Kilmė ir istorija
Bišpu pradėti tikslingai veisti XX a. dešimtajame dešimtmetyje Australijoje, kur jie vadinami „poochon“. Vėliau jie išpopuliarėjo JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Veisėjai siekė sukurti mažą, linksmą kompanioną su mažai besišeriančiu kailiu.
Abi tėvų veislės turi labai panašų garbanotą kailį be gausios pavilnės, todėl bišpu – vienas mažiausiai besišeriančių mišrūnų. Bišonas frizė kilęs iš Viduržemio jūros regiono ir buvo mėgstamas Europos aukštuomenės, o pudelis – vienas protingiausių šunų pasaulyje.
FCI ir kitos didžiosios kinologų organizacijos bišpu kaip veislės nepripažįsta.
Australijoje bišpu (pušonai) buvo veisiami kaip mažai besišeriantys šeimos šunys ir greitai tapo vienais populiariausių mažų mišrūnų. Kai kurie Australijos veisėjai veisia juos per kelias kartas tarpusavyje, siekdami vienodesnės išvaizdos ir būdo.
Jungtinėje Karalystėje bišpu taip pat populiarūs, ypač tarp miesto gyventojų ir šeimų, kuriose yra alergiškų žmonių. Vis dėlto svarbu žinoti, kad visiškai hipoalerginių šunų nėra.
Išvaizda
Bišpu – mažas, kompaktiškas šuo su apvalia galva, tamsiomis akimis ir nukarusiomis plaukuotomis ausimis. Išraiška linksma ir smalsi.
Kailis minkštas, purus, garbanotas ar banguotas. Dažniausios spalvos – balta, kreminė ir abrikosinė. Kadangi bišonas frizė visada baltas, bišpu dažniausiai būna šviesūs.
Dydis priklauso nuo pudelio tėvo: su žaisliniu pudeliu bišpu sveria 3–5 kg, su nykštukiniu – iki 10 kg.
Bišpu kūnas kompaktiškas, kojos tiesios, uodega dažniausiai plunksnuota ir užriesta ant nugaros. Akys tamsios ir apvalios, nosis juoda.
Šuniukų kailis dažnai būna banguotesnis, o suaugus tampa garbanotesnis ir tankesnis. Kailio keitimasis apie 8–12 mėnesių amžiaus – laikas, kai kailis ypač greitai susivelia.
Charakteris ir temperamentas
Bišpu yra linksmi, žaismingi, meilūs ir labai socialūs. Jie mėgsta būti šalia žmonių, žaisti ir dalyvauti visose šeimos veiklose. Iš bišono jie dažnai paveldi „klouno“ būdą, iš pudelio – intelektą.
Su kitais šunimis ir katėmis bišpu paprastai puikiai sutaria. Su vaikais sutaria, tačiau dėl mažo dydžio labiau tinka šeimoms su vyresniais vaikais.
Su svetimais bišpu dažniausiai draugiški, nors apie svečius praneša lojimu.
Būdingi iššūkiai: bišpu nemėgsta būti ilgai vieni ir gali patirti išsiskyrimo nerimą. Kailis reikalauja reguliarios priežiūros.
Bišpu dažnai būna tikri „klounai“ – jie mėgsta juokinti šeimininkus, daryti triukus ir būti dėmesio centre. Daugelis bišpu turi vadinamuosius „zoomies“ – staigius energijos protrūkius, kai jie ratais laksto po namus.
Bišpu greitai prisitaiko prie kelionių ir naujų vietų. Jie mėgsta būti kartu su šeima atostogų metu.
Bišpu dažnai gerai sutaria su vyresniais žmonėmis – jiems nereikia ilgų pasivaikščiojimų, tačiau labai svarbus nuolatinis bendravimas.
Bišpu dažnai sutaria net su nepažįstamais šunimis, todėl šunų aikštelėse jie paprastai būna draugiški ir žaismingi.
Dresūra ir socializacija
Bišpu yra protingi ir nori įtikti, todėl gana lengvai mokosi. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, trumpos treniruotės ir skanėstai.
Bišonai garsėja tuo, kad sunkiai pratinami prie švaros, todėl ir bišpu tam gali prireikti daugiau kantrybės.
Bišpu mėgsta mokytis triukų ir gali dalyvauti agility ar terapiniame darbe.
Pratinant prie švaros labai padeda reguliarus režimas: šuniuką verta išvesti po miego, žaidimų ir ėdimo, o sėkmę lauke iškart pagirti. Bausti už „nelaimes“ namuose nereikia.
