Kilmė ir istorija
Tibeto terjeras – senovinė veislė, tūkstantmečius gyvenusi Tibeto vienuolynuose ir kalnų kaimuose. Vienuoliai šiuos šunis vadino „šventaisiais šunimis“ ir tikėjo, kad jie neša laimę. Tibeto terjerų niekada nepardavinėdavo – juos tik dovanodavo kaip padėkos ženklą.
Tibeto kalnuose šie šunys buvo kompanionai, sargai ir kartais padėjo ganyti gyvulius. Atšiaurus klimatas ir dideli aukščiai suformavo tvirtą, judrų šunį su tankiu kailiu ir plačiomis letenomis, primenančiomis sniego batus.
Į Europą Tibeto terjerai pateko XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kai anglų gydytoja dr. Agnes Greig, dirbusi Indijoje, gavo šunį dovanų už operaciją. Ji pradėjo veisti šiuos šunis Anglijoje. Pavadinimą „terjeras“ veislė gavo europiečių dėl dydžio, nors pagal kilmę ir charakterį ji nėra terjeras ir priklauso kompanionų grupei.
Tibete buvo tikima, kad Tibeto terjerai neša laimę, o juos skriausti ar parduoti reiškė prisišaukti nelaimę. Dėl šios priežasties šie šunys šimtmečius buvo perduodami tik kaip dovanos, todėl jų populiacija išliko gryna ir izoliuota nuo kitų veislių.
Išvaizda
Tibeto terjeras – vidutinio dydžio, kvadratinio sudėjimo, tvirtas šuo. Galva vidutinio dydžio, su ilgais plaukais, krentančiais ant akių. Akys didelės, apvalios, tamsiai rudos. Ausys V formos, nukarusios, apaugusios ilgais plaukais.
Išskirtinis bruožas – didelės, plokščios, apvalios letenos su plaukais tarp pirštų, primenančios sniego batus ir padedančios vaikščioti sniegu. Uodega vidutinio ilgio, puošniai apaugusi, užriesta virš nugaros.
Kailis dvigubas: ilgas, smulkus, tiesus ar banguotas viršutinis kailis ir minkšta, vilnonė pavilnė. Leidžiamos visos spalvos, išskyrus šokoladinę ir kepenų – balta, kreminė, auksinė, pilka, juoda, dvispalvė, trispalvė ir kt.
Tibeto terjerų kailis ilgai bręsta – šuniukai turi minkštą, pūkuotą kailį, kuris į suaugusiojo kailį pasikeičia maždaug 10–14 mėnesių amžiaus. Šiuo laikotarpiu kailis ypač lengvai veliasi.
Charakteris ir temperamentas
Tibeto terjerai yra meilūs, linksmi, žaismingi ir labai prisirišę prie savo šeimos. Jie mėgsta būti šalia žmonių ir dalyvauti visose veiklose. Su vaikais paprastai sutaria gerai, su kitais šunimis ir katėmis – taip pat.
Su svetimais Tibeto terjerai būna santūrūs ir atsargūs, kol nesusipažįsta. Jie budrūs ir praneša apie atvykusius lojimu, todėl yra geri sargai. Tibeto terjerai jautrūs ir gerai jaučia šeimininko nuotaiką.
Būdingi iššūkiai: Tibeto terjerai gali būti užsispyrę ir savarankiški. Jie sunkiai pakelia ilgą vienatvę. Kailio priežiūra užima daug laiko. Kai kurie šunys gali būti baikštūs, jei prastai socializuoti.
Gerai išauklėtas Tibeto terjeras yra linksmas, meilus ir lengvai prisitaikantis šeimos šuo, tinkantis tiek miestui, tiek kaimui.
Kasdieniame gyvenime Tibeto terjeras yra linksmas, žaismingas ir labai prisitaikantis šuo. Jis mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, žaidimus sniege ir šokinėjimą – Tibeto terjerai dažnai vadinami „kalnų ožkomis“ dėl savo vikrumo. Namuose jie mėgsta būti šalia šeimininkų, dažnai atsigula ant aukštesnės vietos, iš kur gali stebėti visus šeimos narius.
Tibeto terjerai dažnai būna „kalbūs“ – jie skleidžia įvairius garsus, kai nori dėmesio ar žaisti.
