Kilmė ir istorija
Lasa apsas kilęs iš Tibeto, kur šimtmečius buvo laikomas vienuolynuose ir didikų namuose. Pavadinimas siejamas su Tibeto sostine Lasa, o „apso“ tibetiečių kalba reiškia barzdotą ar plaukuotą. Šie šunys buvo naudojami kaip vidaus sargai – jie garsiai lodavo, pranešdami apie atvykusius svečius, o lauke sargavo stambūs Tibeto mastifai.
Tibetiečiai tikėjo, kad mirusių lamų sielos gali persikūnyti į lasa apsus, todėl šie šunys buvo labai gerbiami ir ne parduodami, o dovanojami kaip ypatingos dovanos. Dalai Lama juos dovanodavo Kinijos imperatoriams.
XX a. pradžioje lasa apsai pasiekė Didžiąją Britaniją ir JAV. Šiandien veislės standarto globėja laikoma Didžioji Britanija. Lasa apsai yra artimi ši cu ir Tibeto terjerų giminaičiai.
Pirmieji lasa apsai į Europą atkeliavo kaip dovanos – Dalai Lama juos dovanodavo britų diplomatams ir keliautojams.
Išvaizda
Lasa apsas – mažas, tvirtas, šiek tiek ilgesnis nei aukštas šuo. Galva tankiai apaugusi plaukais, kurie krenta ant akių, ir puošta barzda bei ūsais. Akys tamsios, ovalios. Ausys nukarusios, puošniai apaugusios plaukais. Uodega užriesta ant nugaros.
Kailis ilgas, tiesus, šiurkštokas (ne šilkinis), tankus, su vidutine pavilne. Šis kailis apsaugodavo šunį nuo atšiauraus Tibeto klimato. Leidžiama daugybė spalvų: auksinė, smėlio, medaus, tamsiai pilka, dūminė, dvispalvė, juoda, balta ir ruda.
Lasa apsai dažnai painiojami su ši cu, tačiau lasa apsas turi ilgesnį snukį, yra šiek tiek didesnis ir šiurkštesnio kailio.
Šuniukų kailis iš pradžių būna trumpesnis ir minkštesnis, o pilnas suaugusio šuns kailis susiformuoja per pirmuosius dvejus–trejus metus. Kai kurių šuniukų spalva augant gerokai pasikeičia.
Charakteris ir temperamentas
Lasa apsai yra drąsūs, savarankiški, ištikimi ir labai budrūs. Su savo šeima jie meilūs ir žaismingi, tačiau su svetimais – atsargūs ir įtarūs. Jie išlaikė vienuolynų sargų instinktą ir garsiai praneša apie kiekvieną atvykusį svečią.
Su vyresniais vaikais lasa apsai sutaria gerai, tačiau nemėgsta būti tampomi ir gali apsiginti. Su kitais gyvūnais paprastai sutaria, jei auga kartu.
Būdingi iššūkiai: lasa apsai užsispyrę ir savarankiški, todėl dresūra gali būti iššūkis. Jie daug loja ir gali būti pavydūs. Kai kurie saugo savo maistą ar žaislus.
Lasa apsai dažnai elgiasi santūriai ir oriai, tačiau su artimaisiais gali būti labai žaismingi ir juokingi. Jie mėgsta stebėti aplinką iš aukštesnės vietos, pavyzdžiui, nuo sofos atlošo ar palangės. Lasa apsai gerai jaučia šeimos nuotaiką ir mėgsta ramią, aiškią dienotvarkę.
Dresūra ir socializacija
Lasa apsai yra protingi, tačiau labai savarankiški ir užsispyrę. Jie vykdo komandas tik tada, kai mato tame prasmę. Dresūrai reikia kantrybės, nuoseklumo ir humoro jausmo. Geriausiai veikia trumpos treniruotės su skanėstais.
Socializacija su įvairiais žmonėmis ir šunimis nuo mažens padeda išvengti per didelio įtarumo. Taip pat verta mokyti komandos „tylėk“.
