Kilmė ir istorija
Švedų lapphundas laikomas viena seniausių Švedijos šunų veislių. Jo protėviai šimtmečius gyveno kartu su samiais šiaurės Švedijoje, kur padėjo ganyti šiaurės elnių bandas, saugojo stovyklas ir pranešdavo apie artėjančius plėšrūnus. Šie šunys dirbo atšiauriomis sąlygomis, todėl tapo ištvermingi ir nereiklūs.
XX a. pradžioje švedų kinologai pradėjo rinkti ir registruoti šiuos šunis. 1944 m. buvo parengtas veislės standartas. Iš pradžių švedų ir suomių lapphundai buvo laikomi viena veisle, tačiau vėliau buvo atskirti.
Šiandien švedų lapphundas išlieka retas net Švedijoje – kasmet registruojama vos keli šimtai šuniukų. Jis vertinamas kaip draugiškas šeimos šuo ir sėkmingas šunų sporto dalyvis.
Samiai švedų lapphundus vertino ne tik už ganymą – šie šunys buvo ir ištikimi kompanionai ilgose kelionėse paskui elnių bandas. Kai kurios senos samių giesmės (joik) yra skirtos jų šunims.
Išvaizda
Švedų lapphundas – vidutinio dydžio, tvirtas, šiek tiek ilgesnis nei aukštis špicų tipo šuo. Galva šiek tiek apvali, akys tamsiai rudos, ovalios. Ausys trumpos, stačios, trikampės.
Kūnas raumeningas, krūtinė gili, nugara tiesi. Uodega puošniai apaugusi, užriesta ant nugaros.
Kailis dvigubas: tankus, tiesus, šiurkštokas viršutinis kailis ir labai tanki, minkšta pavilnė. Ant kaklo – gausi apykaklė. Dažniausia spalva – juoda, rečiau ruda (kepenų). Leidžiamos baltos žymės ant krūtinės, letenų ir uodegos galiuko.
Judėdamas švedų lapphundas atrodo lengvas, vikrus ir energingas. Jo juodas, tankus kailis gerai apsaugo nuo sniego ir vėjo, o lapės formos galva suteikia jam gudrią išraišką.
Švedų lapphundų patinai paprastai turi gausesnę apykaklę ir atrodo stambesni nei patelės. Jų kailis atsparus vandeniui ir sniegui, todėl net žiemą jie išlieka sausi.
Charakteris ir temperamentas
Švedų lapphundai yra linksmi, protingi, draugiški ir labai socialūs. Jie myli savo šeimą, puikiai sutaria su vaikais ir kitais gyvūnais. Su svetimais iš pradžių būna santūrūs, bet greitai atsiveria.
Švedų lapphundai yra energingi ir ištvermingi. Jie mėgsta dirbti su šeimininku ir greitai mokosi. Ganymo instinktas išlikęs – jie gali bandyti „ganyti“ vaikus ar kitus gyvūnus.
Būdingi iššūkiai: švedų lapphundai mėgsta loti – tai jų darbo dalis. Jie gausiai šeriasi. Be pakankamos veiklos gali tapti neramūs.
Švedų lapphundas yra puikus šeimos šuo aktyviems žmonėms.
Kasdieniame gyvenime švedų lapphundas yra linksmas, smalsus ir labai energingas šeimos narys. Jis mėgsta žaisti, bėgioti ir dalyvauti visose šeimos veiklose. Daugelis šeimininkų sako, kad švedų lapphundai turi puikų humoro jausmą ir yra labai „kalbūs“ – jie loja, cypia ir skleidžia įvairius garsus, kai nori dėmesio ar žaisti.
Švedų lapphundai labai prisiriša prie šeimos ir nemėgsta ilgai likti vieni. Gavę pakankamai veiklos, jie namuose yra ramūs ir mielai ilsisi šalia šeimininko.
Dresūra ir socializacija
Švedų lapphundai yra protingi, nori įtikti ir greitai mokosi. Geriausiai veikia pozityvus skatinimas, žaidimai ir įvairios treniruotės.
Labai svarbu nuo mažens mokyti komandos „tylėk“.
Švedų lapphundams puikiai tinka agility, paklusnumas, ganymas, flyball ir uoslės darbas.
Švedų lapphundai labai greitai išmoksta naujų dalykų, todėl jiems verta nuolat siūlyti naujų užduočių – triukų, paieškos žaidimų ar daiktų pavadinimų mokymosi.
