Kilmė ir istorija
Vetterhaunas kilęs iš Fryzijos provincijos šiaurės Nyderlanduose. Pavadinimas kilęs iš fryziško žodžio „wetter“ – vanduo ir „hûn“ – šuo. Manoma, kad jo protėviai – senieji vandens šunys, giminingi airių vandens spanieliui ir ispanų vandens šuniui, taip pat vietiniai fryzų šunys.
Fryzijos ūkininkai ir žvejai vertino vetterhaunus kaip universalius pagalbininkus. Jie medžiojo ūdras, kurios naikino žuvis kanaluose, gaudė šeškus, kiaunes ir žiurkes, aportavo antis iš vandens ir saugojo ūkius. Vetterhaunai garsėjo drąsa – medžiodami ūdras jie turėjo kovoti su stipriu ir aršiu žvėrimi.
Nyderlandų kinologų klubas veislę pripažino XX a. penktajame dešimtmetyje. Vetterhaunas, kartu su stabihaunu, laikomas Fryzijos kultūros simboliu. Šiandien veislė išlieka labai reta – pasaulyje jų yra vos keli tūkstančiai.
Ūdrų medžioklė Fryzijoje buvo sunkus ir pavojingas darbas – ūdra yra stipri, vikri ir puikiai jaučiasi vandenyje. Vetterhaunai turėjo ilgai plaukti šaltame vandenyje, sekti ūdrą kanalais ir nebijoti jos įkandimų. Todėl veislė išsiugdė drąsą, ištvermę ir atsparumą šalčiui.
Išvaizda
Vetterhaunas – vidutinio–didelio dydžio, tvirtas, raumeningas šuo, šiek tiek ilgesnis nei aukštis. Galva stipri, plati, su trumpu, lygiu plauku. Akys ovalios, rudos ar tamsiai rudos. Ausys vidutinio dydžio, nukarusios, padengtos garbanomis.
Kūnas tvirtas, krūtinė gili ir plati, nugara tiesi. Kojos tvirtos. Uodega ilga, susukta į žiedą ant nugaros – tai būdingas veislės požymis.
Kailis ant kūno sudarytas iš tankių, smulkių, riebaluotų garbanų, kurios puikiai atstumia vandenį. Ant galvos ir kojų plaukas trumpas ir lygus. Spalvos: juoda, ruda ar jos su balta.
Vetterhauno judesiai laisvi, galingi ir ištvermingi. Patinai pastebimai stambesni nei patelės. Garbanos ant kūno turi būti tankios ir smulkios, o ne vilnonės – tai svarbus veislės požymis.
Charakteris ir temperamentas
Vetterhaunai yra ištikimi, drąsūs, savarankiški ir labai prisirišę prie savo šeimos. Su artimaisiais jie švelnūs ir meilūs, paprastai gerai sutaria su šeimos vaikais.
Su svetimais vetterhaunai būna santūrūs ir budrūs, todėl yra geri sargai. Su kitais šunimis gali būti dominuojantys, ypač patinai. Medžioklės instinktas stiprus.
Būdingi iššūkiai: vetterhaunai savarankiški ir gali būti užsispyrę. Jiems reikia nuoseklaus, patyrusio šeimininko. Medžioklės instinktas gali paskatinti vytis smulkius gyvūnus.
Kasdieniame gyvenime vetterhaunas yra ramus, ištikimas ir budrus šeimos narys, kuris mėgsta vandenį ir gamtą.
Vetterhaunai dažnai apibūdinami kaip „rimti“ šunys – jie neskuba susidraugauti su nepažįstamais ir pirmiausia stebi situaciją. Su savo šeima jie atsiskleidžia kaip meilūs, ramūs ir žaismingi kompanionai, kurie mėgsta būti šalia žmonių.
Fryzijoje vetterhaunai tradiciškai gyveno ūkiuose, todėl jie gerai jaučiasi lauke ir mėgsta turėti savo teritoriją, kurią gali saugoti. Tačiau jiems būtinas artimas ryšys su šeima – ilgai palikti vieni, jie gali tapti neramūs.