Nuo mažens pratinkite šuniuką prie šukavimo, maudymo ir kirpimo – tai labai palengvins priežiūrą visą gyvenimą.
Lasa apsai geriau reaguoja į prašymą ir žaidimą nei į griežtą įsakymą. Jie greitai nuobodžiauja nuo pasikartojančių pratimų, todėl treniruotes verta kaitalioti.
Nuo mažens verta pratinti lasa apsą prie liečiamo, ypač ausų, letenų ir burnos, kad veterinaro vizitai būtų ramesni.
Priežiūra
- Kailis: ilgą kailį šukuoti kasdien iki pat odos, kad nesusiveltų.
- Kirpimas: dauguma šeimininkų renkasi trumpą kirpimą kas 6–8 savaites – taip priežiūra daug paprastesnė.
- Maudymas: kas 3–4 savaites su švelniu šampūnu ir kondicionieriumi.
- Akys: plaukus aplink akis surišti ar apkirpti, kasdien valyti akių kampučius.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 30–45 minučių pasivaikščiojimų per dieną.
Lasa apsų kailis lėtai auga ir beveik nesišeria, tačiau neprižiūrimas greitai susivelia. Kirpyklos išlaidas verta numatyti iš anksto.
Tarp pėdų pagalvėlių susikaupusius plaukus reikia reguliariai apkirpti. Po pasivaikščiojimų lietingu oru šunį verta nusausinti ir iššukuoti.
Barzdą po ėdimo verta nuvalyti, kad joje neliktų maisto likučių ir nesusidarytų nemalonus kvapas.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas mažų veislių šunims skirtas maistas. Suaugusiam 6–7 kg lasa apsui paprastai reikia apie 80–110 g sauso maisto per dieną, padalinto į du kartus.
Lasa apsai gali būti išrankūs maistui, todėl geriau laikytis pastovaus šėrimo režimo. Skanėstus įskaičiuokite į paros normą.
Po ėdimo verta nuvalyti barzdą, kad joje neliktų maisto likučių.
Vyresniems lasa apsams porcijas verta sumažinti ir pereiti prie senjorams skirto maisto. Vanduo visada turi būti pasiekiamas.
Kieti dantų skanėstai padeda mažinti apnašas, tačiau nepakeičia reguliaraus dantų valymo. Skanėstus rinkitės mažus ir liesus.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
- Inkstų displazija
- Girnelės išnirimas
- Trečiojo voko liaukos iškritimas
- Sausų akių sindromas
- Odos ligos
Lasa apsai paprastai gyvena ilgai – dažnai daugiau nei 15 metų. Veislėje yra kelios paveldimos ligos. Progresuojanti tinklainės atrofija gali palaipsniui sukelti aklumą, o inkstų displazija – inkstų nepakankamumą jauname amžiuje.
Akių problemos, tokios kaip sausų akių sindromas ir trečiojo voko liaukos iškritimas, lasa apsams pasitaiko gana dažnai. Plaukai, krentantys į akis, gali dirginti ragenas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: akių tyrimas, genetinis PRA testas, inkstų funkcijos tyrimai, girnelių vertinimas.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, padeda laiku pastebėti akių, inkstų ir kitas ligas. Jei šuo daug geria ir dažnai šlapinasi, verta atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje lasa apsų veislynų yra nedaug. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 700–1 400 €.
- Prašykite tėvų akių tyrimų ir genetinių testų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti ramus.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
Leidimas: lasa apsas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Atsakingas veisėjas šuniuką atiduoda ne jaunesnį nei 8–10 savaičių, su veterinariniu pasu, atliktais skiepais ir nukirmintą. Jis taip pat turėtų suteikti informacijos apie kailio priežiūrą.
Suaugusių lasa apsų kartais pasitaiko globos organizacijose – tai gera galimybė įsigyti šunį su jau aiškiu charakteriu.