti.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę, pašalinti plaukus iš ausų kanalo.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–1,5 valandos per dieną: pasivaikščiojimai, darbinės užduotys, žaidimai.
Paroda ruošiamų buvjė kailis formuojamas pešiojant ir kerpant, o šeimos šunims dažnai pasirenkamas paprastesnis, trumpesnis kirpimas. Šiurkštus kailis mažai šeriasi, tačiau be priežiūros greitai susivelia.
Šiurkštų kailį geriausia šukuoti šepečiu su metaliniais dantukais ir retomis šukomis, ypač už ausų, pažastyse ir ant užpakalinių kojų. Daugelis šeimininkų kas 2–3 mėnesius veža šunį pas profesionalų kirpėją, išmanantį šiurkščiaplaukių šunų trimingą.
Žiemą tarp letenų pagalvėlių ir barzdoje kaupiasi sniegas ir druska, todėl po pasivaikščiojimų verta letenas ir barzdą nuplauti šiltu vandeniu.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių šunims skirtas maistas. 38 kg patinui paprastai reikia apie 400–500 g sauso maisto per dieną, priklausomai nuo aktyvumo.
Gilios krūtinės šunims kyla skrandžio apsisukimo rizika, todėl dienos davinį verta padalyti į 2–3 porcijas ir vengti intensyvaus judėjimo valandą prieš ir po ėdimo. Šuniukams būtinas didelių veislių šuniukų maistas, kuris padeda sąnariams augti tolygiai.
Šuniukus verta šerti 3–4 kartus per dieną, o nuo maždaug metų – du kartus.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Gerklų paralyžius
- Glaukoma
- Subaortinė stenozė
- Hipotireozė
- Skrandžio apsisukimas
Flandrijos buvjė paprastai tvirtas ir ištvermingas šuo, tačiau veislėje pasitaiko paveldimų ligų. Dažniausios – klubų ir alkūnių displazija, glaukoma, subaortinė stenozė (širdies yda) ir hipotireozė. Veislėje žinomas ir paveldimas gerklų paralyžius, kai sutrinka balso klosčių judėjimas ir šuo sunkiau kvėpuoja.
Kaip ir kitiems dideliems gilios krūtinės šunims, buvjė kyla skrandžio apsisukimo rizika – tai skubi būklė, kai reikia nedelsiant vykti pas veterinarą.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, akių tyrimas (glaukomai), širdies tyrimas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Flandrijos buvjė veisėjų nedaug, todėl šuniukų dažnai ieškoma Belgijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje ar Čekijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 200–2 000 €.
- Rinkitės veisėją, registruotą Lietuvos kinologų draugijoje ar kitos FCI narės organizacijoje.
- Prašykite tėvų klubų, alkūnių, akių ir širdies tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko tėvus – ypač svarbus jų temperamentas.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: Flandrijos buvjė nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Patikimas veisėjas šuniuką atiduoda ne anksčiau kaip 8–10 savaičių, su kilmės dokumentais ir veterinarijos pasu.