Dresūra ir socializacija
Vetterhaunai yra protingi, tačiau savarankiški ir gali būti užsispyrę. Dresūrai reikia nuoseklaus, ramaus ir patyrusio šeimininko. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas.
Socializacija nuo mažens yra būtina, ypač su kitais šunimis ir svetimais žmonėmis.
Vetterhaunams tinka aportavimas iš vandens, pėdsekystė ir paieška.
Vetterhaunus verta nuo mažens mokyti patikimo atsišaukimo ir komandos „palik“, nes medžioklės instinktas gali paskatinti vytis smulkius gyvūnus. Treniruotės turi būti trumpos ir įdomios.
Socializacija turi būti tęsiama ne tik šuniuko amžiuje, bet ir vėliau. Vetterhaunai, kurie reguliariai susiduria su naujais žmonėmis ir šunimis, užauga ramesni ir labiau kontroliuojami.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti retai – per dažnas šukavimas išpurena garbanas; pakanka kartą per kelias savaites peržiūrėti kailį.
- Maudymas: labai retai – šampūnas pašalina natūralius kailio riebalus.
- Ausys: tikrinti ir džiovinti po maudynių.
- Nagai ir dantys: nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–1,5 valandos per dieną: pasivaikščiojimai, plaukimas, paieškos užduotys.
Vetterhaunai puikiai pakelia Lietuvos klimatą ir mėgsta plaukioti net šaltame vandenyje.
Vetterhauno kailis turi natūralių riebalų, kurie apsaugo nuo vandens, todėl po maudynių ežere pakanka nuplauti šunį švariu vandeniu, jei reikia. Garbanos išdžiūsta gana greitai.
Vetterhaunams labai patinka uostymo žaidimai ir paieškos užduotys, o vasarą – plaukimas ir aportavimas iš vandens.
Vetterhaunams labiausiai tinka namas su kiemu, netoli vandens telkinių. Jie gerai jaučiasi kaime, kur gali saugoti teritoriją ir reguliariai plaukioti.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas didelių aktyvių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 28 kg vetterhaunui paprastai reikia apie 320–420 g sauso maisto per dieną.
Maistą duokite 2 kartus per dieną.
Šuniukams iki 12–18 mėnesių būtinas kokybiškas didelių veislių šuniukų maistas. Dirbantiems šunims gali prireikti didesnio maisto kiekio.
Vetterhaunai paprastai nėra išrankūs. Mažiau aktyviems šunims porcijas verta mažinti, o skanėstus įskaičiuoti į dienos racioną. Po intensyvaus plaukimo šuniui verta duoti pailsėti ir tik tada šerti.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Klubų sąnarių displazija
- Alkūnių displazija
- Akių vokų problemos
- Ausų uždegimai
- Epilepsija
- Alergijos
Vetterhaunai paprastai yra tvirti ir sveiki šunys. Dažniausios problemos – klubų ir alkūnių displazija.
Kadangi veislės populiacija maža, veislės klubas atidžiai stebi genetinę įvairovę ir rekomenduoja vengti per artimo giminingumo.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) ir alkūnių (ED) displazijos vertinimas, akių tyrimas.
Po maudynių verta išdžiovinti ausis, nes drėgmė jose skatina uždegimus. Reguliariai naudokite priemones nuo erkių, nes šunys daug laiko praleidžia gamtoje.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Vetterhaunų veislynų daugiausia yra Nyderlanduose. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 200–2 000 €, o laukimo eilė gali būti ilga.
- Prašykite tėvų sąnarių tyrimų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko tėvus – jų elgesys turi būti ramus ir subalansuotas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: vetterhaunas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Patikimi veisėjai šuniukus paprastai atiduoda 8–10 savaičių amžiaus, jau vakcinuotus ir paženklintus mikroschema. Nyderlandų veislės klubas gali padėti rasti patikimą veisėją.
Rinkdamiesi šuniuką, atkreipkite dėmesį į tėvų charakterį – jie turi būti ramūs ir subalansuoti. Patyręs veisėjas padės parinkti šuniuką, kuris labiausiai tinka jūsų šeimai.
