Kilmė ir istorija
Hamiltono skalikas yra populiariausias Švedijos skalikas. Veislė susiformavo XIX a. Švedijoje, kai grafas Adolfas Hamiltonas – Švedijos kinologų klubo įkūrėjas – pradėjo kryžminti anglų fokshaundus, harjerus ir vokiečių skalikus su vietiniais švedų skalikais.
Jo tikslas buvo sukurti skaliką, tinkantį Švedijos miškams ir klimatui – tvirtą, ištvermingą, gerai pakeliantį šaltį ir dirbantį vienas, o ne būryje. Skandinavijoje skalikai tradiciškai medžioja po vieną: šuo randa kiškio ar lapės pėdsaką ir garsiai lodamas veja žvėrį ratu atgal link medžiotojo.
Iš pradžių veislė buvo vadinama švedų skaliku, tačiau 1921 m. pervadinta Hamiltono garbei. Šiandien Hamiltono skalikai populiarūs Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Grafas Adolfas Hamiltonas buvo ne tik veislės kūrėjas, bet ir svarbi Švedijos kinologijos figūra. 1889 m. jis įkūrė Švedijos kinologų klubą (Svenska Kennelklubben), kuris iki šiol yra vienas didžiausių ir įtakingiausių kinologų klubų Europoje.
Švedijoje skalikų medžioklė turi ilgą tradiciją. Medžiotojai vertina šunis, kurie ilgai ir atkakliai seka pėdsaką, aiškiai praneša balsu ir varo žvėrį ratu atgal link medžiotojo.
Švedijoje skalikų medžioklė leidžiama tik tam tikru metų laiku, todėl daugelis Hamiltono skalikų likusį laiką gyvena kaip šeimos šunys.
Išvaizda
Hamiltono skalikas – vidutinio–didelio dydžio, harmoningo sudėjimo, elegantiškas skalikas, šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva ilga, stačiakampė. Akys tamsiai rudos, su ramia išraiška. Ausys minkštos, nukarusios.
Kūnas tvirtas, krūtinė gili, nugara tiesi. Kojos tvirtos. Uodega ilga, nuleista ar pakelta judant.
Kailis dvigubas: tankus, prigludęs viršutinis plaukas ir tanki pavilnė, ypač žiemą. Spalva trispalvė: juodas „balnas“, rudos galva ir kojos, baltos žymės.
Hamiltono skaliko judesiai laisvi, ilgi ir ištvermingi. Patinai stambesni nei patelės. Ryški trispalvė spalva padeda medžiotojams lengviau pastebėti šunį miške ir sniege.
Kailis žiemą būna tankesnis, o vasarą – lengvesnis. Šėrimosi laikotarpiu verta šukuoti dažniau.
Charakteris ir temperamentas
Hamiltono skalikai yra draugiški, ramūs namuose, švelnūs ir labai prisirišę prie savo šeimos. Su vaikais jie paprastai puikiai sutaria. Su kitais šunimis paprastai sutaria.
Su svetimais Hamiltono skalikai būna draugiški, todėl sargai iš jų nekokie.
Būdingi iššūkiai: Hamiltono skalikams reikia daug veiklos. Pajutę kvapą, jie gali nubėgti ir neatsiliepti. Jie mėgsta loti. Katės ir smulkūs gyvūnai gali tapti grobiu.
Kasdieniame gyvenime Hamiltono skalikas yra ramus, draugiškas ir ištikimas šeimos narys.
Hamiltono skalikai yra labai prisirišę prie šeimos ir mėgsta būti šalia žmonių. Namuose, gavę pakankamai veiklos, jie būna ramūs, mėgsta ilsėtis ir yra labai švelnūs.
Skandinavijoje Hamiltono skalikai dažnai laikomi ir kaip šeimos šunys, nes jie draugiški, ramūs ir lengvai prisitaiko prie šeimos gyvenimo. Tačiau jiems būtina reguliari galimybė naudoti uoslę.
Hamiltono skalikai paprastai gerai sutaria su kitais šunimis, ypač su kitais skalikais. Jie puikiai tinka šeimoms, kuriose jau yra šuo.
Dresūra ir socializacija
Hamiltono skalikai yra protingi, tačiau savarankiški. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas ir skanėstai.
Be pavadėlio juos verta paleisti tik aptvertose vietose.
Hamiltono skalikams tinka medžioklė, pėdsekystė ir uostymo sportas.
Hamiltono skalikus verta nuo mažens mokyti ramiai eiti su pavadėliu ir patikimo atsišaukimo. Medžioklei skirtus šuniukus verta palaipsniui pratinti prie miško ir žvėrių kvapų.
Socializacija nuo mažens su įvairiais žmonėmis, šunimis ir aplinkomis padeda išugdyti pasitikintį savimi šunį. Pasivaikščiojimuose miške rekomenduojama naudoti ilgą pavadėlį.
Priežiūra
- Kailis: kartą per savaitę nuvalyti guminiu šepečiu.
- Maudymas: retai, pagal poreikį.
- Ausys: tikrinti ir valyti kas savaitę.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1,5–2 valandos per dieną: ilgi pasivaikščiojimai, pėdsekystė, bėgimas.
Hamiltono skalikai puikiai pakelia Lietuvos žiemą. Kiemas turi būti gerai aptvertas.
Hamiltono skalikams labai patinka uostymo žaidimai ir pėdsekystė. Pėdsekystės pratimai padeda jiems panaudoti natūralius gebėjimus ir pavargina protiškai.
Po pasivaikščiojimų miške verta patikrinti ausis, letenas ir kailį dėl erkių. Lietuvoje medžioklė su skalikais leidžiama tik medžioklės sezono metu ir laikantis Medžioklės taisyklių.
Trumpas kailis greitai išdžiūsta, todėl po lietaus pakanka nusausinti šunį rankšluosčiu. Po maudynių verta išdžiovinti ausis.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių–didelių aktyvių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 25 kg Hamiltono skalikui paprastai reikia apie 300–380 g sauso maisto per dieną.
Maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite krūvio po ėdimo.
Šuniukams iki 12–18 mėnesių būtinas kokybiškas vidutinių–didelių veislių šuniukų maistas. Dirbantiems medžioklėje šunims sezono metu gali prireikti didesnio maisto kiekio.
Hamiltono skalikai mėgsta ėsti, todėl porcijas verta matuoti, o skanėstus įskaičiuoti į dienos racioną. Mažiau aktyviems šunims porcijas verta mažinti.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Ausų uždegimai
- Epilepsija
- Odos ligos
- Nutukimas
- Traumos (medžioklėje)
Hamiltono skalikai paprastai yra sveiki šunys. Dažniausios problemos – klubų displazija ir ausų uždegimai.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas.
Ilgos ausys blogai vėdinasi, todėl jas verta kas savaitę apžiūrėti ir išvalyti. Po medžioklės verta apžiūrėti letenas ir kailį dėl įbrėžimų.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Hamiltono skalikų veislynų daugiausia yra Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 800–1 400 €.
- Prašykite tėvų klubų tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko tėvus – jų elgesys turi būti draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: Hamiltono skalikas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Patikimi veisėjai šuniukus paprastai atiduoda 8–10 savaičių amžiaus, jau vakcinuotus ir paženklintus mikroschema. Švedijos veislės klubas gali padėti rasti patikimą veisėją.
Rinkdamiesi šuniuką, atkreipkite dėmesį į tėvų darbines savybes ir charakterį. Švedijos veisėjai dažnai veisia šunis, kurie tinka ir medžioklei, ir šeimai.
