Kilmė ir istorija
Istrijos skalikas kilęs iš Istrijos pusiasalio vakarų Kroatijoje. Manoma, kad tai viena seniausių Balkanų skalikų veislių – manoma, kad panašūs šunys vaizduojami ir viduramžių Istrijos bažnyčių freskose. Istrija garsėja akmenuotomis, karštomis vietovėmis, todėl šunys turėjo būti ištvermingi ir lengvi.
Yra dvi Istrijos skalikų veislės – trumpaplaukis ir šiurkščiaplaukis. Trumpaplaukis laikomas senesniu. Šie skalikai buvo naudojami kiškių ir lapių medžioklei, o kartais ir sužeistų žvėrių paieškai.
FCI Istrijos trumpaplaukį skaliką pripažino XX a. viduryje. Šiandien veislė populiari tarp Kroatijos ir Slovėnijos medžiotojų, tačiau už Balkanų ribų išlieka reta.
Istrijos pusiasalis garsėja karštomis vasaromis, akmenuotomis kalvomis ir krūmynais. Skalikai turėjo būti lengvi ir ištvermingi, kad galėtų ilgai dirbti karštyje. Būtent dėl to Istrijos trumpaplaukis skalikas yra lengvesnio sudėjimo nei kiti Balkanų skalikai.
Išvaizda
Istrijos trumpaplaukis skalikas – vidutinio dydžio, lengvas, elegantiškas šuo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva ilga, siaura. Akys ovalios, tamsios. Ausys plonos, vidutinio ilgio, nukarusios, dažniausiai oranžinės.
Kūnas lieknas, bet raumeningas. Kojos plonos, tvirtos. Uodega vidutinio ilgio, nešiojama pjautuvo formos.
Kailis trumpas, plonas, tankus ir blizgus. Spalva sniego balta su oranžinėmis žymėmis, dažniausiai ant ausų ir galvos.
Istrijos skaliko judesiai lengvi, elegantiški ir ištvermingi. Patinai stambesni nei patelės. Oranžinės žymės dažniausiai būna tik ant ausų, o kūnas lieka sniego baltas.
Kailis trumpas ir blizgus, todėl purvas nuo jo greitai nukrenta, o šuo atrodo švarus net po pasivaikščiojimo miške.
Charakteris ir temperamentas
Istrijos skalikai yra ramūs, švelnūs, ištikimi ir labai prisirišę prie šeimininko. Namuose jie mėgsta ilsėtis ir yra gana ramūs. Su vaikais paprastai sutaria.
Su svetimais Istrijos skalikai būna santūrūs. Su kitais šunimis paprastai sutaria.
Būdingi iššūkiai: pajutę kvapą, jie gali nubėgti ir neatsiliepti. Jie mėgsta loti. Jie jautrūs ir blogai reaguoja į šiurkštumą.
Kasdieniame gyvenime Istrijos skalikas yra ramus, švelnus ir ištikimas šeimos narys.
Istrijos skalikai dažnai apibūdinami kaip švelniausi tarp Balkanų skalikų. Jie jautrūs, prisirišę prie šeimininko ir mėgsta būti šalia. Medžioklėje jie dirba atkakliai, tačiau namuose būna ramūs ir meilūs.
Istrijos skalikų balsas aukštas ir melodingas – medžiotojai jį lengvai atpažįsta iš toli.
Istrijos skalikai paprastai gerai sutaria su kitais šunimis. Su vaikais jie švelnūs ir kantrūs.
Istrijos skalikai gerai jaučiasi šeimose, kuriose jau yra kitas šuo.
Dresūra ir socializacija
Istrijos skalikai yra protingi, tačiau savarankiški ir jautrūs. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir švelnus tonas.
Be pavadėlio juos verta paleisti tik aptvertose vietose. Jiems tinka medžioklė ir pėdsekystė.
Istrijos skalikus verta nuo mažens mokyti ramiai eiti su pavadėliu ir patikimo atsišaukimo. Treniruotės turi būti švelnios, nes jie jautrūs.
Treniruotės turi būti trumpos ir įdomios. Istrijos skalikai gerai reaguoja į pagyrimą ir skanėstus, o šiurkštumas juos gali įskaudinti.
Priežiūra
- Kailis: kartą per savaitę nuvalyti minkštu šepečiu.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1,5–2 valandos per dieną: pasivaikščiojimai, pėdsekystė.
Trumpas kailis mažai saugo nuo šalčio, todėl žiemą per didelius šalčius pasivaikščiojimus verta trumpinti.
Istrijos skalikams labai patinka uostymo žaidimai ir pėdsekystė. Lietuvoje medžioklė su skalikais leidžiama tik medžioklės sezono metu ir laikantis Medžioklės taisyklių, todėl ne sezono metu šuniui reikia kitos veiklos.
Vasarą šviesi oda gali nudegti saulėje, todėl karštomis dienomis verta vengti ilgo buvimo tiesioginėje saulėje.
Istrijos skalikams labiausiai tinka kaimas ar priemiestis su aptvertu kiemu. Žiemą jiems reikia šiltos vietos namuose, nes trumpas kailis mažai saugo nuo šalčio.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių aktyvių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 17 kg Istrijos skalikui paprastai reikia apie 210–280 g sauso maisto per dieną.
Šuniukams iki 12 mėnesių būtinas kokybiškas vidutinių veislių šuniukų maistas. Istrijos skalikai natūraliai liekni, todėl svarbu neperšerti.
Dirbantiems medžioklėje šunims sezono metu gali prireikti daugiau maisto, o žiemą – šiek tiek padidinti porcijas.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Ausų uždegimai
- Odos jautrumas saulei
- Traumos (medžioklėje)
- Akių ligos
- Nutukimas
Istrijos skalikai laikomi sveika ir atsparia veisle. Dažniausios problemos – ausų uždegimai ir klubų displazija. Šviesi oda gali būti jautri saulei.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas.
Ilgos ausys blogai vėdinasi, todėl jas verta kas savaitę apžiūrėti ir išvalyti. Po pasivaikščiojimų miške verta patikrinti kailį dėl erkių – baltame kailyje jas lengviau pastebėti.
Vyresniems šunims verta stebėti sąnarių būklę ir palaikyti liekną kūno svorį.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Istrijos skalikų veislynų daugiausia yra Kroatijoje ir Slovėnijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 500–1 000 €.
- Prašykite tėvų klubų tyrimų rezultatų.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: Istrijos trumpaplaukis skalikas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Patikimi veisėjai šuniukus paprastai atiduoda 8–10 savaičių amžiaus, jau vakcinuotus ir paženklintus mikroschema. Kroatijos veislės klubas gali padėti rasti patikimą veisėją.
Rinkdamiesi šuniuką, atkreipkite dėmesį į tėvų darbines savybes ir charakterį.