Labai svarbu nuo mažens pratinti šuniuką prie šukavimo, nagų kirpimo ir ausų valymo, kad šios procedūros vėliau nekeltų streso. Švedų lapphundai mėgsta būti giriami ir dirbti su šeimininku, todėl paklusnumo užsiėmimai jiems patinka.
Priežiūra
- Kailis: šukuoti 1–2 kartus per savaitę, šėrimosi metu – kasdien.
- Kirpimas: nekirpkite – dvigubas kailis apsaugo nuo šalčio ir karščio.
- Maudymas: retai, kailis savaime atstumia purvą ir vandenį.
- Ausys, nagai, dantys: ausis tikrinti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti reguliariai.
- Fizinis aktyvumas: 1–1,5 valandos per dieną: pasivaikščiojimai, bėgimas, protinės užduotys.
Švedų lapphundai puikiai pakelia Lietuvos žiemą. Vasarą jiems reikia pavėsio ir vandens.
Jiems labai svarbus protinis krūvis – agility, paklusnumas, triukai.
Šėrimosi metu švedų lapphundai praranda labai daug pavilnės, todėl verta turėti pavilnės šepetį ir šukuoti šunį kasdien. Kitu metu kailis lengvai prižiūrimas.
Žiemą iš kailio ir plaukų tarp letenų pašalinkite sniego gumuliukus. Vasarą jiems reikia pavėsio ir daug vandens.
Mityba
Rekomenduojamas kokybiškas vidutinių veislių aktyviems šunims skirtas maistas. Suaugusiam 20 kg švedų lapphundui paprastai reikia apie 220–300 g sauso maisto per dieną.
Dėl puraus kailio antsvorį sunku pastebėti, todėl reguliariai sverkite šunį.
Maistą duokite 2 kartus per dieną, šuniukus – 3–4 kartus.
Aktyviems, sportuojantiems švedų lapphundams gali reikėti daugiau energijos. Interaktyvūs dubenėliai ar maisto žaislai suteikia papildomo protinio krūvio.
Po aktyvios veiklos visada užtikrinkite šviežio vandens ir leiskite šuniui pailsėti prieš šeriant. Ramesniais mėnesiais porcijas sumažinkite.
Sveikata ir paveldimos ligos
Dažniausios veislės sveikatos problemos:
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA, prcd)
- Pompės liga (II tipo glikogeno kaupimo liga)
- Klubų sąnarių displazija
- Katarakta
- Perkaitimas
- Odos alergijos
Švedų lapphundai paprastai gyvena ilgai ir yra gana sveiki. Dažniausia paveldima problema – tinklainės atrofija (prcd), nustatoma genetiniu testu.
Pompės liga – reta paveldima medžiagų apykaitos liga, taip pat nustatoma genetiniu testu. Klubų displazija ir katarakta pasitaiko.
Reguliarus profilaktinis patikrinimas kartą per metus padeda laiku pastebėti ligas.
Rekomenduojami tėvų tyrimai: klubų (HD) displazijos vertinimas, akių tyrimas, genetiniai PRA ir Pompės ligos testai.
Po pasivaikščiojimų miške apžiūrėkite šunį dėl erkių, ypač tankioje apykaklėje ir uodegoje. Vasarą stebėkite, kad šuo neperkaistų.
Švedų lapphundai paprastai labai ištvermingi ir retai serga, tačiau reguliarūs akių tyrimai padeda laiku pastebėti tinklainės ligas.
Pastebėjote neįprastus simptomus? Raskite veterinarijos kliniką savo mieste.
Šuniuko įsigijimas Lietuvoje
Lietuvoje švedų lapphundų veislynų praktiškai nėra, todėl šuniuko dažniausiai tenka ieškoti Švedijoje ar Suomijoje. Šuniukas su kilmės dokumentais paprastai kainuoja apie 1 000–1 800 €.
- Prašykite tėvų klubų, akių tyrimų ir genetinių testų rezultatų.
- Pamatykite šuniuko mamą – jos elgesys turi būti draugiškas.
- Pasitikrinkite mikroschemą ir registraciją Gyvūnų augintinių registre.
- Parsivežant iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas ir vakcinacija nuo pasiutligės.
Leidimas: švedų lapphundas nėra įtrauktas į Lietuvos pavojingų šunų veislių sąrašą, todėl specialaus leidimo laikyti nereikia.
Kadangi veislė labai reta, verta iš anksto susisiekti su veisėjais Švedijoje ar Suomijoje ir užsiregistruoti planuojamai vadai.
Parsivežant šuniuką iš kitos šalies, būtinas gyvūno augintinio pasas.