Kilmė ir istorija
Bosnijos šiurkščiaplaukis skalikas kilęs iš Bosnijos ir Hercegovinos kalnų. Manoma, kad jo protėviai – senovės keltų šiurkščiaplaukiai skalikai, kurie Balkanuose maišėsi su vietiniais šunimis. Šiurkštus kailis apsaugodavo šunį nuo spygliuotų krūmų, akmenų ir šalčio.
Vietiniai medžiotojai naudojo barakus kiškių, lapių ir šernų medžioklei. Šie šunys galėjo dirbti visą dieną sunkioje kalnų vietovėje.
Iš pradžių veislė buvo vadinama Ilyrijos skaliku. FCI ją pripažino XX a. septintajame dešimtmetyje Bosnijos šiurkščiaplaukio skaliko pavadinimu. Šiandien veislė išlieka reta net Balkanuose.
Bosnijos kalnuose žiemos būna šaltos ir snieguotos, todėl šiurkštus kailis su tankia pavilne buvo būtinas. Vietiniai medžiotojai atrinkdavo šunis, kurie galėjo dirbti bet kokiu oru.
Kai kurie veisėjai siekia išsaugoti tradicines darbines linijas ir rengia vietinius darbinius bandymus.
Išvaizda
Bosnijos šiurkščiaplaukis skalikas – vidutinio dydžio, tvirtas, raumeningas šuo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva ilga, su barzda, ūsais ir tankiais antakiais, suteikiančiais šuniui rimtą išraišką. Akys didelės, tamsios. Ausys vidutinio ilgio, nukarusios.
Kūnas tvirtas, krūtinė gili. Kojos tvirtos. Uodega vidutinio ilgio, gausiai apaugusi.
Kailis ilgas, šiurkštus, kietas, su tankia pavilne. Spalvos: kviečių gelsva, rusva, pilkšva ar juodai pilka, dažnai su baltomis žymėmis.
Barako judesiai galingi ir ištvermingi. Patinai stambesni nei patelės. Barzda, ūsai ir tankūs antakiai apsaugo šuns veidą nuo spygliuotų krūmų.
Šuniukų kailis iš pradžių būna minkštesnis, o būdinga šiurkšti tekstūra išryškėja augant.
Patelės paprastai lengvesnio sudėjimo nei patinai, o jų barzda gali būti retesnė.
Charakteris ir temperamentas
Bosnijos šiurkščiaplaukiai skalikai yra drąsūs, ištvermingi, ištikimi ir ramūs namuose. Su šeima jie meilūs, paprastai sutaria su vaikais.
Su svetimais jie būna santūrūs ir budrūs. Su kitais šunimis paprastai sutaria.
Būdingi iššūkiai: pajutę kvapą, barakai gali nubėgti ir neatsiliepti. Jie mėgsta loti. Jiems reikia daug fizinio krūvio.
Kasdieniame gyvenime Bosnijos šiurkščiaplaukis skalikas yra ramus, ištikimas ir budrus šeimos narys.
Barakai dažnai apibūdinami kaip „kalnų kariai“ – jie drąsūs, ištvermingi ir nebijo sunkios vietovės. Medžioklėje jie gali įveikti stačius šlaitus, akmenis ir spygliuotus krūmus, nepaisydami šalčio ar lietaus.
Namuose barakai yra ramūs ir mėgsta ilsėtis. Jie gerai prisitaiko prie šeimos gyvenimo, jei gauna pakankamai fizinio krūvio.
Barakai paprastai gerai sutaria su kitais šunimis, nes dažnai medžioja poromis. Su šeimos vaikais jie kantrūs ir draugiški.
Dresūra ir socializacija
Barakai yra protingi, tačiau savarankiški. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir skanėstai.
Be pavadėlio juos verta paleisti tik aptvertose vietose. Jiems tinka medžioklė ir pėdsekystė.
Barakus verta nuo mažens mokyti ramiai eiti su pavadėliu ir patikimo atsišaukimo. Medžioklei skirtus šuniukus verta palaipsniui pratinti prie miško ir žvėrių kvapų.
Treniruotės turi būti trumpos ir įdomios, nes barakai greitai nuobodžiauja. Geriausiai veikia skanėstai ir žaidimai su kvapais.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę; kelis kartus per metus išpešti negyvus plaukus.
- Barzda: po ėdimo nuvalyti.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1,5–2 valandos per dieną: pasivaikščiojimai, pėdsekystė.
Barakai puikiai pakelia Lietuvos žiemą.
Šiurkštų kailį verta kelis kartus per metus išpešti rankomis (trimingas), kad išliktų būdinga tekstūra. Kirpti kailio nerekomenduojama. Barzdą po ėdimo verta nušluostyti.
Lietuvoje medžioklė su skalikais leidžiama tik medžioklės sezono metu ir laikantis Medžioklės taisyklių. Ne sezono metu šuniui reikia kitos veiklos – pėdsekystės ir ilgų pasivaikščiojimų.
Barakams labiausiai tinka kaimas ar priemiestis su aptvertu kiemu. Ne medžioklės sezono metu jiems būtini ilgi pasivaikščiojimai su ilgu pavadėliu ir uostymo užduotys.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių aktyvių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 20 kg barakui paprastai reikia apie 250–330 g sauso maisto per dieną.
Šuniukams iki 12 mėnesių būtinas kokybiškas vidutinių veislių šuniukų maistas. Dirbantiems medžioklėje šunims sezono metu gali prireikti daugiau maisto.
Barakai paprastai nėra išrankūs. Mažiau aktyviems šunims porcijas verta mažinti.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Ausų uždegimai
- Odos ligos
- Akių ligos
- Traumos (medžioklėje)
- Nutukimas
Bosnijos šiurkščiaplaukiai skalikai laikomi sveika ir atsparia veisle. Dažniausios problemos – ausų uždegimai ir klubų displazija.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas.
Po tankiu šiurkščiu kailiu sunku pastebėti erkes ir įbrėžimus, todėl po kiekvieno pasivaikščiojimo miške verta apžiūrėti šunį.
Vyresniems šunims verta stebėti sąnarių būklę ir palaikyti liekną kūno svorį.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Bosnijos šiurkščiaplaukių skalikų veislynų yra labai nedaug, daugiausia Bosnijoje ir Hercegovinoje bei kaimyninėse šalyse. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 500–1 000 €.
- Pasitikrinkite veisėjo patikimumą ir kilmės dokumentus.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: Bosnijos šiurkščiaplaukis skalikas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi veislė labai reta, laukimo eilė gali trukti kelis mėnesius ar ilgiau. Patikimi veisėjai šuniukus paprastai atiduoda 8–10 savaičių amžiaus.
Rinkdamiesi šuniuką, atkreipkite dėmesį į tėvų darbines savybes ir charakterį. Pasitikrinkite, ar veisėjas registruotas FCI pripažintoje organizacijoje.