Dresūra ir socializacija
Tibeto terjerai yra protingi ir greitai mokosi, tačiau gali būti užsispyrę. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, švelnus tonas ir trumpos treniruotės.
Socializacija nuo mažens padeda išvengti baikštumo su svetimais. Labai svarbu nuo pirmų dienų pratinti šuniuką prie šukavimo ir maudymo.
Tibeto terjerams puikiai tinka agility, paklusnumas, triukai ir uoslės žaidimai.
Tibeto terjerai gerai reaguoja į žaidimus ir pagyrimus, tačiau nemėgsta monotoniškų pratimų. Svarbu nuo mažens nustatyti aiškias taisykles ir jų laikytis – Tibeto terjerai greitai pastebi nenuoseklumą ir juo pasinaudoja.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 3–4 kartus per savaitę iki pat odos, ypač jaunystėje keičiantis kailiui (apie 10–14 mėn.) – kasdien.
- Kirpimas: jei šuo nedalyvauja parodose, kailį galima trumpinti pas grumerį, tai palengvina priežiūrą.
- Maudymas: kas 3–4 savaites, po to kruopščiai išdžiovinti.
- Akys, ausys: reguliariai valyti akis, iš ausų pašalinti plaukus.
- Nagai ir letenos: nagus kirpti kas 3–4 savaites, apkarpyti plaukus tarp pirštų.
- Fizinis aktyvumas: apie 1 valanda per dieną: pasivaikščiojimai, žaidimai.
Tibeto terjerai beveik nesišeria, tačiau negyvi plaukai lieka kailyje ir, jei nešukuojama, susidaro vėlos. Žiemą po pasivaikščiojimų pašalinkite sniego gumuliukus iš kailio ir letenų.
Tibeto terjerai puikiai pakelia šaltį ir mėgsta sniegą.
Jei neturite laiko kasdieniam šukavimui, galite paprašyti grumerio sutrumpinti kailį į vadinamąjį „šuniuko kirpimą“. Taip kailis lengviau prižiūrimas, o šuo vis tiek atrodo puikiai. Plaukus virš akių galima surišti gumyte arba apkarpyti, kad šuo gerai matytų.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų ar vidutinių veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 10–12 kg Tibeto terjerui paprastai reikia apie 130–180 g sauso maisto per dieną.
Dėl ilgo kailio antsvorį sunku pastebėti, todėl reguliariai apčiuopkite šonkaulius ir sverkite šunį.
Maistą duokite 2 kartus per dieną. Kokybiškas maistas su omega riebalų rūgštimis padeda palaikyti sveiką kailį.
Kai kuriems Tibeto terjerams pasireiškia maisto jautrumai, kurie matomi kaip niežulys ar virškinimo sutrikimai. Tokiu atveju verta pasitarti su veterinaru dėl hipoalerginio maisto. Šuniukus reikia šerti 3–4 kartus per dieną, o skanėstus dresūrai įskaičiuoti į paros normą.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Pirminis akies lęšiuko išnirimas (PLL)
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
- Neuronų ceroidinė lipofuscinozė (NCL)
- Klubų sąnarių displazija
- Girnelės išnirimas
- Hipotireozė
Tibeto terjerai paprastai gyvena ilgai ir yra sveiki. Dažniausios paveldimos problemos – akių ligos: pirminis lęšiuko išnirimas ir tinklainės atrofija, nustatomos genetiniais testais.
Neuronų ceroidinė lipofuscinozė – reta paveldima neurologinė liga, pasireiškianti elgesio pokyčiais ir regėjimo praradimu. Ji taip pat nustatoma genetiniu testu. Klubų displazija ir girnelės išnirimas pasitaiko.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: akių tyrimas, genetiniai PLL, PRA ir NCL testai, klubų (HD) displazijos vertinimas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje Tibeto terjerų veislynų yra keletas. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 900–1 500 €.
- Prašykite tėvų akių tyrimų ir genetinių testų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių.
Leidimas: Tibeto terjeras nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Prieš įsigydami Tibeto terjerą, pasikalbėkite su veisėju apie kailio priežiūrą ir paprašykite parodyti, kaip šukuoti šuniuką. Atsakingi veisėjai mielai pataria dėl priemonių ir grumerių.
