Kilmė ir istorija
Tiksli dalmatino kilmė iki šiol diskutuojama, tačiau FCI veislės kilmės šalimi laiko Kroatiją, o pavadinimą veislė gavo nuo Dalmatijos regiono Adrijos jūros pakrantėje. Dėmėtų šunų atvaizdų randama senuose Kroatijos paveiksluose ir bažnytinėse kronikose.
Didžiausią populiarumą dalmatinai pasiekė XVIII–XIX a. Anglijoje, kur jie buvo naudojami kaip karietų šunys. Dalmatinai bėgdavo šalia ar priešais karietas, saugodavo arklius ir bagažą, o sustojus – sargavo. Jie galėjo bėgti dešimtis kilometrų nepavargdami.
Vėliau JAV dalmatinai tapo gaisrininkų šunimis – jie bėgdavo priešais arklių traukiamus gaisrinius vežimus ir saugodavo gaisrines. Iki šiol dalmatinas yra JAV gaisrininkų simbolis. Pasaulinį populiarumą veislei atnešė ir animacinis filmas apie 101 dalmatiną.
XIX a. Anglijoje dalmatinai buvo tokie madingi, kad turtingos šeimos juos laikė kaip prestižo simbolį, bėgantį šalia prabangių karietų.
Išvaizda
Dalmatinas – vidutinio dydžio, raumeningas, atletiškas ir elegantiškas šuo, sukurtas ištvermingai bėgti. Galva ilga, akys vidutinio dydžio, apvalios – rudos juodadėmiams ir gintarinės rudadėmiams. Ausys vidutinio dydžio, aukštai įsodintos, nukarusios.
Kailis trumpas, kietas, tankus ir blizgus. Pagrindinė spalva – grynai balta su juodomis arba rudomis (kepenų) dėmėmis. Dėmės turi būti apvalios, aiškių kontūrų, tolygiai pasiskirsčiusios ir nesusiliejusios.
Įdomu, kad dalmatinų šuniukai gimsta visiškai balti, o dėmės pradeda ryškėti tik po kelių savaičių. Kiekvieno dalmatino dėmių raštas yra unikalus.
Patinai paprastai būna stambesni nei patelės. Ant ausų dėmės dažnai susilieja, o ant galvos ir kojų būna mažesnės nei ant kūno. Pasitaiko ir vadinamųjų „lopų“ – didelių vientisų dėmių, su kuriomis šuniukai gimsta, tačiau jie standarte nepageidaujami.
Charakteris ir temperamentas
Dalmatinai yra draugiški, žaismingi, energingi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta būti šalia žmonių ir dalyvauti visose veiklose. Su vaikais dalmatinai paprastai sutaria gerai, tačiau jauni šunys dėl energijos gali netyčia parversti mažą vaiką.
Su svetimais dalmatinai būna draugiški arba šiek tiek santūrūs. Jie budrūs ir praneša apie svečius. Su kitais šunimis ir arkliais dalmatinai paprastai sutaria labai gerai.
Būdingi iššūkiai: dalmatinams reikia labai daug judėjimo. Be pakankamo krūvio jie tampa neramūs ir destruktyvūs. Jie gali būti užsispyrę ir jautrūs. Kurti dalmatinai lengvai išsigąsta, todėl jiems reikia ypatingos priežiūros.
Dalmatinai labai jautriai reaguoja į šeimos atmosferą ir nemėgsta būti ignoruojami. Jie mėgsta dalyvauti visose veiklose ir dažnai seka šeimininką po namus. Su arkliais dalmatinai iki šiol sutaria ypač gerai – tai jų karietų šunų praeities palikimas.
Dalmatinai turi gerą atmintį ir ilgai prisimena tiek gerą, tiek blogą patirtį. Todėl labai svarbu, kad šuniuko socializacija ir pirmieji apsilankymai pas veterinarą būtų ramūs ir teigiami.
Dresūra ir socializacija
Dalmatinai yra protingi, tačiau gali būti užsispyrę ir jautrūs. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir įvairios, smagios treniruotės. Šiurkštūs metodai gali sukelti nepasitikėjimą.
Socializacija nuo mažens padeda išvengti baikštumo ir per didelio įtarumo. Kurtus dalmatinus galima sėkmingai dresuoti naudojant rankų signalus.
