Kilmė ir istorija
Rodezijos ridžbekas išvestas Pietų Afrikoje. Europos kolonistai, atvykę į Pietų Afriką, atsivežė savo šunis – mastifus, kurtus, terjerus ir skalikus. Šie šunys buvo kryžminami su vietinių khoikhoi tautų šunimis, kurie turėjo būdingą kailio juostą ant nugaros. Taip susiformavo ištvermingas, karščiui atsparus šuo, gebantis saugoti ūkius ir medžioti.
XIX a. pabaigoje medžiotojas Kornelijus van Rūjenas (Cornelius van Rooyen) naudojo šiuos šunis liūtų medžioklėje Rodezijoje (dabartinis Zimbabvė). Ridžbekų gaujos sekdavo liūtą ir laikydavo jį vietoje, kol atvykdavo medžiotojas. Todėl veislė kartais vadinama „Afrikos liūtų šunimi“.
1922 m. Bulavajuje buvo patvirtintas pirmasis veislės standartas. FCI veislės kilmės šalimi laiko Pietų Afriką. Šiandien ridžbekai populiarūs kaip šeimos sargai ir sporto šunys visame pasaulyje.
Pirmuosius ridžbekus į Europą XX a. atsivežė britų kolonistai, o vėliau veislė išpopuliarėjo JAV. Šiandien ridžbekai sutinkami beveik visose Europos šalyse, įskaitant Lietuvą.
Išvaizda
Rodezijos ridžbekas – didelis, raumeningas, atletiškas ir elegantiškas šuo. Galva plati ir plokščia, akys apvalios, spalva derinasi su kailiu – tamsiai rudos (juodanosiams) arba gintarinės (rudanosiams). Ausys vidutinio dydžio, nukarusios.
Labiausiai atpažįstamas bruožas – „ketera“ (angl. ridge): ant nugaros plaukų juosta, kuri auga priešinga kryptimi nei likęs kailis. Ji prasideda už pečių ir siaurėja link klubų, o pradžioje turi dvi simetriškas sūkurėlių „karūnas“.
Kailis trumpas, tankus, lygus ir blizgus. Spalva – nuo šviesiai iki raudonai kviečių spalvos. Nedidelės baltos žymės ant krūtinės ir pirštų leidžiamos. Nosis gali būti juoda arba ruda.
Patinai paprastai būna stambesni ir raumeningesni nei patelės. Šuniukai gimsta su jau matoma ketera, todėl veisėjai iš karto mato, ar šuniukas atitinka standartą.
Uodega nešiojama šiek tiek užriesta į viršų.
Charakteris ir temperamentas
Rodezijos ridžbekai yra ramūs, orūs, protingi ir labai ištikimi savo šeimai. Namuose jie dažnai būna atsipalaidavę ir mėgsta ilsėtis, o lauke – energingi ir greiti. Su savo šeima ridžbekai meilūs, nors meilės išraiškose dažnai būna santūrūs.
Su svetimais ridžbekai būna atsargūs ir budrūs, todėl yra geri sargai. Jie retai loja be priežasties. Su vaikais, su kuriais auga, paprastai sutaria gerai, tačiau jauni šunys gali būti per šiurkštūs mažiems vaikams.
Būdingi iššūkiai: ridžbekai savarankiški ir gali būti užsispyrę. Jie turi stiprų medžioklės instinktą ir gali vaikytis kates bei smulkius gyvūnus. Kai kurie patinai būna dominuojantys su kitais šunimis. Jauni ridžbekai mėgsta vogti maistą nuo stalo.
Ridžbekai dažnai būna „vieno žmogaus“ šunys – labiausiai prisiriša prie šeimininko, su kuriuo daugiausia bendrauja. Jie gerai jaučia šeimos atmosferą ir nemėgsta konfliktų ar triukšmo. Namuose ridžbekai mėgsta patogumą – minkštas sofas, pledus ir šiltas vietas.
Dresūra ir socializacija
Ridžbekai yra protingi, tačiau savarankiški ir jautrūs. Dresūrai reikia nuoseklaus, ramaus ir pasitikinčio savimi šeimininko. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas – šiurkštūs metodai gali sukelti užsispyrimą ar nepasitikėjimą.
