Kilmė ir istorija
Jorkšyro terjeras išvestas XIX a. viduryje šiaurės Anglijoje, Jorkšyro ir Lankašyro grafystėse. Jo protėviai – įvairūs škotų terjerai, kuriuos atsivežė į Angliją dirbti atvykę škotų darbininkai. Iš pradžių šie šunys gaudė žiurkes tekstilės fabrikuose ir kasyklose.
Laikui bėgant veislė tapo vis mažesnė ir elegantiškesnė, o Viktorijos laikų Anglijoje jorkšyrai tapo madingais aukštuomenės kompanionais. Veislės pradininku laikomas XIX a. parodų čempionas Huddersfield Ben.
Pirmasis Jorkšyro terjeras atkeliavo į JAV XIX a. pabaigoje, o XX a. viduryje veislė išpopuliarėjo visame pasaulyje. Antrojo pasaulinio karo metu išgarsėjo jorkšyras Smoky, kuris lydėjo amerikiečių karius Ramiajame vandenyne ir laikomas vienu pirmųjų terapijos šunų istorijoje.
Išvaizda
Jorkšyro terjeras – miniatiūrinis, kompaktiškas šuo su tiesia nugara. Galva nedidelė, akys tamsios ir gyvos, ausys mažos, stačios, V formos. Pagal FCI standartą svoris neturi viršyti 3,2 kg.
Labiausiai atpažįstamas bruožas – ilgas, tiesus ir šilkinis kailis, savo tekstūra primenantis žmogaus plaukus. Suaugusio šuns spalva – tamsiai plieninė mėlyna ant kūno ir auksinis įdegis ant galvos, krūtinės ir kojų. Šuniukai gimsta juodi su įdegiu ir galutinę spalvą įgauna per kelerius metus.
Parodose jorkšyrų kailis auginamas iki pat žemės ir rūpestingai prižiūrimas – jį vynioja į popierėlius, kad nenusitrintų. Kasdien gyvenantys jorkšyrai dažniausiai kerpami trumpai, vadinamuoju „šuniuko“ kirpimu. Ant galvos ilgesni plaukai dažnai surišami į kuodelį, kad nekristų į akis.
Charakteris ir temperamentas
Jorkšyrai energingi, smalsūs, drąsūs ir labai meilūs. Jie stipriai prisiriša prie šeimininko, mėgsta dėmesį ir būti šalia. Nepaisant dydžio, tai tikri terjerai: budrūs, kartais užsispyrę ir nebijantys didesnių šunų.
Su vyresniais vaikais sutaria gerai, tačiau mažiems vaikams jie gali būti per trapūs – netyčia nukritę ar suspausti gali susižeisti.
Būdingi iššūkiai: polinkis daug loti, užsispyrimas mokantis švaros įpročių, pavydumas. Pernelyg lepinami gali tapti valdingi.
Jorkšyrai labai smalsūs ir mėgsta tyrinėti aplinką. Jie gali būti puikūs kelionių kompanionai: lengvai telpa į krepšį, greitai prisitaiko prie naujų vietų ir mėgsta būti kartu su šeimininku.
Nors maži, jie dažnai nesuvokia savo dydžio ir gali bandyti „pastatyti į vietą“ daug didesnį šunį. Pasivaikščiojimų metu verta būti atidiems ir neleisti, kad konfliktas su stambiu šunimi baigtųsi trauma.
Jorkšyrai puikiai jaučiasi bute, tačiau jiems taip pat reikia kasdienės veiklos. Nuobodžiaujantis šuo gali pradėti graužti daiktus, nuolat loti ar tapti nervingas. Trumpi žaidimai namuose, interaktyvūs žaislai ir kelios naujos komandos per savaitę padeda išlaikyti jį laimingą ir ramų.
Dresūra ir socializacija
Jorkšyrai protingi ir greitai mokosi, tačiau gali būti užsispyrę. Geriausiai veikia trumpos treniruotės su skanėstais. Švaros įpročiai dažnai užtrunka ilgiau nei didesnių šunų – daug šeimininkų naudoja ir higienines paklotes.
Nuo mažens mokykite komandos „tylėk“ ir socializuokite su kitais šunimis bei žmonėmis, kad šuo neišaugtų perdėtai lojantis ar baikštus.
Jorkšyrai mėgsta mokytis triukų ir gali būti puikūs mažųjų šunų agility ar trikų (tricks) sporto dalyviai. Treniruotės pagerina šuns pasitikėjimą savimi ir mažina nereikalingą lojimą.
Dažna klaida – leisti mažam šuniui elgtis taip, kaip niekada neleistume dideliam: urgzti, kandžiotis ar loti ant svečių. Jorkšyrui tokios pačios taisyklės kaip ir dideliems šunims padeda išaugti ramiu ir subalansuotu.