Dalmatinams puikiai tinka kanikrosas, agility, paklusnumas ir bėgimas kartu su šeimininku.
Dalmatinai mėgsta užduotis, kuriose gali bėgti ir dirbti kartu su šeimininku. Kanikrosas ar bėgimas šalia dviračio yra puiki veikla suaugusiems šunims. Taip pat naudingi uoslės žaidimai ir triukų mokymasis.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 2–3 kartus per savaitę guminiu šepečiu. Dalmatinai šeriasi ištisus metus, o trumpi plaukai lengvai įstringa audiniuose.
- Maudymas: retai, tik pagal poreikį. Dalmatinų kailis natūraliai atstumia nešvarumus.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: mažiausiai 2 valandos per dieną: bėgimas, dviračių žygiai, kanikrosas, laisvas bėgiojimas.
Dalmatinai yra puikūs bėgimo ir dviračių sporto partneriai, tačiau intensyvų krūvį reikia pradėti tik šuniui sulaukus 12–18 mėnesių. Žiemą ilgesniems pasivaikščiojimams gali prireikti paltuko, nes kailis neturi pavilnės.
Kailis natūraliai atstumia nešvarumus, todėl išdžiūvęs purvas lengvai iššukuojamas. Dalmatinų plaukai labai kieti ir lengvai įstringa audiniuose, todėl namuose naudingas guminis šepetys baldams valyti.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių ar didelių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 25–30 kg dalmatinui paprastai reikia apie 300–400 g sauso maisto per dieną.
Svarbu: dalmatinams būdinga genetinė hiperurikozurija – jų organizmas šlapimo rūgštį šalina kitaip nei kitų šunų, todėl jiems gresia uratų akmenys šlapimo takuose. Rekomenduojamas maistas su mažu purinų kiekiu – venkite subproduktų (kepenų, inkstų), sardinių ir žvėrienos. Labai svarbu, kad šuo gertų daug vandens.
Kai kuriems dalmatinams veterinaras rekomenduoja specialų šlapimo takų sveikatą palaikantį maistą.
Vietoj įprastų skanėstų galima naudoti mažus obuolio ar morkos gabaliukus, kurie turi mažai purinų. Vandens dubenėlis visada turi būti pilnas, o kai kurie šeimininkai įpila vandens ir į sausą maistą, kad šuo gautų daugiau skysčių.
Vyresniems šunims porcijas verta sumažinti.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Kurtumas
- Šlapimo uratų akmenys (hiperurikozurija)
- Odos alergijos
- Klubų sąnarių displazija
- Hipotireozė
Dalmatinams būdingos dvi pagrindinės sveikatos problemos. Kurtumas – dažnas veislėje: dalis šuniukų gimsta kurti viena ar abiem ausimis. Todėl visiems šuniukams būtinas BAER klausos testas, o kurti šunys neturi būti veisiami.
Hiperurikozurija – genetinė ypatybė, dėl kurios dalmatinams gali susidaryti uratų akmenys šlapimo takuose. Ypač pavojinga patinams, nes akmenys gali užkimšti šlaplę. Požymiai: dažnas šlapinimasis mažais kiekiais, kraujas šlapime, nesėkmingi bandymai šlapintis. Tokiu atveju būtina skubi veterinaro pagalba. Kai kuriose šalyse veisiami ir „LUA“ dalmatinai, turintys normalų šlapimo rūgšties lygį.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: BAER klausos testas, klubų (HD) displazijos vertinimas, genetinis hiperurikozurijos testas.
Reguliarus šlapimo tyrimas padeda laiku pastebėti kristalus ar akmenis. Dalmatinams taip pat dažnai pasitaiko odos alergijų, pasireiškiančių niežuliu ir paraudimais.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje dalmatinų veislynų yra keletas. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 400 €.
- Būtinai paprašykite šuniuko BAER klausos testo rezultatų.
- Prašykite tėvų sąnarių tyrimų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Dalmatinai dažnai atsiduria prieglaudose, kai šeimininkai neįvertina jų energijos.
Leidimas: dalmatinas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių, su veterinariniu pasu, atliktais skiepais, nukirmintą ir su BAER klausos testo rezultatais.