Nuo mažens verta mokyti ramiai pabūti vienam, pradedant nuo kelių minučių ir palaipsniui ilginant laiką.
Šuniukų mokyklos kursai padeda socializuoti bišpu ir išmokyti pagrindinių komandų.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kasdien ar kas antrą dieną iki pat odos.
- Kirpimas: kas 4–6 savaites.
- Akys: kasdien nuvalyti ašarų dėmes.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Dantys: valyti kelis kartus per savaitę.
- Fizinis aktyvumas: 30–45 minutės per dieną.
Garbanotas bišpu kailis labai greitai susivelia, todėl reguliarus šukavimas ir kirpimas yra būtini. Daugelis šeimininkų renkasi trumpą „šuniuko“ kirpimą.
Maudyti bišpu pakanka kas 3–4 savaites švelniu šampūnu ir kondicionieriumi. Po maudynių kailį reikia gerai išdžiovinti plaukų džiovintuvu ir iššukuoti, kad nesusidarytų vėlių. Baltas kailis lengvai nusidažo, todėl veidą ir letenas verta reguliariai nuvalyti.
Plaukus tarp letenų pagalvėlių verta reguliariai kirpti, kad šuo neslystų ant grindų.
Kai kurie šeimininkai savo bišpu kerpa patys namuose – tam reikia geros kirpimo mašinėlės, šukų ir kantrybės. Pradžioje verta pasimokyti iš profesionalaus kirpėjo.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų veislių šunims skirtas maistas. 6 kg bišpu paprastai reikia apie 80–110 g sauso maisto per dieną.
Iš bišono bišpu gali paveldėti polinkį į šlapimo pūslės akmenis ir alergijas, todėl kartais rekomenduojamas specialus maistas. Svarbu, kad šuo gertų pakankamai vandens.
Pastovus šėrimo laikas padeda ir virškinimui, ir pratinimui prie švaros: šuniukai ėda 3–4 kartus, suaugę šunys – du kartus per dieną. Bet kokius mitybos pokyčius geriausia daryti lėtai – per 7–10 dienų, stebint šuns apetitą ir virškinimą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Girnelės išnirimas
- Alergijos ir odos ligos
- Šlapimo pūslės akmenys
- Dantų ligos
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
- Kušingo sindromas
Bišpu gali paveldėti abiejų tėvų veislių ligas. Dažniausios problemos – girnelės išnirimas, alergijos, šlapimo pūslės akmenys ir dantų ligos.
Iš pudelio gali būti paveldėtos akių ligos (PRA) ir Adisono liga, iš bišono – Kušingo sindromas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: girnelių patikrinimas, PRA genetinis testas, akių tyrimas.
Reguliarūs veterinaro patikrinimai leidžia anksti pastebėti sveikatos pokyčius, o skiepai ir apsauga nuo erkių bei blusų padeda išvengti dažniausių infekcijų. Vyresniems bišpu verta kasmet atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus.
Ašarojimą ir paraudusias akis verta parodyti veterinarui, nes baltaplaukiams šunims tai dažnas alergijos požymis.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje bišpu veisėjų nedaug, todėl šuniukų dažnai ieškoma užsienyje. Šuniukas paprastai kainuoja apie 800–2 000 €. Mišrūnai neįrašomi į kilmės knygas, todėl kilmės dokumento šuniukas neturės – vietoj jo verta prašyti tėvų tyrimų.
- Paprašykite parodyti abiejų tėvų sveikatos tyrimų dokumentus.
- Pamatykite šuniuko tėvus arba bent mamą.
- Venkite „šuniukų fabrikų“.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: bišpu nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, o jo tėvų veislės taip pat neįtrauktos, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Prieš pasiimdami šuniuką įsitikinkite, kad jam ne mažiau kaip 8 savaitės, kad jis gavo amžių atitinkančias vakcinas, turi mikroschemą ir gyvūno augintinio pasą. Jei šeimoje yra alergiškų žmonių, prieš perkant verta kelis kartus pabendrauti su suaugusiais bišpu ar šuniuko tėvais.
Kam tinka bišpu: šeimoms, vyresniems žmonėms ir pradedantiesiems, ieškantiems linksmo, mažai besišeriančio kompaniono, ir tiems, kurie pasiruošę reguliariai lankytis pas kirpėją. Kam netinka: tiems, kurie ilgai būna ne namuose ar nenori rūpintis kailiu.