Priežiūra
- Kailis: ilgą kailį reikia šukuoti kasdien, kad nesusiveltų. Daugelis šeimininkų renkasi trumpą kirpimą kas 6–8 savaites – taip priežiūra daug paprastesnė.
- Maudymas: kas 2–4 savaites su švelniu šampūnu ir kondicionieriumi.
- Dantys: mažų veislių šunys linkę į apnašas ir dantų akmenis, todėl dantis valyti verta kasdien.
- Akys ir nagai: akių kampučius valyti kasdien, nagus kirpti kas 2–3 savaites.
- Fizinis aktyvumas: 30–60 minučių pasivaikščiojimų ir žaidimų per dieną. Šaltuoju metų laiku rekomenduojami drabužėliai.
Kailio priežiūrai reikia tinkamų priemonių: šukų su retais metaliniais dantukais, minkšto šepečio ir purškiklio, palengvinančio iššukavimą. Šukuokite nuo odos, ne tik paviršių, kitaip kailis apačioje susivels į kamuolius. Jei šuo kerpamas profesionalioje kirpykloje, kirpimą verta derinti kas 6–8 savaites.
Dėl ilgų plaukų aplink akis dažnai kaupiasi išskyros ir susidaro rudos dėmės. Kasdien nuvalykite akių kampučius drėgnu, švariu skudurėliu ar specialiomis servetėlėmis. Jei akys parausta ar ašaroja daugiau nei įprasta, verta pasitikrinti pas veterinarą.
Jorkšyrų ausys stačios, tačiau jų viduje auga plaukai, kurie gali trukdyti ausies vėdinimuisi. Kirpykloje šiuos plaukus paprastai pašalina, o namuose pakanka kas savaitę patikrinti, ar ausyse nėra nemalonaus kvapo ir išskyrų.
Mityba
Rekomenduojamas mažų ar miniatiūrinių veislių šunims skirtas maistas su smulkiomis granulėmis. Suaugusiam 2,5–3 kg šuniui paprastai reikia apie 40–60 g sauso maisto per dieną.
Svarbu: maži šuniukai linkę į hipoglikemiją (per mažą cukraus kiekį kraujyje), todėl juos reikia šerti 3–4 kartus per dieną. Venkite riebaus maisto nuo stalo – jorkšyrai linkę į kasos uždegimą.
Jorkšyrai dažnai būna išrankūs maistui, todėl šeimininkai pradeda juos lepinti maistu nuo stalo. Tai bloga praktika – geriau rinktis kokybišką maistą ir laikytis pastovaus šėrimo laiko. Jei šuo kelias valandas neėda, maistą reikia patraukti ir pasiūlyti vėliau.
Kietas sausas maistas ir specialūs dantų skanėstai padeda mažinti apnašų kiekį, tačiau nepakeičia reguliaraus dantų valymo.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Dantų ligos ir pieninių dantų neiškritimas
- Girnelės išnirimas
- Trachėjos kolapsas
- Portosisteminis šuntas
- Legg-Calvé-Perthes liga
- Hipoglikemija šuniukams
Jorkšyrai gyvena ilgai, tačiau jiems būdingos mažoms veislėms tipiškos problemos. Dažniausios – dantų ligos ir girnelės išnirimas. Dėl trapios trachėjos rekomenduojama vedžioti su petnešomis, o ne su antkakliu.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: girnelių vertinimas, akių tyrimas, genetinis PRA testas.
Pieniniai dantys jorkšyrams dažnai neiškrenta savaime, todėl apie 6–7 mėnesių amžiaus verta pasitikrinti pas veterinarą ir, prireikus, juos pašalinti. Kitaip tarp dantų kaupiasi maistas ir greičiau vystosi dantenų ligos.
Portosisteminis šuntas – kraujagyslių anomalija, dėl kurios kepenys nepakankamai valo kraują. Simptomai: lėtas augimas, mieguistumas ar elgesio pokyčiai po ėdimo. Tokiais atvejais būtina veterinaro konsultacija.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje jorkšyrų pasiūla didelė. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 600–1 500 €. Būkite atsargūs su „mini“ ar „teacup“ šuniukų pasiūlymais – tokie neįprastai maži šunys dažniau serga ir gali būti nesveikai išveisti.
- Pasidomėkite tėvų dydžiu ir sveikata.
- Šuniukas neturėtų būti atiduodamas jaunesnis nei 8–10 savaičių.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: Jorkšyro terjeras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Jei norite suaugusio šuns, verta pasidomėti ir mažų veislių šunų globos organizacijomis. Suaugęs jorkšyras dažnai jau turi išmoktus švaros įpročius, o jo charakteris yra aiškiai matomas.