Socializaciją būtina pradėti nuo mažens, ypač su kitais šunimis ir gyvūnais. Taip pat labai svarbu mokyti atšaukimo komandos, nes ridžbekai gali vaikytis grobį.
Ridžbekams puikiai tinka kursingas (masalo vaikymasis), kanikrosas, agility ir pėdsekystė.
Ridžbekai greitai nuobodžiauja nuo monotoniškų pratimų, todėl treniruotes verta kaitalioti ir įtraukti žaidimus. Jie geriau reaguoja į prašymą nei į griežtą įsakymą – ramus, pasitikintis tonas duoda geriausių rezultatų.
Labai svarbu išmokyti ridžbeką ramiai elgtis su kitais šunimis ir nevaikyti bėgančių gyvūnų. Tam padeda darbas su kinologu ir nuoseklus atšaukimo mokymas aptvertoje vietoje.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti kartą per savaitę guminiu šepečiu.
- Maudymas: retai, tik pagal poreikį. Ridžbekai yra švarūs ir natūraliai mažai kvepia.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 2–3 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1,5–2 valandos per dieną: bėgimas, ilgi pasivaikščiojimai, laisvas bėgiojimas aptvertoje vietoje.
- Temperatūra: ridžbekai gerai pakelia karštį, tačiau šaltį – prasčiau, todėl žiemą gali prireikti paltuko.
Namuose ridžbekui reikia minkšto guolio, nes trumpas kailis prastai apsaugo nuo kietų paviršių. Kiemas turi būti aptvertas aukšta tvora, nes ridžbekai puikiai šokinėja.
Ridžbekai labai švarūs ir dažnai patys vengia purvo ar balų. Po pasivaikščiojimų lietingu oru pakanka nusausinti letenas ir pilvą rankšluosčiu.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 32–37 kg ridžbekui paprastai reikia apie 350–480 g sauso maisto per dieną, priklausomai nuo aktyvumo.
Svarbu: ridžbekai priklauso skrandžio apsisukimo rizikos grupei, todėl maistą duokite 2 kartus per dieną ir venkite krūvio prieš ir po ėdimo.
Ridžbekai mėgsta maistą ir gali vogti jį nuo stalo ar spintelių, todėl maistą laikykite šuniui nepasiekiamoje vietoje.
Vyresniems ridžbekams porcijas verta sumažinti ir pereiti prie senjorams skirto maisto. Vanduo visada turi būti pasiekiamas, ypač po aktyvios veiklos.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Dermoidinis sinusas
- Klubų ir alkūnių sąnarių displazija
- Hipotireozė
- Degeneracinė mielopatija
- Jaunatvinė miokloninė epilepsija
- Skrandžio apsisukimas
Rodezijos ridžbekai paprastai būna sveiki ir ištvermingi. Viena specifinių veislės problemų – dermoidinis sinusas, įgimtas odos kanalas, dažniausiai ant nugaros ar kaklo. Jis gali užsikrėsti ir sukelti rimtų komplikacijų, todėl šuniukus apžiūri veisėjas ir veterinaras, o prireikus atliekama operacija.
Sąnarių displazija ir hipotireozė ridžbekams pasitaiko gana dažnai. Degeneracinė mielopatija ir jaunatvinė miokloninė epilepsija nustatomos genetiniais testais.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, skydliaukės funkcijos tyrimas, genetiniai DM ir JME testai, šuniukų patikra dėl dermoidinio sinuso.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti skydliaukės, sąnarių ir kitas ligas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Rodezijos ridžbekų veislynų yra keletas. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 900–1 800 €.
- Prašykite tėvų sąnarių tyrimų ir genetinių testų rezultatų.
- Įsitikinkite, kad šuniukas patikrintas dėl dermoidinio sinuso.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Ridžbekai be keteros nėra laikomi defektyviais sveikatos požiūriu, tačiau neatitinka standarto.
Leidimas: Rodezijos ridžbekas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių, su veterinariniu pasu, atliktais skiepais ir nukirmintą.
